Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio (toliau – str.) 2 dalį (toliau – d.) laisvės apribojimu 1 metams, 2020 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atliko 2021 m. vasario 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:

1) 2001 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2002 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 47¹ str. 7 d., 2 p., panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės;

2) 2004 m. balandžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.; 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2004 m. birželio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. balandžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2005 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. birželio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 9 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo;

5) 2007 m. lapkričio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 2007 m. gruodžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2008 m. vasario 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gruodžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė- 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. 2008 m. kovo 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi patikslinta subendrinta bausmė ir nustatyta 11 mėnesių laisvės atėmimo;

7) 2008 m. birželio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

8) 2008 m. liepos 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) 2010 m. gruodžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1d., 5 d. 2 p. – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

11) 2011 m. spalio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d, 286 str., 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – 5 metams laisvės atėmimo;

12) 2012 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 6 metai laisvės atėmimo;

16) 2018 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 str., - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2019 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi vadovaujantis BK 65 str. 1d. 1p. a pp Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė pakeista į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 65 str. 1d. 1p. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d. 2018 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

18) 2019 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1d., 4 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimo. 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartimi subendrintos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo 2019 m. lapkričio 12 d. paleistas atlikęs bausmę;

19) 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 4 d. – 30 parų arešto. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į pataisos namus, 2020 m. rugsėjo 18 d. – paleistas, atlikęs bausmę;

20) 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (6 veikos) 178 str. 4 d. (3 veikos), 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. 2 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 14 d. 2021 m. birželio 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., A. Š. bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

J. M. 2020 m. liepos 25 d. apie 18.10 val. būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ant prekystalio radęs paėmė L. G. vardu išduotą mokėjimo priemonę – AB „Luminor“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą – tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo – L. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos nugabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną – 2020 m. liepos 25 d. laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 18.20 val., turėdamas tikslą apgaule savo ir A. Š. naudai įgyti svetimą turtą, šią mokėjimo priemonę kartu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, perdavė A. Š..

A. Š. 2020 m. liepos 25 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 18.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš J. M. paėmė L. G. vardu išduotą AB „Luminor“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą - tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo – L. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

A. Š. ir J. M., turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdami kartu kaip bendrininkai, J. M. sukursčius ir padedant A. Š., tai yra suteikus priemonę nusikalstamai veikai daryti A. Š., perduodant jam (A. Š.) neteisėtai įgytą L. G. vardu išduotą mokėjimo kortelę ir ant popieriaus lapelio užrašytą prisijungimo prie elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą ir pasiūlius išgryninti svetimus pinigus, A. Š. AB „SEB“ banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie AB „SEB“ banko informacinės sistemos ir neteisėtai atlikus finansines operacijas su svetima mokėjimo priemone - AB „Luminor“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. G. vardu - surinkus prisijungimo prie elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos PIN kodą, kuriuo buvo identifikuotas kaip L. G., tokiu būdu suklaidinus banko elektroninę sistemą ir pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 2020 m. liepos 25 d. 18:31:17 val. nuo nukentėjusiojo L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmus 100 eurų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, pakartotinai 18:31:44 val. inicijavus 600 eurų išgryninimo finansinę operaciją, tačiau pinigams nuimti sąskaitoje nepakakus lėšų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 18:31:57 val. pakartotinai inicijavus 200 eurų išgryninimo finansinę operaciją, tačiau pinigams nuimti sąskaitoje nepakakus lėšų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 18:32:10 val. pakartotinai inicijavus 100 eurų išgryninimo finansinę operaciją, tačiau pinigams nuimti sąskaitoje nepakakus lėšų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pakartotinai pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 18:32:24 val. nuo nukentėjusiojo L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmus 50 eurų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 18:32:54 val. nuo nukentėjusiojo L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmus 40 eurų, A. Š. tęsiant nusikalstamą veiką, pasirinkus pinigų išdavimo operaciją, 18:33:19 val. pakartotinai inicijavus 20 eurų išgryninimo finansinę operaciją, tačiau pinigams nuimti sąskaitoje nepakako lėšų – tokiu būdu A. Š. apgaule, savo ir J. M. naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, L. G. priklausantį, turtą, o J. M. sukurstė A. Š. ir padėjo jam apgaule, suklaidinus banko elektroninę sistemą ir pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas savo (A. Š.) ir jo (J. M.) naudai įgyjant nedidelės vertės svetimą, L. G. priklausantį turtą – 190 eurų.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. M., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, užėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) rado įmautę, kurioje buvo svetima banko kortelė su priklijuotu PIN kodu. Grįžęs namo, nurodytą kortelę padavė atėjusiam A. Š., pasakė, kad nuimtų visus pinigus, ir apsipirktų. Grįžęs A. Š. pasakė, kad buvo pinigų, matė, kad jis buvo nupirkęs maisto. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai neprieštaravo, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jų paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

