Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo įgaliotam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, anksčiau neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. 2011 m. gruodžio mėn. 20 d., apie 16.30 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį autobusą „Volvo B10 BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Justiniškių gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės link Ozo gatvės, trečia eismo juosta ir artėdamas prie ties Justiniškių gatvės namu Nr. 55 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų tai yra, jo važiavimo krypties pirma ir antra eismo juostomis važiavusiems automobiliams sustojus prieš minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis nesustabdė vairuojamo autobuso tikslu įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį perėja ėjusią pėsčiąją L. Š., kuri patyrė sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis 2011-12-20 apie 16.30 val., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį autobusą „Volvo B10 BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo juo Justiniškių gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės link Ozo gatvės, trečia eismo juosta. Pirmoje ir antroje eismo juostose buvo kitos transport priemonės. Važiuodamas nurodyta kryptimi, jis matė automobilių grūstį ir nesupratęs, kodėl sustojo automobiliai, ar būtent dėl grūsties, ar dėl ko kito, jis toliau važiavo ir tik paskutiniuoju momentu pamatęs nukentėjusiąją, ėjusią per perėją, ją partrenkė. Tuo metu temo, eismo sąlygos buvo geros. Sukėlęs eismo įvykį, jis skambino į policiją, pribėgo prie nukentėjusiosios prie kurios matė kraują. Atvažiavusi greitoji nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Jis vairuodamas autobusą darbo metu buvo blaivus, važiavo pagal maršrutą. Jo vairuotojo stažas 38 metai. Pripažįsta, jog neįvertino visos situacijos ir kad taip greitai iššoks pėsčioji. Kontakto metu nukentėjusioji atsitrenkė galva į stiklą, nuo ko stiklas sudužo. Ankščiau tokių eismo įvykių jis nėra turėjęs. Po eismo įvykio iš karto jis bendravo su nukentėjusiosios seserimi kurios atsiprašė, kadangi pati nukentėjusioji tuo metu gulėjo reanimacijoje. Po šio eismo įvykio vairuotųjų jis nebedirba, šiuo metu eina šaltkalvio pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)". Taip pat paaiškino, jog moka žalą dalimis, kiek išgali. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, jog neturtinės žalos dydis yra pakankamai didelis, tokiais pinigais jis nedisponuoja, perėjęs į žemesnes pareigas jo darbo užmokestis yra sumažėjęs ir sudaro apie 1600 -1800 Lt per mėnesį, tačiau neneigia, jog neturtinė žala padaryta ir sutinka ją mokėti. Prisipažįsta kaltu ir labai gailisi.

Nukentėjusioji L. Š. paaiškino, jog 2011-12-20, apie 16.30 val., Vilniuje, ji buvo sužalota eismo įvykio metu, tačiau dėl patirtos traumos ji eismo įvykio aplinkybių nepamena, apie tai žino iš artimųjų pasakojimo. Po sužalojimo ji sąmonę ligoninėje atgavo tik po savaitės laiko, o po dviejų savaičių pradėjo orientuotis aplinkoje. Stacionare buvo gydoma apie mėnesį laiko. Šiuo metu jaučiasi prastai, nepraeina galvos svaigimas, nelaiko koordinacijos, negirdi dešine ausimi. Draudimo bendrovė jai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, kokio dydžio – tiksliai nurodyti negali, nepamena. Prašo priteisti iš civilinių atsakovų 100 000 Lt neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad ji negali dirbti dėl jai sukeltų sveikatos sutrikimų, dėl ko neturi pragyvenimo šaltinio. Dėl galvos svaigimo sumažėjo bendravimas su draugais, kadangi eiti niekur negali, nes dėl galvos svaigimo ji alpsta. Nors iki įvykio ji nedirbo pedagoginio darbo, tačiau ir šiuo metu dirbti tokio darbo, ar kito fizinio bei protinio darbo, ji negali, nes dėl eismo įvykio kilusių pasekmių jai yra sutrikusi rega ir klausa, susikaupimas yra trumpalaikis. Šiuo metu gydymas yra tęsiamas, ji 3-4 kartus per mėnesį lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kur yra gydoma šeimos ir neurologo specialistų. Taip pat pablogėjo reputacija, kadangi ji pasidarė tėvų išlaikytinė, kurie yra pensininkai, iki eismo įvykio ji atlikinėjo praktiką bei dirbo parduotuvėse. Iki įvykio turėjo draugą su kuriuo gyveno, su kuriuo dėl kilusių sveikatos problemų teko išsiskirti. Kaltinamasis jos atsiprašė.

