Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1162/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2-1162/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Kreditorius
B. S.
Ieškovas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1162/2009Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios B. S. įmonės administratoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, B. S. įmonės bankroto byloje Nr. B2-249-280/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi B. S. įmonei iškėlė bankroto bylą, 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, 2009 m. birželio 9 d. priėmė nutartį likviduoti B. S. įmonę.

Kreditorius Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio apskrities VMI) prašė teismą patvirtinti 449 569 Lt finansinį reikalavimą 2009 m. vasario 27 d. patikrinimo akto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino Panevėžio apskrities VMI 449 569 Lt finansinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad iš Panevėžio apskrities VMI pateiktų įrodymų: 2009 m. vasario 27 d. patikrinimo akto, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2009 m. liepos 14 d. sprendimo, iš mokesčių mokėtojo neįvykdytų mokestinių prievolių 2009 m. gegužės 27 d. pažymos matyti, kad B. S. įmonei papildomai priskaičiuota 449 569 Lt skola valstybės (savivaldybių) biudžetui. Administratorius jos nei pripažįsta, nei neigia, tik reikalauja papildomų procesinių veiksmų. Teismas pažymėjo, kad kol Panevėžio apskrities VMI priimti sprendimai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo neįtraukti Panevėžio apskrities VMI į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą su 449 569 Lt finansiniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad, nuginčijus mokesčių inspekcijos sprendimą, bus pagrindas sumažinti Panevėžio apskrities VMI reikalavimą. Šiuo metu reikalavimas pagrįstas oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), kurie nėra nuginčyti.

Šalies argumentai

Likviduojamos B. S. įmonės administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį, kuria patvirtintas kreditoriaus Panevėžio apskrities VMI finansinis reikalavimas. Nurodo šiuos argumentus:

Panevėžio apskrities VMI atlikto patikrinimo metu surašytas aktas nėra įsiteisėjęs ir neturi res judicata galios. Akto išvados yra ginčijamos, nes mokesčių inspekcijos darbuotojai patikrinimo metu rėmėsi ne įmonėje buvusiais dokumentais, o tarpusavio susirašinėjimo laiškais tarp Europos Sąjungos mokesčių administratorių. Šių dokumentų nepateikė įmonei ir teismui, nors administratorius jų reikalavo. Teismas prieštarauja pats sau, nurodydamas teisiniu pagrindu CPK 197 straipsnio 2 dalį, tačiau byloje nėra paties akto su visais priedais ir dokumentais, pagal kuriuos tas aktas surašytas. Teismas rėmėsi VMI 2009 m. liepos 14 d. sprendimu, nors šis sprendimas dar gali būti apskųstas. Teismas aptardamas ir pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, iš esmės pasisakė dėl kitos bylos (administracinės) dalyko, nors neturėjo tokios teisės.Teismas nepagrįstai rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 2 dalimi, kuri suteikia kreditoriui teisę atsisakyti finansinio reikalavimo. Nei vienas kreditorius neturi pareigos atsisakyti finansinio reikalavimo po to, kai jį patvirtina teismas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ateityje, nuginčijus VMI sprendimą, bus pagrindas sumažinti Panevėžio apskrities VMI reikalavimą. Teismas nepasisakė, kokios pasekmės atsiras kitiems įmonės kreditoriams, kai vienam įmonės kreditoriui patvirtinamas reikalavimas pagal neįsiteisėjusią nutartį, kurią vėliau panaikinus paaiškės, kad kreditorius gavo dalį įmonės lėšų, kurių gauti neturėjo teisės.Teismas neatsižvelgė į administratoriaus prašymą nagrinėti finansinio reikalavimo pagrįstumą tik po to, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka FNTT prie VRM. Apelianto nuomone, Panevėžio apskrities VMI prašo teismo kuo skubiau patvirtinti finansinį reikalavimą, kadangi patvirtintą reikalavimą ketina perleisti AB Turto bankui. Taip administratoriaus galimybės ginčyti šį reikalavimą bus apsunkintos, nes Panevėžio apskrities VMI praras pareigą teikti įrodymus teismui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginys dėl pavėluotai gautų dokumentų yra nepagrįstas, nes sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo 2009 m. balandžio 16 d. buvo išsiųstas apeliantui. Panevėžio apskrities VMI neturi duomenų apie apelianto prašymą papildomai pateikti mokestinio patikrinimo aktą su priedais, kurį pagal 2009 m. vasario 9 d. teismo nutartį įmonės direktorius turėjo administratoriui pateikti per 10 dienų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Panevėžio apskrities VMI kreipėsi į FNTT prie VR ministerijos dėl to paties dalyko ir pagal tuos pačius faktus. Panevėžio apskrities VMI neturi duomenų, kad apeliantas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčijama nutartimi teismas patvirtino kreditoriaus Panevėžio apskrities VMI 449 569 Lt finansinį reikalavimą. Bylos duomenimis, Panevėžio apskrities VMI 2009 m. vasario 27 d. B. S. įmonėje atliko patikrinimą ir 2009 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. PAR-36 (b. l. 141-158) nurodė, kad patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai priskaičiuota 248 399 Lt PVM, 14 510 Lt PVM delspinigių, 32 948 Lt pelno mokesčio, 3 215 Lt pelno mokesčio delspinigių, 7 354 Lt socialinio mokesčio, 734 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 16 773 Lt PVM, 3 446 Lt PVM delspinigių, iš viso papildomai priskaičiuota 327 379 Lt. Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. SAT-32 (b. l. (168-180) patvirtino patikrinimo aktą ir akte papildomai priskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas, taip pat skyrė B. S. įmonei 106 069 Lt PVM baudą, 13 179 Lt pelno mokesčio baudą bei 2 942 Lt socialinio mokesčio baudą, iš viso 122 190 Lt baudų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 69-189 (b. l. 182-188) patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SAT-32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pastarąjį sprendimą B. S. įmonė yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patvirtinti Panevėžio apskrities VMI 449 569 Lt finansinį reikalavimą bankrutuojančiai B. S. įmonei, kadangi VMI 2009 m. liepos 14 d. sprendimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl kitos bylos (administracinės) dalyko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas VMI 2009 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu patvirtindamas Panevėžio apskrities VMI reikalavimą, nepasisakė dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas teisingai nurodė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje yra tikslinami iki įmonės pabaigos, todėl tuo atveju, jei paminėtas sprendimas bus nuginčytas ir panaikintas, administratoriaus teikimu bankroto bylą nagrinėjantis teismas turės pagrindą patikslinti Panevėžio apskrities VMI finansinį reikalavimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad klausimas dėl Panevėžio apskrities VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo turi būti svarstomas tik po to, kai bus atliktas ikiteisminis tyrimas pagal Panevėžio apskrities VMI pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Byloje nėra duomenų, dėl kokių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, jeigu minimo ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytos reikšmingos nagrinėjamam klausimui naujos aplinkybės, teismas, kaip minėta, turės pagrindą patikslinti Panevėžio apskrities VMI finansinį reikalavimą.

Apelianto nurodytas argumentas, kad, patvirtinus finansinį reikalavimą, Panevėžio apskrities VMI jį perleis AB Turto bankui, ir taip bus apsunkinta administratoriui galimybė ginčyti šį reikalavimą, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ši nuostata saugo skolininko, šiuo atveju bankrutuojančios įmonės, interesus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė