Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1957-05-08, Raseinių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, turi 3 grupės invalidumą, gyvenantis šiuo metu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2014 m. rugpjūčio 27 d. apie 17 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sutuoktine metu, tyčia rankos delnu sudavė savo sutuoktinei I. K. į galvos sritį, tuo padarydamas jai pakaušio kairės pusės sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisme kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino iš dalies. Parodė, kad nepripažįsta tos aplinkybės, kad sutuoktinei sudavė su kumščiu, nes sudavė su delnu. Taip pat parodė, kad įvykio datos tikslios nepamena, bet gali būti, kad tai buvo 2014-08-27. Tą dieną grįžo žmona su dukra iš Vokietijos, parvežė jam alaus, sau sidro ir virtuvėje kartu gėrė. Sutuoktinė jam ėmė sakyti, kad jis nieko nepadarė namie, kol ji buvo išvykusi, kad reikėjo virtuvę išdažyti, kambarius ištapetuoti. Jis iš tikrųjų buvo išdažęs virtuvę, truputį tapetavo, bet pasibaigė pinigai ir nieko daugiau nedarė. Tada jie pradėjo koliotis ir jis jai sudavė su delnu. Tada ji toliau sėdėdama virtuvėje išsiėmusi telefoną skambino į policiją. Jis ir pats jiems du kartus skambino, nes atsibodo jų laukti. Atvykusi policija jį išsivežė. Įvykio metu buvo išgėręs alaus ir jai sudavė į kairę galvos pusę, ties akies kampu. Sudavė iš dešinės rankos. Sutuoktinė tuo metu sėdėjo. Po smūgio ji išsiėmė telefoną ir skambino. Nenugriuvo po smūgio. Jai sudavė su delnu, smūgis nebuvo stiprus. Pas sutuoktinę nebuvo žymių ar sužalojimų, kraujo taip pat nebuvo. Į greitąją pagalbą neskambino, nes jai jos nereikėjo. Tik tą vieną smūgį jis jai ir sudavė. Žmona nešaukė, kad jai skauda, ji tik išsiėmė telefoną ir skambino į policiją. Įvykio metu sutuoktinė taip pat buvo neblaivi. Kai pareigūnai atvažiavo, jis pareigūnų net prašė, kad duotų alkotesterį papūsti, kad nustatyti, kuris iš jų – jis ar žmona, blaivesnis. Po įvykio su žmona kalbėjo telefonu, atsiprašė sutuoktinės. Ji priėmė atsiprašymą, atleido jam, leido grįžti namo. Šiuo metu yra susitaikę. Mano, kad jeigu abu nebūtų išgėrę alkoholio, nieko nebūtų įvykę. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Daugiau taip nedarys.

Nukentėjusioji I. K. pasinaudodama savo teise neduoti parodymų prieš šeimos narį teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį K. K.. Nežiūrint į tai K. K. kaltė be jo paties parodymų yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

2014-008-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-08-27 apie 17.15 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras K. K. yra agresyvus, trenkė pareiškėjai I. K. į galvą. Nurodyta, kad įvykio vietoje I. K. paaiškino, kad vyrui esant neblaiviam jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino užmušti. (b.l. 1,2)

Iš specialisto išvados Nr. G2133/14(02) matyti, kad I. K. padaryta pakaušio kairės pusės sumušimas, sužalojimas galėjo būti padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu 2014-08-27 dieną, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).