AB SEB pateiktomis nuotraukomis, kad matomas 2020 m. liepos 25 d. pinigines operacijas, prie AB SEB bankomato (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiojo L. G. mokėjimo kortele, atliekantis asmuo (1 t., b. l. 81-84).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. M. ir A. Š. dėl neteisėto L. G. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo jos laikymo ir neteisėto panaudojimo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tokiu būdu sukčiaujant, pasitvirtino. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, suvokdami, kad neteisėtai įgyja ir laiko svetimą, elektroninę mokėjimo priemonę bei jos identifikavimo duomenis ir ją panaudojo neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, mokėjimo bei grynųjų pinigų operacijoms.

Kaltinamųjų kaltė grindžiama ne tik jų pačių prisipažinimais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, iš kurių nustatytos įvykio faktinės aplinkybės: nukentėjusiojo L. G. parodymais, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais, fotonuotraukomis, sąskaitų išrašais bei kitas rašytiniais įrodymais. Esant aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams nekyla abejonių dėl J. M. ir A. Š. kaltės jiems neteisėtai įgyjant ir panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip sukčiavimo būdu iš viso apgaule savo naudai, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pasisavinant iš viso 190 eurus. Kaltinamųjų kaltę patvirtina tarpusavyje susiję ir kompleksiškai įvertini įrodymai, kurie yra pakankami J. M. ir A. Š. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai reiškiasi apgaulės panaudojimu bei alternatyviais veiksmais – savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu ar turtinės prievolės panaikinimu.

Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Byloje nustatytomis aplinkybėmis sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule visais atvejais, aktyviais veiksmais buvo nukreiptas į svetimo – L. G. priklausančio turto užvaldymą, tai yra A. Š., veikdamas su padėjėju J. M. savo naudai apgaule įgijo iš viso 190 eurų. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.913 straipsnį (banko sąskaitos sutarties samprata) bankas nėra kliento (sąskaitos savininko) sąskaitoje esančių pinigų savininkas. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis, o pagal 3 dalies nuostatas bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus. Kadangi piniginių lėšų savininkas lieka klientas, bankas pripažintinas patikėto jam turto valdytoju. Taigi, sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule byloje nustatytais konkrečiais atvejais pasireiškė ne tik turto savininko, bet ir turto valdytojo, tai yra banko, suklaidinimu, todėl kaltinamųjų veiksmai pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant, kad užvaldyto turto vertė neviršija 5 MGL dydžio sumos, kvalifikuoti teisingai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. neteisėtai įgijo L. G. priklausančią banko mokėjimo kortelę, kurią rado, bei ją neteisėtai perdavė A. Š., o pastarasis, paimdamas nurodytą mokėjimo kortelę, taip pat neteisėtai įgijo mokėjimo instrumentą, tikslu inicijuoti finansines operacijas. Tokiais veiksmais kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK neapibrėžia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos, todėl tai teismų praktikos dalykas. Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, tai yra prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Pažymėtina, kad svetimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusios kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009), taigi kiekvienu atveju kaltinamasis A. Š., atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus, bankomate inicijuodamas grynųjų pinigų išdavimo operacijas, pilnai realizavo ir nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje požymius.