Teisme apklaustas liudytojas G. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo 2011-12-20 eismo įvykio liudytojas. Apie 16.30 val., jis vairavo automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Justiniškių gatvės pirma eismo juosta nuo Laisvės prospekto pusės link Ozo gatvės. Eismas buvo intensyvus. Sankryžoje su Viršilų gatve jo važiavimo krypties atžvilgiu užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis pirmoje eismo juostoje prieš sankryžą sustojo pirmas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis šia juosta pirmas ir pradėjo važiuoti. Artėdamas prie netoli už sankryžos esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė, kad ties ja ant dešiniojo šaligatvio stovi mergina. Pamatęs pėsčiąją jis pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, o mergina, dar nesulaukusi, kol jis sustos prieš perėją įžengė į važiuojamąją dalį ir greitu tempu ėjo arba ramiu tempu bėgo perėja į kitą gatvės pusę. Tuo metu, kai jis ir gretimoje antroje eismo juostoje sustojusio automobilio vairuotojas laukė kol mergina pereis gatvę, pamatė, kad yra stabdomas jo važiavimo krypties trečia eismo juosta važiavęs autobusas, kuris po akimirkos priekine dalimi, labiau priekiniu dešiniu kampu, kliudė minėtą merginą. Mergina buvo nublokšta į priekį ant važiuojamosios dalies, kur vėliau buvo matoma kraujo dėmė. Autobusas pilnai buvo sustabdytas tik šiek tiek priekine dalimi pravažiavęs perėjos ribas. Iki pėsčiosios partrenkimo momento jis autobuso nematė, todėl negali nurodyti jo važiavimo greičio prieš stabdymą. Eismo įvykio metu, be minėtos partrenktos merginos, kitų pėsčiųjų perėjoje ar ties ja nebuvo. (b.l. 47,48).

Pagarsinus parodymus liudytojas G. N. papildomai paaiškino, kad važiuodamas pirma eismo juosta jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiąją, kuri ėjo sparčiu žingsniu. Jai praėjus pirmą ir antrą eismo juostas, trečioje eismo juostoje ji buvo partrenkta autobuso. Matė, kaip mergina „nulėkė nuo autobuso“. Autobusas pavažiavęs sustojo. Jam važiuojant nuo šviesoforo transporto grūsties nebuvo, grūstis buvo nuo perėjos.

Iš Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu J. U. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 20).

Iš Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu L. Š. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P. apžiūros metu susipažinęs su L. Š. medicininiais dokumentais, pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad L. Š. įvykio metu patyrė dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato dešinės vidurinės ir priekinės daubų kaulų lūžius su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti smūginiai kietu buku daiktu paveikus dešinio smilkinio sritį. Sužalojimai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 29).

Iš Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, Eismo įvykio vietos plano bei fotolentelių matyti, kad 2011-12-20 eismo įvykis kilo Vilniuje, Justiniškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje skirtoje važiuoti nuo sankryžos su Laisvės prospekto link sankryžos su Ozo gatve, ties šios gatvės namais Nr. 55 ir 53 esančia kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta 4 m. pločio nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Minėtos eismo pusės, kurią sudaro trys eismo juostos, bendras plotis - 10,2 m. Šios krypties eismo juostas nuo priešingos krypties eismo juostų skiria apie 3 m. pločio skiriamoji juosta. J. U. vairuotas autobusas „Volvo B10 BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio stovėjo Justiniškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti link sankryžos su Ozo gatve, trečioje eismo juostoje, užvažiavęs ant horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtos perėjos ribų. Autobusas priekine dalimi buvo pravažiavęs apie 1,2 m. atstumą už perėjos tolimesnės ribos, žiūrint pirmine J. U. važiavo kryptimi. Be to, trečioje eismo juostoje, apie 4 m. atstumu už perėjos tolimesnės ribos ir apie 3,25 m. atstumu nuo šios eismo krypties kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint sankryžos su Ozo gatve kryptimi, buvo rasta kraujo dėmė (b.l. 8-11).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad įvykio metu J. U. vairuotas autobusas „Volvo B10 BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)"; naudotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), Vilnius) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta AB „Lietuvos draudimas". Techninė apžiūra atlikta, užfiksuoti autobuso sugadinimai – sudaužytas jo priekinis stiklas (jo dešinė pusė) (b.l. 8-13).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija). Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. U., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent KET 38 punkto reikalavimus. KET 38 punkte imperatyviai nurodyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P., pateikdamas teismo medicinos specialisto išvadą, konstatavo, kad nukentėjusioji L. Š. įvykio metu patyrė dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato dešinės vidurinės ir priekinės daubų kaulų lūžius su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu smegenų dangalu, sužalojimai padaryti smūginiai kietu buku daiktu paveikus dešinio smilkinio sritį, dėl ko sužalojimai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo J. U. padarytas KET 38 punkto pažeidimas, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme kaltinamasis J. U. savo kaltę pripažino, jo veikos padarymą ir kaltę patvirtina, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios blaivumo duomenys, liudytojo G. N. parodymai, apie tai, jog J. U. vairuodamas transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį autobusą „Volvo B10 BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, o artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet jo važiavimo krypties pirma ir antra eismo juostomis buvo sustoję kiti automobiliai, jis nesustabdė vairuojamo autobuso tikslu įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį perėja ėjusią pėsčiąją L. Š.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šie J. U. veiksmai ir buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Tarp kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių 38 punkte numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. J. U. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamojo atstovai kėlė klausimą ir dėl pačios nukentėjusiosios, kaip pėsčiosios, padarytų pažeidimų, numatytų KET 6 skyriuje. Teismas pažymi, kad KET įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienam kitą, nekelti pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Šiuo atveju vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas, jog pirmoje ir antroje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją yra sustojusios kitos transporto priemonės, privalėjo laikytis KET 38 punkto reikalavimų, o nesivadovauti savo manymu ar nuomone, jog prie pėsčiųjų perėjos neva susidarė automobilių grustis. Tuo tarpu kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją kuomet pirmoje ir antroje eismo juostose buvo sustojusios transporto priemonės tikslu praleisti perėja einančią pėsčiąją, dėl ko teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji per perėją ėjo įsitikinusi, jog tai daryti saugu, todėl tik dėl J. U. padaryto KET pažeidimo, nukentėjusioji buvo partrenkta ir patyrė sužalojimus, specialisto vertinamus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl šis argumentas yra nepagrįstas.

