Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant pareiškėjui R. J. B., išnagrinėjęs pareiškėjo R. J. B. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08-21 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas R. J. B. skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. S. Ž.

2009-09-04 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas R. J. B. skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjui.

Klaipėdos apygardos teisme gautas R. J. B. 2009-09-10 skundas, kuriuo prašoma Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-04 nutartį panaikinti ir perduoti skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog skunde Klaipėdos rajono apylinkės teismui nurodė S. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., objektyviuosius požymius, veikos intensyvumą, eiliškumą, naudotas priemones, sugadinto turto apimtį bei konkrečią žalą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, o teismo posėdžio metu gali būti tikslinama. Pareiškėjas pažymi, jog neprašo priteisti žalos skirtumo, be to, nepamena į kurią konkrečiai galvos vietą plastikiniu buteliu trenkė S. Ž., kuo sudavė į krūtinę, taip pat nežino, tačiau dėl to juto fizinį skausmą. Kadangi specialisto išvadoje yra konstatuoti tam tikri sužalojimai, yra pagrindas S. Ž. kaltinti padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. R. J. B. nemano, jog skundo trūkumai yra esminiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta, jog nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas.

BK 187 str. numato atsakomybę asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktame R. J. B. skunde nurodyta, kada ir kur S. Ž. apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką nuplėšė bei išdaužė, pridėta automobilių serviso išrašytą PVM sąskaitą – faktūra, kurioje nurodytos remonto išlaidos. Pareiškėjo pasirašytame skunde pateikti ir įstatymo reikalaujami duomenys apie asmenį, prieš kurį inicijuojamas procesas – tai S. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Šių duomenų pakanka tam, jog būtų pradėtas privataus kaltinimo procesas pagal BK 187 str. Be to, nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad veikos kvalifikacijai svarbi yra turto vertė, tačiau šiuo atveju per daug formaliai įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas ne visai tiksliai nurodė konkrečią sugadinto turto vertę. Pagal BK 187 str., jeigu asmuo sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir veika kvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d., o jeigu sunaikintas ar sugadintas didelės vertės turtas, kvalifikuojama pagal BK 187 str. 2 d. Vadovaujantis BK 190 str., didelė turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o nedidelė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Iš R. J. B. pateiktos PVM sąskaitos matyti, kad vien išdaužtas automobilio žibintas kainuoja 320,51 Lt, be to, keistinos ir tam tikros automobilio apdailos detalės, kurias, pasak pareiškėjo, nuplėšė S. Ž.. Taigi akivaizdu, kad sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL, todėl galimai padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 187 str. 1 d.

Skunde pareiškėjas S. Ž. kaltina taip pat ir BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nurodo, kokie smūgiai ir kur buvo suduoti, patirtus sužalojimus pagrindžia specialisto išvada. Be to, prašoma į teismo posėdį pakviesti liudytoją S. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos r. apylinkės teismo teisėjas skundžiamoje nutartyje analizuoja bylos nagrinėjimo metu įrodinėtinas aplinkybes ( padarytos žalos dydį, smūgių skaičių ir į kurią kūno dalį jie buvo suduoti, samprotaujama apie nusikalstamų veikų vaizdą). Tai galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje ir tik nuosprendžiu galima spręsti apie pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pagrįstumą. Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skundas yra pakankamai informatyvus, o galimam kaltininkui jis suteikia galimybes gintis nuo pareikštų kaltinimų ( BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.).

Taigi R. J. B. skundas atitinka BPK 412 str. 1 d. ir 2 d. nustatytus reikalavimus, todėl teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti R. J. B. skundą Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.