Nagrinėjamos bylos kontekste aptariant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pažymėtina ir tai, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Inkriminuojant BK 198¹ straipsnyje nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019). Nagrinėjamoje byloje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad A. Š., sukurstytas ir padedamas J. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, bankomate prisijungė prie L. G. banko sąskaitos, pasinaudodamas J. M. neteisėtai įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos (banko elektronines asmens tapatybės atpažinimo) apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko neteisėtas finansines pinigų išgryninimo operacijas. Taigi nagrinėjamu atveju, kaltinamųjų veiksmai – pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis J. M., nagrinėjamu atveju perdavė mokėjimo instrumentą, reikalingą nusikaltimui atlikti A. Š., be kurio nusikaltimo padarymas būtų negalimas, be to pasiūlė įvykdyti A. Š. inkriminuotas veikas, o iš nusikalstamos veikos gautus pinigus bendrai išleido, suvartodami A. Š. nupirktus produktus. Taigi, konkrečiu atveju, J. M. nors ir savo veiksmais tiesiogiai nerealizavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 5 d., 6 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. objektyviosios pusės, tačiau prisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo veikdamas kaip kurstytojas ir padėjėjas, todėl jo veiksmai pagal nurodytus straipsnius, su nuoroda į 24 str. 5 d., 6 d., kvalifikuoti tinkamai. Nors veikos, numatytos BK 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. sudaro idealiąją sutaptį, ir teoriškai vienos nuorodos kvalifikuojant J. M. veiką, į BK 24 str. 5 d., 6 d. pakanka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įsakymas įpareigoja visų pirma už kiekvieną nusikaltimą (straipsnį) bausmes paskirti atskirai, o po to esant sutapčiai, jas subendrinti, teismo vertinimo tikslinga prieš kiekvieną idealiąją nusikalstamų sutaptį sudarančią veiką, teikti nuorodą į BK 24 str. 5 d., 6 d., nurodančią, kad šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas ne kaip vykdytojas, o kaip kurstytojas ir padėjėjas. Toks veikos kvalifikacijos patikslinimas nekeičia kvalifikacijos esmės ir nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

Kaltinamojo J. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje), laikytina tai, kad jie veiką padarė būdami recidyvistais.

Nors prokurorė prašė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamas veikas jie įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau toks prašymas nepagrįstas. BK 25 straipsnyje bendrininkų grupė įvardinta kaip viena iš bendrininkavimo formų, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti, ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, kaltinamieji įvykdė bendrininkaujant, tačiau ne bendrininkų grupėje, nes vykdytoju buvo tik vienas asmuo – A. Š., tuo tarpu J. M. prisidėjo prie nusikaltimo atlikdamas padėjėjo ir kurstytojo funkcijas. Nurodytų aplinkybių kontekste nurodyta aplinkybė nelaikytina atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamasis J. M. ir A. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 3 dalyje), vieną nesunkų (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje) ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje). Visos šios padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Veikos padarytos bendrininkaujant: A. Š. veikiant kaip nusikalstamų veikų vykdytojui, J. M. – kaip kurstytojui ir padėjėjui. Kaltinamųjų veikoje yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną – sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis J. M. praeityje teistas, nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (šiuo metu bausmę atlikęs). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, baustas, paskutinį kartą 2020 m. spalio 21 d., pagal ANK 560 str. 1 d. (karo prievolininko pareigų nevykdymas), 15 eurų bauda. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 121-124). VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 110-111). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, J. M. parinktina bausmės rūšis – areštas. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, dirba, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl manytina, kad areštas yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankamas sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje padarymą, skirtina 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė.

Paskirtos arešto bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos jas apimant ir iš dalies sudedant. Kadangi nusikaltimai, numatyti BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme apimant švelnesnes bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir laikant, kad galutinė subendrinta bausmė J. M. yra 75 (septyniasdešimt penkios) paros arešto. Tokia išvada dėl pridedamos bausmės dalies (25 parų arešto) grindžiama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jo kritišku požiūriu į padarytą veiką bei jo kaip bendrininko vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam J. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 50 parų arešto bausmę.

