Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinis direktorius 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1P-1489 (toliau – ir Įsakymas) nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleido pareiškėją N. M. iš užimamų Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų ir pavedė Finansų valdymo skyriui išmokėti pareiškėjai iš Muitinės kriminalinei tarnybai skirtų asignavimų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 „Dėl tarnybinių ginčų komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 8P-1769 „Dėl N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymo“; 2) panaikinti Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1P-1489 „Dėl N. M. atleidimo iš pareigų“ 2.2 punktą; 3) įpareigoti Departamentą priimti naują įsakymą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant išmokėti pareiškėjai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad vidaus tarnyboje nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.: nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoja, nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. vasario 14 d. – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigų tyrėja, vyresniąja tyrėja, nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. – Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiąja tyrėja. Iš viso nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas sudaro 18 metų 6 mėnesius 2 dienas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 77 straipsnio 1 dalimi, atleidžiamai iš vidaus tarnybos pareigūnei, nepertraukiamai ištarnavusiai daugiau nei 10 metų, privalo būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2.2. Pažymi, kad 2021 m. spalio 19 d. el. paštu pateikė Komisijai prašymą pakeisti 2021 m. rugsėjo 16 d. Departamento įsakymą Nr. 1P-1489, nurodant išmokėti pareiškėjai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nesulaukusi atsakymo, 2021 m. lapkričio 29 d. telefonu susisiekė su Departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotoja ir buvo informuota, kad jos 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. prašymai, siųsti elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), yra gauti, tačiau neregistruoti. Tą patį telefonu patvirtino ir Departamento Personalo skyriaus viršininkas I. L.

2.3. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti 2021 m. spalio 19 d. jos prašymą, pažymi, kad visą paskutinę darbo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. (penktadienį), praleido Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus patalpose adresu Savanorių pr. 174a, Vilnius, perdavinėdama ikiteisminio tyrimo medžiagas, tvarkydama paskutinius atsiskaitymo su tarnyba darbus ir nebuvo tinkamai supažindinta su Įsakymo turiniu. 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gavo tik Įsakymo išrašą. 2021 m. rugsėjo 20 d. (pirmadienį), nuvykusi į Muitinės kriminalinės tarnybos Personalo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), Personalo skyriaus patarėja R. N. supažindino pareiškėją su Įsakymu, kuriuo buvo atleista iš užimamų pareigų, prašydama pasirašyti už supažindinimą su Įsakymu atbuline data, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., nes tą dieną Įsakymo išrašas buvo atsiųstas darbiniu elektroniniu paštu. Kadangi neturėjo pagrindo manyti, kad Įsakymas prieštaraus Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 daliai ir pažeis jos teisę į priklausančią išmoką, pažymėjo, kad su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d., nors tą dieną buvo pateiktas tik Įsakymo išrašas, su minėto įsakymo turiniu buvau supažindinta tik 2021 m. rugsėjo 20 d. atvykus į Personalo skyrių. Tai, kad su Įsakymu realiai susipažino tik 2021 m. rugsėjo 20 d. patvirtina ir tai, kad atsiskaitymo lape, turėtų būti saugomas Asmens byloje, keli atsakingi pareigūnai, patvirtindami jos atsiskaitymą su tarnyba, pasirašė būtent 2021 m. rugsėjo 20 d. Tuo remdamasi teigia, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipdamasi su prašymu išnagrinėti tarnybinį ginčą Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo termino nepraleido.

