Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui M. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui M. N., pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi, atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui buvo išrašyti ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėti kompensuojamieji vaistai ir/ar medicinos pagalbos priemonės už 280,14 Eur sumą. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas tik iki 2017 m. liepos 31 d. Ieškovas pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų, savo neteisėtais veiksmais PSDF biudžetui padarė žalą, nes atsakovui, neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos už 280,14 Eur sumą. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistinas 280,14 Eur žalos atlyginimas (CK 6.63, 6.263, 6.280 straipsniai).

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis – 15 Eur valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.

Iš atsakovo valstybei priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280,14 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 14 ct) žalos, ieškovo Panevėžio teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784179, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.