Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-440-423/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-440-423/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01288-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Birštono savivaldybės administracijos, Birštono savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-440-423 /2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01288-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 70.6; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Gintarei Petraitienei,dalyvaujant pareiškėjo A. D. atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,

atsakovių Birštono savivaldybės administracijos atstovui Mantui Michaliunjo, Birštono savivaldybės tarybos ir Birštono savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Slavinskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Muliuolienei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. D. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovėms Birštono savivaldybės tarybai ir Birštono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 74 panaikinimo; 2) panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 ir juo patvirtintą teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detalųjį planą; 3) panaikinti 2013 m. rugsėjo 18 d. Birštono savivaldybės administracijos raštą Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“; 4) įpareigoti atsakovę Antano ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribose, pridedamame plane pažymėtose linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 6, 1, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ neprieštarauja LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, LR Vyriausybės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo, teisinės valstybės, teisingumo, skaidrumo principams, principui – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėjas skunde nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Artūras Sebeika paaiškino, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo senelių A. ir M. L. iki 1940 metų nacionalizacijos Birštono mieste nuosavybės teise valdytą 3,1 ha žemės sklypą. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,0203 ha žemės sklypą. Kadangi likusi neatkurta žemės sklypo dalis (Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros schemoje pažymėta 2.6 P rožine spalva su grotelėmis) laisva ir neužstatyta, todėl pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių (toliau – NŽT Prienų ir Birštono skyrius), kuris informavo, jog nėra numatyta galimybė grąžinti natūra žemės sklypo buvusių savininkų M. ir J. L. valdytos žemės teritorijoje. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakovei pateikė prašymą “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” į kurį atsakovė atsakė ginčijamu 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (13.1)-SR-1178 “Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste”, nurodydama, kad pareiškėjo minimas žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri 2004 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1392 perduota neatlygintinai Birštono savivaldybės nuosavybėn pagal žemės sklypų planuose nustatytas ribas rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, todėl šioje teritorijoje suformuoti grąžintino žemės sklypo negalima. Ginčo santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), tačiau pareiškėjo nuomone, ginčo teritorija neatitinka nei vieno iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytų kriterijų, leidžiančių žemę priskirti valstybės išperkamajai. Atsakovė atsisako atkurti nuosavybės teises ne tik vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1392 nuostatomis, bet ir suklastotu detaliuoju planu, kuris turi būti panaikintas, o teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą dėl galimo LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1392 prieštaravimo Konstitucijai. Atsakovė siekia realizuoti neteisėtą, suklastotą dokumentą, pažeidinėja pretendentų teises, atlieka priešingus teisei veiksmus ir siekia ginčo sklypo perdavimo tretiesiems asmenims. Ginčijamas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 74, pareiškėjo nuomone, ir juo patvirtintas detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1d., Detaliųjų planų taisyklių 11, 26, 32 punktams. Prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamo 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 panaikinimo, pareiškėjas nurodė, kad apie patvirtintą detalųjį planą, kuris yra pagrindinė kliūtis atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas sužinojo gavęs 2013 m. rugsėjo 18 d. Birštono savivaldybės administracijos raštą Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“, skundą teismui padavė 2013 m. spalio 16 d. Pareiškėjas mano, kad apie jo teises pažeidžiantį detalųjį planą ir jį patvirtinusį sprendimą tapo žinoma ir suprantama tik nuo 2014 m. sausio 31 d., t. y. nuo to momento, kai pareiškėjui tapo žinoma detaliojo plano medžiaga. Todėl pareiškėjo nuomone, jis nepraleido nustatyto termino skundui paduoti. