Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 bendrovės pajamos sudarė 46859,60 Eur, išlaidos - 41930,68 Eur, iš jų: 24584,09 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (58,6 % nuo visos išlaidų sumos), 2870,97 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (6,8 % nuo visos išlaidų sumos), 6306,18 Eur sumokėta VMI prie FM (15,0 % nuo visos išlaidų sumos); 1132,96 Eur nurašyta pagal Sodros sprendimus (2,7 % nuo visos išlaidų sumos), 6798,86 Eur antstoliui nurašyta pagal vykdomą raštą (16,2 % nuo visos išlaidų sumos), taip vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams ir buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.

H. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir teisme jis paaiškino, kad, kai pradėjo dirbti, įmonėje buvo didelės skolos. Stengėsi skolas mokėti. Įsiskolinimai kitiems kreditoriams yra perduoti antstoliams. Kai įplaukia pinigai į sąskaitą, antstoliai nusirašo pinigus, kiek lieka, tiek sumoka mokesčiams. Įmonėje pradėjo dirbti 2016 m. sausio mėn. Tuo metu pilnai nebuvo įsigilinęs į situaciją, nežiūrėjo balansų. Pareiškime nurodytas sumas pripažįsta. Tarp nurodytų mokėjimų yra ir savanoriškų mokėjimų, ne tik antstolių išskaičiuotų. Nebando nuslėpti pinigų, bando sutvarkyti visą situaciją. Skolos susidariusios dėl ankstesnių periodų, kai dar nedirbo. Yra teisminiai ginčai su buvusiais darbuotojais. Žino, kiek yra skolingas VMI, apie 11 tūkst. Eur. Anksčiau buvo kreiptasi į mokesčių inspekciją dėl nepriemokos išdėstymo. Jis nesikreipė, nes vis dengia skolą. Suklydo, nemanė, kad reikia kreiptis dėl nepriemokos išdėstymo. Su civilinio kodekso nuostatomis pilnai nebuvo susipažinęs. Pripažįsta, kad suklydo. Ateityje prašys mokesčių inspekcijos išdėstyti nepriemoką, daugiau lėšų skirs mokesčių inspekcijai, mažiau kitiems kreditoriams. Šiai dienai atsiranda naujų klientų, gauna daugiau pajamų nei turi išlaidų, mažina skolas. Skola šiai dienai dar sumažinta. Kol byla perduota teismui, skolą mažino, nebando vengti mokėjimų.

Be H. G. paaiškinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2016-10-18 pradėtas ir 2016-11-17 baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30, kasos žiniaraščiai, sąskaitų išrašai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašai apie įmonės prievoles ir jų vykdymą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 pajamos sudarė 46859,60 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 41930,68 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai, nurašytos sumos pagal vykdomuosius raštus.

Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 6306,18 Eur, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 15 procentų nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 24584,09 Eur, kas sudaro 58,6 procentus nuo visos išlaidų sumos.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad H. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teises.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismui pateikiant pareiškimą, buvo nurodyta, kad H. G. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30. Kas rodo, kad pažeidimo padarymo metu galiojo ne ANK, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK). ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Tokios aplinkybės rodo, kad H. G. neteisėta veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, jog įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pagal ANK 120 str. 1 d. nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad šioje byloje naujai įsigaliojęs kodeksas už analogišką veiką nenumato švelnesnės administracinės nuobaudos, o priešingai, švelnesnę nuobaudą numato ATPK 50⁶ str. 1 d. nuostatos, t.y. veikos padarymo metu galiojantis įstatymas. Todėl H. G. veika perkvalifikuotina iš ANK 120 str. 1 d. į ATPK 50⁶ str. 1 d.

H. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, kaip teismui aiškino pats H. G., dėl to, jog įmonėje pradėjo dirbti tik 2016 m. sausio mėn., o tuo metu nebuvo pilnai įsigilinęs į situaciją, tinkamai nesužiūrėjo balansų, perėmęs vadovavimą įmonei, stengėsi išlaikyti verslą ir jo nesužlugdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti, t. y. jai buvo sumokėta 15 procentų nuo visos išlaidų sumos, kai tuo tarpu tiekėjams buvo sumokėta 58,6 procentų nuo visos išlaidų sumos. Tokios aplinkybės parodo, kad H. G., būdamas bendrovės vadovu, stengėsi atsiskaityti su visais kreditoriais. Dar daugiau, atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija vyksta nuolat, iš byloje esančio balanso matyti, jog teikiant pareiškimą teismui, mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo šiek tiek sumažinta. Kas rodo, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi priemonių pažeidimo šalinimui. Analizuojant H. G. baustumų pažymą, taip pat matyti, kad asmuo administracine tvarka už analogiškus pažeidimus anksčiau baustas nebuvo. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ str. taikymas, nes nors ir minimalios 1448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 350 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėja

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, H. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.