- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-490-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11235-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- UAB „Rekovera“
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB „Rekovera“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 219,86 Eur, kuriuos ieškovas 2019-12-09 be teisinio pagrindo pervedė atsakovui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, būdamas BUAB „Timber construction group“ akcininku, siekdamas padengti bankrutuojančios įmonės kreditorinį reikalavimą, pervedė 219,86 Eur sumą atsakovui, tačiau atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apie įvykdytą prievolę nepranešė, todėl nurodytos lėšos įgytos be jokio pagrindo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs antstolio Mareko Petrovskio patvarkymą dėl ieškovo kaip skolininko piniginių lėšų arešto, nurodytą piniginę sumą pervedė antstoliui į depozitinę sąskaitą. Atsakovas jokių ieškovui priklausančių pinigų neturi.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 219,86 Eur sumos priteisimo. Prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, grįsdama atsakovo nebendradarbiavimu su ieškovu ir nepranešimu apie antstolio reikalavimą ir jo įvykdymą.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas ne atsisakė ieškinio reikalavimo, o juos sumažino, iš esmės atsisakydamas prašymo priteisti pagrindinę reikalautą grąžinti sumą, prašydamas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas iš esmės kelia šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo (nevykdymo) klausimą, savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas motyvuoja atsakovo nebendradarbiavimu ir savalaikiu nepranešimu.
6. Pirminis ieškinys buvo reikštas dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.
7. Teismo nuomone, ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės akcininkas, pervesdamas kreditoriui skolą, pats elgėsi vienašališkai neatsakingai, tuo labiau, kad nebuvo reiškiamas atsakovo prašymas ar reikalavimas tai daryti. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Šiuo atveju atsakovas, gavęs lėšas nedelsdamas kreipėsi į ieškovą dėl jų grąžinimo. Tuo tarpu ieškovo veiksmai nurodant lėšas pervesti į kito asmens sąskaitą bei lėšų gavėju nurodant ne ieškovą galėjo sukelti atsakovui abejonių.
8. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs iš ieškovo pinigus, kreipėsi į ieškovą, prašydamas nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima grąžinti lėšas. Ieškovas pateikė atsakovui atsakymą, kad pinigines lėšas pervesti jo sutuoktinei, nurodant ją kaip lėšų gavėją. Teismui kilo abejonių dėl paties ieškovo sąžiningumo, kadangi atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo pinigines lėšas pervesti kitam asmeniui nei iš kurio gavo. Teismas nurodė, kad ieškovas yra skolininku vykdomoje byloje, todėl tikėtina, siekdamas piniginių lėšų jam kaip teisėtam jų savininkui grąžinimo, jis pateikė prašymą pinigines lėšas sumokėti kitam asmeniui ir pinigines lėšas išlaikyti savo žinioje.
9. Prašymas išduoti teismo įsakymą šioje byloje pateiktas po Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto išdavimo dienos. Ieškovas turėjo žinoti, kokio dydžio išieškotina suma. Kaip jau anksčiau minėta, teismas laikė nesąžiningu ieškovo elgesį prašant pinigines lėšas pervesti ne į jo sąskaitą (be aiškiai nurodytų teisėtų motyvų), todėl sprendė, kad atsakovas neprivalėjo vykdyti tokio ieškovo reikalavimo. Priešingai, gavus antstolio patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, atsakovas pasielgė teisėtai, pervesdamas ieškovui priklausančius pinigus antstoliui.
10. Atsižvelgiant į patartas aplinkybes, teismas prašymą priteisti procesines palūkanas atmetė kaip nepagrįstas. Ieškovo ieškinį atmetus, bei nenustačius atsakovo kaltų veiksmų dėl piniginių lėšų pervedimo ar bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 88, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje UAB “Rekovera“ naudai priteisė 450 Eurų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, apeliacinis skundas iš esmės teikiamas dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo.
12.2. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės akcininkas, pervesdamas kreditoriui skolą, pats elgėsi vienašališkai neatsakingai, atsakovas UAB „Rekovera“ nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, nes kreipėsi į ieškovą, prašydamas nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima grąžinti lėšas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, nurodydamas atsakovui ne savo, o sutuoktinės banko sąskaitą, buvo nesąžiningas. Teismas nenurodė motyvų (nei subjektyvaus nei objektyvaus kriterijaus) ieškovo nesąžiningumui konstatuoti. Piniginių lėšų pervedimo atsakovui aplinkybės ir tikslai nebuvo teismo vertinti, kaip ir aplinkybė, kad nurodyta banko sąskaita priklauso ieškovo sutuoktinei, gautinos lėšos gali būti laikomos bendra jungtine nuosavybe, ar fakto, kad atsakovas galėjo grąžinti pinigines lėšas į ieškovo banko sąskaitą. Be to, ieškovo veiksmai (2019-12-19 piniginių lėšų pervedimas atsakovui) nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti be pagrindo gautas pinigines lėšas ( CK 6.237 str.).