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas seniai, dėl ko teismas gali būti kitokios nuomonės, prašo atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbios priežasties – susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Birštono savivaldybės administracija ir Birštono savivaldybės taryba atsiliepimuose iš esmės panašiai nurodė ir teismo posėdžio metu atstovai Aušra Slavinskienė ir Mantas Michaliunjo paaiškino, jog visuomenės poreikis minėtai ginčo žemei, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjas, yra išreikštas Birštono kurorto bendruoju planu, patvirtintu Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86. Teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliajame plane, patvirtintame Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74, žemės paskirtis - rekreacinė teritorija, poilsio objektų, motelių, kempingų statybai. Atsakovių nuomone, pareiškėjo reikalavimas naikinti Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 74 neturės teisinių pasekmių, kadangi LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 ginčo žemės sklypai perduoti Birštono savivaldybės nuosavybėn, o pradėjus procedūras dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 ir LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ naikinimo, būtų pažeidžiamas viešasis interesas, nes Birštono savivaldybės tikslas sudaryti galimybę investuoti, statyti ir eksploatuoti rekreacinius objektus bei tenkinti bendruomenės poreikius, tvarkant gerbūvį, kuriant darbo vietas, statant naujus rekreacinių, turistinius ir reabilitacijos objektus. Teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detalusis planas yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra pakeistas ar panaikintas administracine ar teismine tvarka. Šiuo metu nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo ar kito ginčus nagrinėjančio organo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas ginčo detaliojo plano neteisėtumas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, žemė, kurioje yra ginčo sklypas, priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama pareiškėjui natūra. Apie tai pakartotinai buvo informuotas pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (13.1)-SR-1123 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (13.1)-SR-1178 bei Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 29 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-959-2028. Pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai patenka į Kitos paskirties teritorijas, Miškų ūkio paskirties žemės teritorijas, kas iš esmės neprieštarauja ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam ginčo detaliojo plano galiojimo teritorijoje esančių žemės sklypų paskirčiai, naudojimo būdams. Dėl termino atnaujinimo nurodė, jog iš pareiškėjo susirašinėjimo su NŽT Birštono ir Prienų skyriumi pareiškėjui apie ginčijamą detalųjį planą ir 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 buvo žinoma jau 2003 metais. NŽT Birštono ir Prienų skyrius 2003 m. birželio 24 d. raštu Nr. 1140 pareiškėjui pateikė jo prašomą ištrauką iš detaliojo plano bei 2003 m. liepos 29 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-D-959-2028 informavo pareiškėją apie 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74 patvirtintą detalųjį planą, jo pasekmes dėl nuosavybės teisių į M. ir A. L. valdytą žeme atkūrimo bei išaiškino galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atsakovės nurodė, kad ginčijamas 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 74 taip pat buvo skelbiamas viešai Birštono savivaldybės internetinėje svetainėje www.birstonas.lt. Pareiškėjas nepasinaudojo teise laiku apskųsti ginčijamą sprendimą, terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl terminas negali būti atnaujinamas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) savo atsiliepime nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu atstovė Asta Muliuolienė paaiškino, kad M. L. turtinių teisių perėmėjos P. D. įgaliotas asmuo A. D. Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyriui 2002 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, kad į mirusios M. L. likusią neatkurtą 3,0203 ha žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant ją natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 28 d. raštu Nr. 713 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ A. D. paaiškino, kad Birštono savivaldybės taryba 2003 m. kovo 19 d. raštu Nr. (3.11)-SR-178 „Dėl žemės grąžinimo“ informavo, jog buvusių savininkų M. L. ir A. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl jos grąžinti natūra nėra galimybės. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 10SS-(14.10.45.)-33 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjui paaiškino, kad Birštono savivaldybės administracija 2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. (6.12)-SR-751 NŽT Prienų ir Birštono skyrių informavo, jog laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei Birštono mieste nėra, todėl galimybės gražinti natūra žemės sklypą buvusių savininkų M. ir A. L. valdytos žemės teritorijoje nėra. Pareiškėjui tretysis suinteresuotas asmuo 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.104.)-3083 nurodė galimybę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje vietoj valstybės išperkamosios žemės M. ir A. L. valdytos žemės teritorijoje. Pasisakydama dėl praleisto termino atnaujinimo, Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo argumentai prieštarauja Nuosavybės teisių į buvusių savininkų M. ir A. L. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytą žemę atkūrimo byloje Nr. 31 esantiems rašytiniams įrodymams. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog aplinkybės, kad Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74 patvirtintas teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės detalusis planas pažeidžia jo teises, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant buvusių savininkų M. ir A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra, pareiškėjui tapo žinomos ne 2014 m. sausio 31 d., bet jau 2003 m., o terminas pateikti skundą dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 ir juo patvirtinto teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės detaliojo plano yra praleistas be svarbių priežasčių. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismo posėdyje pareiškėją atstovauja jo atstovas advokatas Artūras Sebeika. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 ir dėl reikalavimo panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti terminą dėl 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 74 panaikinimo ir panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 bei juo patvirtintą teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detalųjį planą.

Pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teritorijų detaliojo planavimo srityje. Teritorijų planavimą reglamentuojantis specialusis LR teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) bei Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos 1996 m. lapkričio 15 d. Statybos ir Urbanistikos ministerijos įsakymu Nr.159 (redakcija galiojusi nuo 1997-01-01 iki 2004-05-14) sprendimų, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai (tame tarpe ir detalieji planai), apskundimo terminų nereglamentuoja. Atitinkamai, paduodant skundą dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, apskundimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146 104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, t. y. informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-793/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014).

Šalies argumentai

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 „Dėl teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detalusis planas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 2 d., kai tuo tarpu pats sprendimas buvo priimtas 2002 m. rugpjūčio 2 d. ir, pareiškėjo teigimu, jam apie ginčijamą sprendimą ir pažeidžiamos jo teises nuosavybės atkūrimo procese tapo žinoma tik 2014 m. sausio 31 d. Šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, jis nepraleido termino skundui paduoti. Tačiau, įvertinęs tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas 2002 m. rugpjūčio 2 d. prašo atnaujinti terminą dėl svarbios priežasties, t.y. ypatingos aplinkybės - suklastoto detaliojo plano.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo prašymo dėl termino praleidimo priežasčių argumentais.

Iš 2003 m. birželio 16 d. pareiškėjo kreipimosi į Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių matyti, jog pareiškėjas prašo išduoti teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano sklypų nužymėjimo schemos kopiją, kurioje nurodytos M. ir A. L. nuosavybėje turėtos žemės sklypo ribos. Tenkinant jo prašymą, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 24 d. raštu Nr. 1140 išsiuntė ištrauką iš 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74 patvirtinto detaliojo plano. 2003 m. liepos 29 d. Tarnybos raštu Nr. 3B-(7.5)-D-959-2028 pareiškėjas buvo informuotas apie ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pasekmes nuosavybės teisių į M. ir A. L. valdytą žemę atkūrimui bei pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Iš nustatyto susirašinėjimo akivaizdu, jog pareiškėjui apie ginčijamo sprendimo pagrindinius elementus, kuriais nustatytas aiškus pagrindas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesui kliūtis sudaro būtent minėtas detalusis planas, patvirtintas ginčijamu 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74. Taigi, teismas daro išvadą, kad informacija apie esminius šio administracinio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, pareiškėjui tapo žinoma gavus Tarnybos 2003 m. liepos 29 d. raštą Nr. 3B-(7.5)-D-959-2028 „Dėl nuosavybės į žemę teisių atkūrimo“, t.y. 2003 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje. Šios aplinkybės pareiškėjo atstovas iš esmės neginčijo. Be to, minėtas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 74 yra paskelbtas viešai Birštono savivaldybės internetinėje svetainėje www.birstonas.lt . Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas paduoti teismui skundą dėl ginčijamo atsakovės sprendimo praleistas daugiau nei 10 metų, t.y. viršija ir bendrąjį ieškinio senaties terminą ( LR CK 1.125 str. 1d.).

