- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 1-107-1037/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01628-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- A. K.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), pjūklininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-03-04 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 m. gruodžio 29 d., apie 19 val. 40 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo sugyventine K. P., savo mažamečių vaikų L. K., gim. 2013-12-12 ir S. K., gim. 2006-11-26, akivaizdoje, tyčia sugriebė K. P. už abiejų rankų riešų ir taip laikydamas tampė ją po kambarį, dėl ko ji trenkėsi į šalia esančias spinteles, tuo padarydamas kairiajame žaste ir kairėje kojoje kraujosruvą, kairio nykščio sumušimą, pavienes kraujosruvas, bei paviršinius galūnių sužalojimus, tuo sukėlė K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. K., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena su sugyventine K. P., jos mama R. P., turi du mažamečius vaikus. 2016-12-29 jis buvo namuose, išgėrė alaus. Išėjo parūkyti į balkoną, o sugyventinė liko namuose. Baigus rūkyti, sugyventinė nebeįleido į namus, užrakino duris. Tik kai uošvienė pabeldė į duris, sugyventinė įsileido į namus. Dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, sugyventinė skambino policijai, todėl A. K. atėmė iš jos telefoną, tačiau neigia sugriebęs K. P. už riešų ir prieš ją smurtavęs (b. l. 56, 59).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2016-12-29 sugyventinis A. K. buvo grįžęs iš komandiruotės į namus adresu (duomenys neskelbtini). Namuose sugyventinis gėrė vienas. Po kiek laiko sugyventinis su jos mama nuėjo parūkyti į laiptinės balkoną. Ji liko namuose su vaikais ir užsirakino duris. Po kurio laiko sugyventinis pradėjo belsti į duris, bet K. P.jo neįsileido. Tada mama pradėjo belsti ir ji atidarė duris. Tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, sugyventinis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl to liepė sugyventiniui išeiti. Buvo pasiėmus telefoną ir norėjo kviesti policiją. Tai pamatęs sugyventinis atėjo prie jos, sugriebė už abiejų rankų riešų, sukinėjo juos ir tampė po kambarius, taip sukėlė fizinį skausmą. Kai sugyventinis tampė po kambarį, ji atsitrenkė į spinteles, esančias šalia, todėl atsirado mėlynės ant kojų, o ant rankų mėlynės nuo suspaudimo. Viską matė jos mama ir dukra S. K. (b. l. 20-22, 24).
Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena su dukra ir jos mažamečiais vaikais, taip pat su vaikų tėvu A. K.. 2016-12-29 visi buvo namuose. A. K. gėrė alkoholį vienas. Dukra varė A. K. lauk, tačiau jis nėjo. Tada jie pradėjo pyktis. Kristina buvo pasiėmusi telefoną, nes norėjo policiją kviesti, tačiau Arūnas atėmė telefoną ir jį numetė ant žemės. Sugyventinis dukrai sugriebė už abiejų rankų sukinėjo jai rankas ir tampė kambarį, kiek matė, dukra atsitrenkė į spinteles. Visas konfliktas kilo, nes Arūnas buvo neblaivus ir agresyvus, dukrą vadino necenzūriniais žodžiais, kėlė triukšmą namuose (b. l. 30, 32).
Nukentėjusioji S. K. parodė, kad ji matė, kaip tėtis A. K. pykosi su mama Kristina. Mama prašė tėtės išeiti iš namų, pasiėmė telefoną ir skambino policijai. Tėtis pagriebė iš mamos rankų telefoną, sugriebė mamai už vienos rankos riešo ir suspaudė. Nurodo, kad labai išsigando, verkė, bijojo, kad jai ko nepadarytų (b. l. 35).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad K. P. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva kairiajame žaste ir kairėje kojoje, kairio nykščio sumušimas, pavienės kraujosruvos bei paviršiniai galūnių sužalojimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ekspertas nurodė, kad sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis spaudžiant rankomis, sumušus – atsitrenkusį bukus aplinkos daiktus bei pan. (b. l. 43).
2017-01-11 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2016-12-29 gautas K. P. pranešimas apie tai, jog jos atžvilgiu smurtauja A. K. (b. l. 1).
Nepaisant to, kad apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyta, kad daiktai kambaryje sudėti tvarkingai, jokių nusikalstamos veikos požymių nesimato, tačiau įvertinus tai, jog apžiūra atlikta tik 2017 m. sausio 10 d., t. y. po nusikalstamos veikos praėjus 12 dienų, tai nėra įrodymas, kuris turėtų būti vertinamas kaltinamojo naudai bei paneigiantis jo kaltę (b. l. 11-13).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. 2016-12-29 tyčia fizinio kontakto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą ir to norėjo. A. K. veika pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs (b. l. 50-51). Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą konstatuotina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis viešieji darbai neatitiktų bausmės paskirties, nes prieš tai kaltinamasis buvo nuteistas laisvės apribojimu, tačiau neišnykus teistumui vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, todėl švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas kaltinamajam, kai prieš tai jis buvo nuteistas sunkesne, būtų nelogiškas ir paneigtų teisingumo principą bei bausmės paskirtį. Dėl to A. K. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. Taip pat A. K. įpareigotinas iki 2017 m. gruodžio 1 d. neatlygintinai išdirbti iki 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Parenkant bausmės dydį buvo įvertinta tai, jog kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 straipsnis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą bei rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą) (LR BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-02-13 nutarimu A. K. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 60).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei iki 2017 m. gruodžio 1 d. neatlygintinai išdirbti iki 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-02-13 nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.