12.3. Aplinkybė, kad atsakovas atliko piniginių lėšų pavedimą (2020-04-28) jau po procesinių dokumentų pateikimo teismui (2020-04-17) patvirtina faktą, kad su pagrindine reikalavimo dalimi (219,86 Eur skola) atsakovas sutiko, todėl turėjo padengti ir susidariusius nuostolius dėl nesavalaikio skolos apmokėjimo, t. y. procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str.). Atsakovui įvykdžius prievolę po bylos iškėlimo pirmos instancijos teisme, teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė, taip pažeisdamas materialiąsias teisės normas (CK 6.37 str., CK 6.210 str.).
12.4. Teismas netinkamai taikė CK 6.38 straipsnio 3 dalies normą, nes neįvertino aplinkybės, kad atsakovas apie įvykdytą prievolę (pervestas pinigines lėšas antstoliui) informavo tik bylos nagrinėjimo metu, t.y. po pareikšto ieškinio, pateikdama rašytinius paaiškinimus ( 2020-10-20 d.). Toks nesavalaikis pranešimas laikytinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, kas sąlygojo ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą dėl ieškinio parengimo.
12.5. Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nevertino šalių procesinio elgesio viso bylos nagrinėjimo metu ir priežasčių, nulėmusių tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo dalies atsisakymą, taip pat neįvertino atsakovo apdairumo, rūpestingumo atliekant procesinius veiksmus, neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo atsisakius dalies ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantas (ieškovas) nepagrįstai teigia, jog atsakovas galėjo grąžinti lėšas į apelianto banko sąskaitą. Atsakovas tris kartus bandė pervesti lėšas į apelianto banko sąskaitą, tačiau lėšos buvo grąžinamos atgal į Atsakovo sąskaitą su žyma „Operacija draudžiama“.
13.2. Apelianto atžvilgiu iškelta vykdomoji byla, kurioje jis yra skolininkas, todėl pagrįsta vertinti, jog apeliantas reikalavo sumokėti lėšas į trečiojo asmens sąskaitą, siekdamas piniginių lėšų jam kaip teisėtam jų savininkui, grąžinimo, apeinant kitų kreditorių teisėtus reikalavimus, kas patvirtina apelianto nesąžiningumą. Atsakovui buvo įteiktas antstolio patvarkymas Nr.S-20-123-3543 su antstolio įpareigojimu visas mokėtinas sumas apeliantui pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti antstolio patvarkymo.
13.3. Apelianto nesąžiningi veiksmai kreditorių atžvilgiu jau yra konstatuoti teismų procesiniais sprendimais kitose bylose.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas neinformavo apelianto apie lėšų pervedimą ir esą tai lėmė bylos išlaidų dėl ieškinio parengimo atsiradimą. Pažymėjo, kad apeliantas yra vykdymo proceso šalis - skolininkas vykdomojoje byloje Nr.0123/20/00341. CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Atsižvelgiant į tai, apeliantas privalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga ir nepagrįstai teigia, jog negalėjo žinoti apie priimtus antstolio patvarkymus ir jų įvykdymą.
13.5. 2019-12-19 pervesdamas atsakovui ginčo lėšas apeliantas veikė savo rizika, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo jam.
13.6. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje lėmė išimtinai apelianto veiksmai, inicijuojant ir tęsiant nepagrįstą teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Įrodinėdamas atsakovo nesąžiningumą, apeliantas teigia, jog atsakovas galėjo grąžinti lėšas į apelianto banko sąskaitą, bet to nepadarė. Teismas šalių veiksmus vertina tuo aspektu, ar atsakovas turėjo objektyvią galimybę grąžinti ginčo sumą ieškovui. Teismas konstatuoja, kad pagal atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenis atsakovas nuo 2019-12-23 tris kartus bandė pervesti lėšas į apelianto banko sąskaitą, tačiau to padaryti nepavyko, nes lėšos buvo grąžinamos atgal į atsakovo sąskaitą, su žyma „Operacija draudžiama“. Taigi apelianto banko sąskaita buvo uždaryta, todėl atsakovas neturėjo galimybės pervesti pinigus apeliantui.
5. Nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu antstolis vykdė vykdomąją bylą, kurioje apeliantas yra skolininkas, o 2020-04-27 atsakovui buvo įteiktas privalomasis antstolio M. Petrovskio patvarkymas Nr.S-20-123-3543 su antstolio įpareigojimu visas mokėtinas sumas apeliantui pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti antstolio patvarkymo ir gautą piniginę sumą 2020-04-28 pagrįstai pervedė į antstolio M. Petrovskio depozitinę sąskaitą, po ko jokių apeliantui priklausančių lėšų neturi, kaip ir neturi prievolės jų grąžinti apeliantui, bei apeliantui nebuvo teisinio pagrindo reikalauti atsakovą grąžinti lėšas. Teismas sutinka su atsakovu, kad apeliantas reikalavo sumokėti lėšas į trečiojo asmens sąskaitą, siekdamas piniginių lėšų jam kaip teisėtam jų savininkui, grąžinimo, apeinant kitų kreditorių teisėtus reikalavimus, kas patvirtina apelianto nesąžiningumą.