Taikant termino atnaujinimo institutą ABTĮ 34 straipsnio prasme, reglamentuota teismo diskrecijos teisė atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažins, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-420/2014). Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą ginčyti Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 74 „Dėl teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie detaliojo plano suklastojimą yra nepagrįsta, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje esančios 2013 m. kovo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, jog baudžiamoji byla, kurioje K.R. P. P. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kitų įrodymų, patvirtinančių detaliojo plano ( jo brėžinio) suklastojimo faktą byloje nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atmetus pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 „Dėl teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“ nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. rugsėjo 18 d. Birštono savivaldybės administracijos raštą Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Nagrinėjamo ginčo esmė – Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu raštu ir teigia, kad atsakovė neteisėtai atsisako suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi ji yra valstybės išperkama. Nors žemė 2004 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ neatlygintinai perduota atsakovei, tačiau nenurodyta, kokias planais vadovaujantis žemės sklypai buvo perduoti atsakovei. Pareiškėjo teigimu, suklastotas detalusis planas Birštono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. TS-104 buvo perduotas LR Vyriausybei, kuri priėmė 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 1392.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo senelių M. ir A. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra. Ginčo žemės dalis, kurią iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjo seneliai, yra teritorijoje, kuri suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74, ir LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 perduota savivaldybės nuosavybėn (Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros schemoje pažymėta 2.6 P rožine spalva su grotelėmis) ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą laikytina valstybės išperkama žeme. Kita dalis yra užimta ne savivaldybių priklausantiems statiniams, adresu Jaunimo g. 12, Birštonas (unikalūs Nr. 1200-1003-0010; 1200-1003-0020; 1200-1003-0031; 1200-1003-0042) eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1201-0002-0162, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre Nr. 12/1887 ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą taip pat yra valstybės išperkama žemė.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualaus LR savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymo (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 14 d. iki 2004 m. vasario 21 d.; 1999 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. VIII-1474) paskirtis - nustatyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų (toliau – žemės sklypai) įsigijimo savivaldybių nuosavybėn ir perleidimo ypatumus, atsižvelgiant į LR Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 12 straipsnio reikalavimus (1 straipsnis). Savivaldybių nuosavybėn perduodami valstybinės žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų pastatų ir įrenginių statybai bei eksploatavimui (3 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perleidžiami neatlygintinai Vyriausybės nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė į perduodamą žemę atsiranda priėmus Vyriausybės nutarimą arba savivaldybės tarybos sprendimą ir įregistravus šią teisę Nekilnojamojo turto registre (4 straipsnio 5 dalis). Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 925, 1.2. punkte nurodyta analogiška nuostata dėl savivaldybių nuosavybėn neatlygintai perduodamų valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyti savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingiems pastatams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti.

LR Vyriausybė, atsižvelgdama į Birštono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. TS-104, 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ perdavė neatlygintinai Birštono savivaldybės nuosavybėn pagal žemės sklypų planuose nustatytas ribas Kauno apskrities viršininko patikėjimo teise valdomus valstybinės kitos paskirties žemės sklypus Birštono rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje susiklosčiusius teisinius santykius taip pat reglamentuoja Atkūrimo įstatymo nuostatos. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Pareiškėjas nesutinka su Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ iš esmės dėl to, jog ginčo žemės sklypas (Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros schemoje pažymėta 2.6 P rožine spalva su grotelėmis) suklastoto detaliojo plano bei Birštono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. TS-104 pagrindu buvo perduotas LR Vyriausybei, kuri 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 perdavė savivaldybės nuosavybėn ginčo žemės sklypą pagal planuose nustatytas ribas rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti.

Pagal Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija galiojusi nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2002 m. spalio 25 d.; 1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-359) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas).