Kaip aukščiau nurodyta, J. M. teisiamas antrą kartą, ankščiau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios sąlygų kaltinamasis nesilaikė, įpareigojimų nevykdė, bausmės atlikimo metu pakartotinai nusikalto, dėl ko bausmė buvo pakeista į areštą. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to – panaikintina.

Kaltinamasis A. Š. praeityje teistas 20 kartų, daugumoje atvejų – už turtinius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė neatlikęs 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (šiuo metu bausmę atlikęs, 2020 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į pataisos namus, 2020 m. rugsėjo 18 d. – paleistas, atlikęs bausmę). Šiuo metu atlikinėja dviejų metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį. Administracine tvarka A. Š. baustas 50 kartų, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 26 d. pagal ANK 108 str. 1 d. 400 eurų bauda (1 t., b. l. 132-177). VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. (1 t., b. l. 120-121). A. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kritiškai vertino savo veiksmus. Įvertinęs inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo kaip vykdytojo pagrindinį vaidmenį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskyrus arešto bausmę. Bausmių dydžiai nustatomi žemesni nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą, skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos arešto bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos jas apimant ir iš dalies sudedant. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtai 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir laikant, kad galutinė subendrinta bausmė A. Š. 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Išvada dėl 4 mėnesių pridedamos bausmės dalies grindžiama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jo kritišku požiūriu į padarytą veiką bei jo kaip vykdytojo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam A. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyta, kad A. Š. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, įvykdė iki 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos su 2021 m. vasario 10 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir 2021 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, bausme, paskiriant A. Š. galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnius teismo nuosprendžius.

Kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė paskirta nebuvo, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. G. pareiškė 190 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 61).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš kaltinamųjų J. M. ir A. Š. jam padarytą turtinę žalą – 190 eurus, kurie 2020 m. liepos 25 d. buvo pasisavinti iš jo AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelės sąskaitos.

Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino pilnai.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju, būtent dėl kaltinamųjų J. M. ir A. Š. veiksmų, nukentėjusysis L. G. patyrė turtinės žalos, kuri turi būti atlyginta.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nukentėjusiajam L. G. solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir A. Š., priteistina 190 eurų dydžio turtinė žala.

2021 m. sausio 21 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui – piniginėms lėšoms – 190 eurų sumai, pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą A. Š.. Pažymoje prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 298,78 Eur priteisimo klausimą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad A. Š. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, būtent dėl jo laisvės suvaržymo teismas pripažino jam gynėjo dalyvavimą būtinu nagrinėjant baudžiamąją bylą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Be to, kad A. Š. laisvė yra apribota, dirbti neturi galimybės, jis turi skolinių įsipareigojimų, todėl teismas, įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neigiamai paveiktų nuteistojo turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Š. atmestinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą), 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimą sukurstant ir padedant neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis), 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimą sukurstant ir padedant apgaule užvaldyti nedidelės vertės turtą), 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimą sukurstant ir padedant neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos) ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą) nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą (bendrininkavimą sukurstant ir padedant neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje padarymą (bendrininkavimą sukurstant ir padedant apgaule užvaldyti nedidelės vertės turtą) nuteisti 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymą (bendrininkavimą sukurstant ir padedant neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos) nuteisti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, J. M. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti J. M., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo (darbo dieną, įstaigos darbo metu), atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių adresu: Kaunas, Technikos g. 34. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (elektroninis paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 452 371).

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą inicijavimą ir atlikimą finansinių operacijų su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis), 182 straipsnio 3 dalyje (svetimo, nedidelės vertės turto užvaldymą apgaule), 198¹ straipsnio 1 dalyje (neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos) ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą) nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtą inicijavimą ir atlikimą finansinių operacijų su svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) nuteisti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą (svetimo, nedidelės vertės turto užvaldymą apgaule) nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos) nuteisti – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo .

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir Andriui paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2021 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant A. Š. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti nukentėjusiajam L. G., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai iš kaltinamųjų J. M., a .k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., (duomenys neskelbtini) 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo.

Pratęsti 2021 m. sausio 21 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms – 190 eurų sumai, iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.