6. Apeliantas nurodė, kad atsakovas neinformavo apelianto apie lėšų pervedimą ir teisminiame procese savalaikiai neatskleidė piniginių lėšų pervedimo fakto, ir esą tai lėmė poreikį tęsti bylinėjimąsi ir bylos išlaidų dėl ieškinio parengimo atsiradimą, apeliantas negalėjo protingai numanyti, jog piniginės lėšos galėjo būti pervestos antstoliui. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas turėjo skolininko statusą vykdomoje vykdomojoje byloje Nr.0123/20/00341, kurioje priimtas 16 nutarties punkte nurodytas 2020-04-27 antstolio patvarkymas, įpareigojantis atsakovą sumokėti iš apelianto gautas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, todėl apeliantas privalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga ir preziumuojama, kad galėjo žinoti apie priimtus antstolio patvarkymus ir jų įvykdymą. Atsakovas nurodė, kad iš apelianto pateiktų dokumentų - 2020-10-20 prašymo prijungti papildomus dokumentus ir jo priedų spręstina, kad apeliantas buvo aktyvus vykdymo procese (prašė sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019-07-08 sprendimo vykdymą, prie prašymo pateikė vykdomuosius raštus, pateikė antstoliui nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo).
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad dar iki apeliantui kreipiantis į teismą su 2020-04-16 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliantui buvo žinoma, jog piniginės lėšos galėjo būti pervestos antstoliui. 2020-04-02 įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2019-07-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 dėl 819 933,96 Eur žalos priteisimo iš apelianto UAB „Timber construction group“ naudai. 2020-04-08 buvo išduoti vykdomieji raštai dėl valstybei priteisto 7 124,00 Eur žyminio mokesčio ir dėl 819 933,96 Eur žalos BUAB „Timber construction group“ atlyginimo, procesinių palūkanų. 2020-04-15 antstolio M. Petrovskio patvarkymu Nr.S-20-123- 3267 buvo areštuotos atsakovo (apelianto) atžvilgiu mokėtinos sumos. Nežiūrint šių aplinkybių, apeliantas 2020-04-16 teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau ieškinį, kas ir nulėmė, kad susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nurodė, kad 2020-04-27 antstolio patvarkymas Nr.S-20-123- 3543 ir atsakovo mokėjimo pavedimas buvo įteikti kartu su atsakovo 2020-06-18 atsiliepimu į ieškinį, tačiau apeliantas nepagrįsto ieškinio reikalavimų neatsisakė iki pat 2020-10-21 teismo posėdžio, dėl ko buvo nepagrįstai didinamos bylinėjimosi išlaidos.
8. 2019-12-19 pervesdamas atsakovui ginčo lėšas apeliantas veikė savo rizika, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl UAB „Rekovera“ kreditorinio reikalavimo į BUAB „Timber construction group“ perleidimo apeliantui bei tuo metu galiojant Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimo iš A. M. įmonei UAB „Timber construction group“ teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms - apelianto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, areštui bendrai 819 933,96 Eur sumai, o apeliantui neturint pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros 819 933,96 Eur sumos, apelianto piniginių lėšų areštui (pridedama Kauno apygardos teismo 2018-12-07 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo privalėjo numatyti, jog jo piniginės lėšos galės būti grąžintos antstoliui.
9. Apeliantas teigia, kad atsakovas, atlikęs piniginių lėšų pavedimą 2020-04-28, t. y. po 2020-04-17 procesinių dokumentų pateikimo teismui, tokiu būdu sutiko su pagrindine ieškinio reikalavimo dalimi (219,86 Eur skola), todėl turėjo padengti susidariusius nuostolius dėl nesavalaikio skolos apmokėjimo (procesines palūkanas).
10. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės, ieškinį atmetė dėl jo nepagrįstumo. CPK 140 str. 2 d. nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą. Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Atsakovas tokių pareiškimų (sutikimo su ieškiniu) niekada nėra pareiškęs. Taigi atsakovo atliktas antstolio teisėto patvarkymo įvykdymas negali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimu.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidas šioje byloje lėmė apelianto veiksmai, inicijuojant ir tęsiant nepagrįstą teisminį procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
12. Atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (atlyginimas advokatui už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą), kurios apeliacinį skundą atmetus atsakovui priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Rekovera“ iš ieškovo A. M. 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.