Kaip liudytoja teisme buvo apklausta ir nukentėjusiosios I. K. apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi tyrėja L. K.. Ji parodė, kad nukentėjusiosios apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama jos namuose, kadangi procesas vyko pagreitinto proceso tvarka. Jai paskambino kriminalinė policija ir tiesiog tai buvo pavedimas apklausti, todėl važiavo pas ją į namus. Apklausos metu ji nukentėjusiajai uždavinėjo klausimus, o nukentėjusioji atsakinėjo. Prieš tai nukentėjusioji buvo įspėta, kad negali meluoti, tačiau gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius. Ką ji parodė tikrai neatsimena. Tik atsimena, kad ji parodė, kad sutuoktinis K. K. jai vieną kartą sėdint ant suoliuko, virtuvėje, prie spintelės, vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį. Tuo pasireiškė sutuoktinio smurtas. Smulkai visos apklausos neatsimena. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda galvą ir ji buvo pikta ant sutuoktinio. Nebuvo labai susinervinusi, nes įvykis jau buvo iš vakar vakaro, kalbėjo aiškiai ir nuosekliai. Ji pyko ant sutuoktinio. Prieš pradedant apklausą nukentėjusiajai konkrečiai buvo pasakyta, kad meluoti negalima, nes už tai gresia atsakomybė. Tai buvo pirmiausia padaryta po pažymos apie nukentėjusiosios asmens duomenis surašymo. Dar buvo išaiškinta, kad gali neduoti parodymų prieš šeimos narius. Tai buvo išaiškinta prieš pradedant rašyti liudytojo apklausą. Pirmiausia jai buvo išaiškinta, kad gali neduoti parodymų prieš šeimos narius, po to, kad negali meluoti, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Dėl to liudytoja pasirašė liudytojo apklausos protokole, kur įspėta už melagingus parodymus, nes ten yra išdėstytos visos liudytojo teisės ir pareigos. Jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius. Po to išaiškinimo ji nepareiškė, kad neduos parodymų, sutiko būti apklausta kaip liudytoja. Jai teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius buvo išaiškinta, o konkretus klausimas, ar ji sutinka duoti parodymus, jai užduotas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su sutuoktine I. K. metu tyčia sudavė jai rankos delnu į galvos sritį, dėl ko pastarajai padarė pakaušio kairės pusės sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad K. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad smūgis buvo suduotas ne bet kur, o į galvos sritį, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne tik smurtauti, bet ir sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai savo sutuoktinei. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji I. K. yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis K. K. buvo kaltinamas sudavęs smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį ne delnu, kaip nustatyta, bet kumščiu, teismas sprendžia, kad teisiamajame posėdyje ištyrus visus įrodymus ši aplinkybė laikytina neįrodyta, todėl iš kaltinimo pašalinta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ta aplinkybė, kad suduota buvo kumščiu, iš principo buvo įrodinėjama tik nukentėjusiosios parodymais, gautais apklausus ją ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12-13). Tačiau analizuojant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus visų pirma pažymėtina tai, kad pačiai nukentėjusiajai atsisakius teisiamajame posėdyje duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo jos pačios patvirtinti teisiamajame posėdyje. Teismas taip pat negali konstatuoti, kad jos parodymai buvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu ir naudoti šiuo parodymus kaip priemonę kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), kadangi pagal teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes yra neaišku, ar prieš šią apklausą nukentėjusiajai buvo tinkamai išaiškinta (iš viso ar išaiškinta) jos teisė neduoti prieš savo šeimos narį parodymų, dėl ko teismui kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusioji, būdama iš karto įspėta tik dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nebuvo tokiu būdu verčiama duoti parodymus prieš savo sutuoktinį kaltinamąjį K. K.. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad, pirma, tai pačiame apklausos protokole (B.l. 12-13) nėra užfiksuota, kad tokia teisė išaiškinta, taip pat neužfiksuotas ir nukentėjusiosios sutikimas duoti parodymus. Protokole esantis nukentėjusiosios parašas tik patvirtina tai, kad jai buvo išaiškintos liudytojo pareigos bei atsakomybė pagal BK 235 str. Antra, pati apklausą atlikusi tyrėja, pakviesta liudyti teisme, kad išsiaiškinti šias aplinkybes, parodymus apie tai davė prieštaringus. Pradžioje parodė, kad nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės, tai yra paaiškinta, kad negalima meluoti ir tik po to paaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narius, vėliau parodė priešingai. Taip pat parodė, kad konkrečiai nukentėjusiosios nepaklausė, ar ji sutinka duoti parodymus ir to nefiksavo. Trečia, pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje, po to, kai jai buvo paaiškinta jos teisė, numatyta BPK 82 str. 2 d., ir ji apsisprendė neduoti parodymu, paaiškino, kad tokia teisė jai nebuvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu prieš ją apklausiant. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad abejonės dėl to, ar nukentėjusiajai buvo tinkamai išaiškinta jos teisė neduoti parodymų prieš sutuoktinį, nėra pašalintos, o pačiame protokole to nesant tinkamai ir aiškiai užfiksuota, teismas negali jame užfiksuotų parodymų pripažinti gautais teisėtai ir dėl to negali naudoti juos kaip priemonės kitiems byloje ištirtiems įrodymams patikrinti, todėl jais nesivadovauja.

Šioje byloje teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais dėl to, su kuo buvo suduota nukentėjusiajai į galvos sritį. Pažymėtina, kad kaltinamasis šios aplinkybės (kad buvo suduota delnu) niekada neneigė, nes ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant faktiškai ir nebuvo aiškinamasi, su kuo buvo suduota. Tačiau jis teisme nuosekliai parodė ir tvirtino, kad nesudavė smūgio kumščiu. Tai teisiamajame posėdyje kelis kartus pakartojo, parodė, kad suduota buvo delnu, konkrečiai dar ir vaizdžiai parodė, su kokia vieta (parodė kietąją vidinę plaštakos vidurinę dalį, kurią sudaro delnakauliai). Teismo vertinimu, kaltinamojo parodyta vieta, su kuria jis sudavė, yra neabejotinai kietą paviršių turinti vieta, nes tai yra plaštakos vidiniame paviršiuje esantis delno pagrindas, kuri sudaro tik delnakauliai. Todėl teismas, įvertinęs dar ir tai, kad tokie kaltinamojo parodymai iš principo neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams (specialisto išvadai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kontakto su kietu buku paviršiumi metu; tarnybiniam pranešimui dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame taip pat tik nurodyta, kad buvo trenkta, bet nenustatyta su kuo), sprendžia, kad kaltinamojo parodymai šioje dalyje yra teisingi ir todėl jais tiki ir jais vadovaujasi. Teismas šiuo atveju įvertina dar ir tai, kad kaltinamajam dėl šios aplinkybės meluoti ir duoti neteisingus šiuo aspektu parodymus nėra ir jokios prasmės, nes tai, su kuo buvo suduotas smūgis (delnu ar kumščiu) nusikalstamos veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Todėl tai tik sustiprina teismo vertinimą, kad jo parodymai yra nuoširdūs ir teisingi. Atsižvelgiant į tai K. K. parodymai, nežiūrint į tai, kad jis prisipažino teisme apklausiamas tik iš dalies, laikytini jo visišku ir nuoširdžiu prisipažinimu, nes jis ir nepripažino būtent tik tos aplinkybės dėl sudavimo kumščiu, kurios ištyręs byloje surinktus įrodymus nenustatė ir teismas

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas K. K. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir kaltinamasis pateikė bendrą prašymą raštu (b.l. 74), kuriame nurodė, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jo atsiprašymą priėmė, žala nukentėjusiajai nepadaryta, jie dar iki bylos nagrinėjimo pradžios susitaikė, gyvena kartu, todėl prašo kaltinamąjį K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis anksčiau nors ir yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 35), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja I. K. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja I. K. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš K. K. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones (įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens) panaikinti.

Išaiškinti K. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.