Kaltinamojo J. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje kaltinamasis pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39 str. Prašymą motyvavo tuo, jog jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ankščiau teistas nebuvo, suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir kitais savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Jis su nukentėjusiąja palaiko draugiškus santykius, iš dalies atlygino žalą ir ją atlygina toliau.

Teismo nuomone, visumos BK 39 straipsnyje numatytų sąlygų nėra nustatytos. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atžvilgiu teisinio pagrindo minėto straipsnio taikymui nėra. BK 39 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, be to šis įstatymas suteikia teisę, bet ne pareigą taikyti minėtą baudžiamojo kodekso nuostatą. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir siekė atlyginti dalį žalos, teismui jis pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Tokius kaltinamojo veiksmus teismas vertina kaip asmens žmogiškąsias vertybes ir kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl jo neatsargių veiksmų ir sukeltų sunkių pasekmių nukentėjusiajai. Nesutinkama su tuo, jog kaltinamasis suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir kitais savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis sukėlęs eismo įvykį skambino į policiją, pribėgo prie nukentėjusiosios, tačiau tokie veiksmai jokia apimtimi negali būti vertinami kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiajam asmeniui. KET 231.4 numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kuomet žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, o šių taisyklių 231.5 punkte nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tad pranešimas policijai apie sukeltą eismo įvykį buvo J. U. pareiga, o duomenų, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir kitais savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, byloje nėra, todėl J. U. turi būti skirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymą.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą grubiai pažeidžiant KET, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į tai, jog eismo įvykio metu nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo konstatuotas sunkūs sveikatos sutrikdymas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (/b.l. 55,56), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė, šio centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l. 58,59), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 60), dirba, todėl J. U. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, tačiau jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Teismo manymu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tai neprieštaraus teisingumo ir protingumo principui.

Nukentėjusioji L. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo jį tenkinti (b.l. 97,98). Nurodė, jog turtinę žalą jai atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Ši draudimo bendrovė taip pat atlygino ir dalį neturtinės žalos. Prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš civilinių atsakovų, nes dėl kaltinamojo neatsargaus nusikaltimo ji patyrė fizinį skausmą, šiuo metu ją kankina pastovūs galvos skausmai, nes gavo sunkią galvos traumą. Nurodo, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai dėl patirto sužalojimo ir dėl kurio ji vos nemirė, dėl traumos visam gyvenimui liks liekamieji reiškiniai. Patyrė dvasinį sukrėtimą, dėl šio įvykio ir jos vilčių gyvenime sunaikinimą, emocinę depresiją. Dėl tokios savo būsenos, pažeminimo ir sveikatos stovio, reputacijos pablogėjimo, ji su tokia savo sveikata negalės dirbti daugelio darbų. Šiuo metu pagal sveikatos būseną negali dirbti pagal specialybę, nes vis dar gydosi. Taip pat yra apribotas jos bendravimas su draugais dėl sužalojimo visam gyvenimui. Mano, jog 100 000 Lt neturtinė žala yra minimali suma dėl jai padaryto sužalojimo visam gyvenimui.

Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimo bei atstovės paaiškinimų teisme matyti, jog reikalavimo visa apimtimi patenkinti draudimo bendrovė negali, kadangi nagrinėjamu atveju taikytina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis. Minėtoje Įstatymo nuostatoje numatyta maksimali privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų. Eismo įvykiams, įvykusiems nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10, numatyta maksimali neturtinės žalos draudimo suma - 2.500 eurų. Kadangi eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota Ieškovė, įvyko 2011-12-20, nagrinėjamu atveju aktuali būtent ši nuostata. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumą (sunkus sveikatos sutrikdymas), nepatogumus, kuriuos Ieškovė patyrė dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (patyrė buitinių nepatogumų, diskomfortą, skausmą, stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, depresiją ir t.t.), į individualias nukentėjusiosios savybes, t.y. amžių, profesiją ir kita (nedirbanti), žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį (pėsčioji), AB „Lietuvos draudimas" gydytojas ekspertas Ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 8.632 Lt (t.y. maksimali Įstatyme numatyta draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti).Tokio dydžio draudimo išmoka Ieškovei buvo išmokėta 2012-03-13 (b.l. 108). Civiliniame ieškinyje reiškiamą 437 Lt reikalavimą Ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo 2012-03-19 (b.l. 110). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog AB „Lietuvos draudimas" pilnai ir tinkamai įvykdė savo kaip draudiko iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylančią pareigą atlyginti nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Iš civilinio atsakovo bei kaltinamojo įgalioto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų paaiškinimų seka, jog nukentėjusiosios pareikštas 100 000 Lt vertės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, prašo jį mažinti.

Teismo nuomone, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl autoįvykio patyrė ir neturtinę žalą, kurią AB „Lietuvos draudimas" atlygino maksimaliai.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į ieškovės L. Š. nurodytus motyvus ieškininiame pareiškime bei paaiškinimus duotus teisme, civilinio atsakovo bei įgalioto atstovo duotus paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertina nusikaltimu padarytas pasekmes, patirtus išgyvenimus, atsižvelgia į tai, jog L. Š. ir toliau yra gydoma. Iš teismui pateikto 2012-09-24 išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 131) matyti, jog L. Š. būklė po galvos smegenų sumušimo, kaukolės kaulų lūžio yra: prikurtimas, potrauminis klausos nervo uždegimas, ūžesys, dešinės akies regos aštrumo sumažėjimas, potrauminis žvairumas. Potrauminis vestibiulinis sindromas ir astenizacijos sindromas. Kaklinės stuburo dalies nestabilumas. Šiuo metu L. Š. vartoja vaistus, gydymas sekamas šeimos gydytojo, ir toliau planuojama šeimos gydytojo priežiūra bei pakartotinės kitų specialistų konsultacijos. Atsižvelgiama į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, stresą, jos amžių, turėtus nepatogumus, patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, prarastas karjeros galimybes, dėl ko tikslingai ji buvo siekusi mokslų, o dėl sužalojimų priversta periodiškai lankytis pas gydytojus, gerti vaistus, negrįžtamai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, tapo priklausoma nuo senyvo amžiaus tėvų, į tai, jog šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajai yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji įvykio metu patyrė dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato dešinės vidurinės ir priekinės daubų kaulų lūžius su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu smegenų dangalu. Įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis: šiuo metu jis dirba, jo turtinę padėtį ir sumažėjusias pajamas dėl pareigų pakeitimo darbovietėje, be to, atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, savanoriškai atlygino dalį (t.y. 1500 Lt) neturtinės žalos (b.l. 126-128, 135).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant L. Š. 25 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, jog paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Tuo atveju, kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis Nr. 2K-134/2010). Byloje nustatyta, jog J. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB „Vilniaus viešasis transportas" priklausantį autobusą „Volvo B10 BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y eidamas darbines pareigas, todėl neturtinę žalą atlyginti priteistina iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimu šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji taip pat buvo priversta samdyti atstovą, atstovauti jos interesus šioje baudžiamojoje byloje. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito (b.l. 134) matyti, jog nukentėjusioji L. Š. už atstovavimą sumokėjo 3000 Lt, todėl civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)" privalo atlyginti nukentėjusiajai turėtas išlaidas (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. U. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti J. U. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios L. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiosios L. Š. naudai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiosios L. Š. naudai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 (tris tūkstančius) litų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.