3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėja teisingai nurodo, kad muitinės sistemoje dirba nuo 2017 m. vasario 15 d., todėl akivaizdu, kad atlikdama pareigas Muitinės kriminalinėje tarnyboje nuo minėtos datos, neišdirbo įstaigoje daugiau nei 10 metų. Jokie teisės aktai nenumato galimybės užskaityti pareiškėjos turėtą darbo stažą kitose įmonėse, įstaigose skunde nurodytais laikotarpiais, t. y. nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2017 m. vasario 14 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo priimta į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas jai laimėjus atranką, t. y. pareiškėja buvo atleista iš jos paskutinės darbovietės jos pačios prašymu (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 10-TE-83). Nebuvo jokių susitarimų tarp įstaigų dėl darbuotojų perkėlimo, todėl pareiškėjos nepertraukiamas darbo stažas muitinės sistemoje turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 14 d. Be to, 2017 m. muitinė nepriklausė vidaus tarnybos sistemai. Nenustačius, kad pareiškėja muitinės sistemoje nepertraukiamai ištarnavo daugiau nei 10 metų nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

3.1. Sutinka, kad pareiškėjos tarnybiniu el. pašto adresu buvo siųsta tik dalinė Įsakymo informacija (išrašas) ir jame nebuvo 2.2 papunkčio, t. y. nebuvo informacijos apie išeitines išmokas. Tačiau pareiškėja su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d. ir tai patvirtino savo parašu. Pareiškėja ir pati neneigia, kad Įsakyme yra jos susipažinimo žyma su 2021 m. rugsėjo 17 d. data. Pažymi, kad iki skundo padavimo teismui pareiškėja nebuvo nurodžiusi jokių papildomų aplinkybių, kad su Įsakymu susipažino vėliau ir pasirašė atbuline data. Tarnybinių ginčų komisijai šie argumentai nebuvo pateikti, taip pat pareiškėja neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl Tarnybinių ginčų komisija, įvertinusi, kad pareiškėja susipažino su Įsakymu 2021 m. rugsėjo 17 d. (pagal pareiškėjos susipažinimo datą Įsakyme), priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodama, kad vieno mėnesio terminas skundo padavimui yra praleistas, kadangi skundas paduotas 2021 m. spalio 18 d.

3.2. Atsakovo teigimu, parašai atsiskaitymo lape tik patvirtina faktą, kad atsakingi asmenys patvirtino pareiškėjos atsiskaitymą su tarnyba, o ne pareiškėjos susipažinimą su skundžiamu Įsakymu. Tai du visiškai skirtingi atvejai.

3.3. Pažymi, kad Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 buvo sudaryta Tarnybinių ginčų komisija. 2021 m. gruodžio 20 d. Tarnybinių ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. 8P-1769, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto termino. Tarnybinių ginčų komisija nepažeidė terminų ir pareiškėjos skundą išnagrinėjo per vieną mėnesį (nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad komisija pažeidė kokias nors teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1P-1489 (toliau – ir Įsakymas) dalies, kuria pavesta išmokėti pareiškėjai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojos pareigas; nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. vasario 14 d. ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigų tyrėjos, vyresniosios tyrėjos pareigas; nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. ėjo Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas.

5.1. Departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1P-1489 pareiškėja nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleista iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų (1 punktas), pavesta Finansų valdymo skyriui išmokėti pareiškėjai iš Muitinės kriminalinei tarnybai skirtų asignavimų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2.2 papunktis).

5.2. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo 2.2. punktu, 2021 m. spalio 19 d. pateikė prašymą Departamento Tarnybinių ginčų komisijai, prašydama pakeisti Įsakymo dalį nurodant išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

5.3. Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1B-904 „Dėl Tarnybinių ginčų komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 8P-1769 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 19 d. prašymą, motyvuodama tuo, kad prašymas pateiktas praleidus Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatytą prašymo pateikimo terminą.

6. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama Įsakymo dalimi, argumentuoja, kad vidaus tarnyboje nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Viso nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas sudaro 18 metų 6 mėnesius 2 dienas, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalimi, atleidžiamai iš vidaus tarnybos pareigūnei, nepertraukiamai ištarnavusiai daugiau nei 10 metų, privalo būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

7. Atsakovas su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėja muitinės sistemoje dirba nuo 2017 m. vasario 15 d., todėl neišdirbo įstaigoje daugiau nei 10 metų. Pareiškėjos nepertraukiamas darbo stažas muitinės sistemoje turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. muitinė nepriklausė vidaus tarnybos sistemai. Nenustačius, kad pareiškėja muitinės sistemoje nepertraukiamai ištarnavo daugiau nei 10 metų nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

8. Sprendžiant dėl pareiškėjos skundo pirmojo reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalį, pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

9. Pareiškėja savo parašu patvirtinto, kad su Įsakymu susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl prašymą tarnybinių ginčų komisijai galėjo pateikti iki 2021 m. spalio 18 d. įskaitytinai. Prašymą pareiškėja pateikė 2021 m. spalio 19 d., t. y. praleidusi aukščiau nurodytą terminą.

10. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, 8 punkte nustatyta, kad praleidus prašymo pateikimo terminą, prašymas nebenagrinėjamas, išskyrus Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju atnaujinus prašymo pateikimo terminą. Kadangi pareiškėja prašymą tarnybinių ginčų komisijai pateikė praleidusi terminą ir jo atnaujinti neprašė, o komisija atnaujinimo pagrindų taip pat nenustatė, to pasėkoje pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 19 d. prašymą. Todėl netenkinamas pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 8P-1769 „Dėl N. M. 2021 m. spalio 19 d. prašymo“.

11. Teismui 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atnaujinus terminą skundui paduoti, teismas iš esmės pasisakys dėl Įsakymo 2.2. punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 23 d.), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

12.1. Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, – tris kartus.

12.2. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 9 punktu, vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.

13. Iš aptartų teisės normų matyti, kad 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama atitinkamai Vidaus tarnybos statute numatytais atvejais atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui, kuris nepertraukiamai ištarnavo daugiau kaip 10 metų.

14. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-83 „Dėl tarnybos eigos“ matyti, kad 2017 m. vasario 14 d. pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos. Šiame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjos vidaus tarnybos stažas 2017 m. vasario 14 d. yra 15 metų 4 mėnesiai 6 dienos.

15. Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 12 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1P-214 „Dėl N. M. paskyrimo“ pareiškėją nuo 2017 m. vasario 15 d. paskyrė į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo A lygio 12 kategorijos pareigas.

16. Pareiškėjos priėmimo į Muitinės kriminalinę tarnybą metu galiojęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nustatė muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio statuto 2 straipsnio 1 dalį, muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

17. Atitinkamai Vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjos paskyrimo į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas metu) buvo reglamentuota, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams (2 straipsnio 12 punktas). Vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos (2 straipsnio 9 punktas).

18. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381, įsigaliojusiu nuo 2019 m. sausio 1 d., buvo pakeistas Vidaus tarnybos statutas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

19. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nauja redakcija išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnyje įtvirtinta, kad vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų (10 punktas); vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams (11 punktas).

20. Sisteminė aptartų teisės normų analizė leidžia teigti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos, kaip finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, pareigūnai tik nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėti laikyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnais.

21. Vadinasi, pareiškėją 2017 m. vasario 14 d. atleidus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigų, pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pakeitimams, pareiškėja vėl pradėta laikyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos tarnyba muitinėje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. negali būti laikoma vidaus tarnyba, kaip tai apibrėžta Vidaus tarnybos statute. Vadinasi, pareiškėjos stažas vidaus tarnyboje minėtu laikotarpiu buvo nutrūkęs. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki pareiškėjos atleidimo 2021 m. rugsėjo 17 d. stažas vidaus tarnyboje nesiekia 3 metų, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad vidaus tarnyboje nepertraukiamai tarnavo nuo 2003 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Todėl pareiškėją atleidžiant iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjai mokėti keturių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, jai pagrįstai išmokėta 2 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1P-1489 „Dėl N. M. atleidimo iš pareigų“ 2.2 punktą, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teismui konstatavus, kad skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, taip pat atmestinas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą priimti naują įsakymą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, nurodant išmokėti pareiškėjai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

24. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos N. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.