Teismų praktikoje nurodyta, jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263/2003). Planavimo dokumentas, teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detalusis planas, buvo rengiamas numatant Birštono, kaip išskirtinės reikšmės kurorto plėtrą. Detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuris nėra panaikintas, pakeistas nei administracine, nei teismine tvarka. Pareiškėjo argumentai dėl suklastoto detaliojo plano atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl detaliojo plano suklastojimo pradėta baudžiamoji byla Nr. I-14-878/2013, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi nutraukta, o detaliojo plano neteisėtumas (suklastojimo faktas) neįrodytas. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atsakovė perdavė LR Vyriausybei suklastotą detalųjį planą, kurio pagrindu buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas perduoti ginčo teritoriją savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai, neįrodyti jokiais objektyviais, neginčijamais ir patikimais įrodymais. Be to, 2002 m. gruodžio 10 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 86 patvirtintas Birštono kurorto bendrasis planas, o 2010 m. balandžio 23 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-72 patvirtintas Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2013 m. gruodžio 20 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-226 patvirtintas Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės – erdvinės kompozicijos specialusis planas. Tiek pagal Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, tiek pagal Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės – erdvinės kompozicijos specialiojo plano sprendinius visa ginčo detaliuoju planu suplanuota teritorija ir joje esantys sklypai patenka į įvairios paskirties žemių teritorijas (komercinių objektų statybos, rekreacinių (ilgalaikio poilsio, trumpalaikio poilsio, pliažo) statinių statybos, rekreacinių miškų, parkų, skverų, parkinių jungčių ir pan.). Teisėjų kolegijos nuomone, visuomenės poreikis išreikštas pakankamai, atsižvelgiant į tai, kad Birštonas ne tik sanatorinis miestas, bet ir turistų lankomas miestas, todėl savivaldybės tikslas sudaryti galimybę investuoti, statyti ir eksploatuoti rekreacinius objektus, tenkinti bendruomenės poreikį, tvarkant kurorto gerbūvį, kuriant darbo vietas, statant naujus rekreacinius, turistinius ir reabilitacijos objektus. Akivaizdu, kad šiuo atveju, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas bei Birštono kurorto bendrasis planas ir Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės – erdvinės kompozicijos specialusis planas ir juose yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, ginčo žemės sklypas (Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros schemoje pažymėta 2.6 P rožine spalva su grotelėmis) negrąžintinas natūra, kadangi yra valstybės išperkamas.

Atsižvelgus į nurodytas neginčijamas bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priimant administracinius aktus, atsakovai įstatymų ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ginčijamas raštas teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo vertinti, jog ginčo sklypas negali būti valstybės išperkamu. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovę Antano ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribose, pridedamame plane pažymėtose linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 6, 1, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra išvestinis, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pagrįstai neatkuriamos nuosavybės teisės į M. ir A. L. valdytą nuosavybės teise žemę natūra, akivaizdu, jog negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atlikti prašomus veiksmus.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ neprieštarauja LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, LR Vyriausybės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo, teisinės valstybės, teisingumo, skaidrumo principams, principui – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

ABTĮ 4 str. 2 d. numatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Minėto prašymo turinį reglamentuoja LR Konstitucinio teismo įstatymo 67 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Vyriausybės nutarimo ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėto Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam aktui, todėl pasinaudodama diskrecijos teise, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl išlaidų atlyginimo

Atsakovė Birštono savivaldybės administracija prašo iš pareiškėjo A. D. priteisti Birštono savivaldybės administracijos patirtas išlaidas – 1187,01 Lt už Antano ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribų žymėjimą teritorijų planavimo dokumentuose (situacijos schemas). Išlaidas grindžia UAB „Narma“ sąskaita faktūra ir darbų perdavimo – priėmimo aktu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti susijusios su nagrinėta byla. Priteisiant atitinkamas bylinėjimosi išlaidas teismas turi nustatyti konkrečių išlaidų ryšį su nagrinėta administracine byla ir pripažinti ar atsisakyti jas pripažinti atlygintomis išlaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1043/2014).

Atsakovė nurodė, jog šias išlaidas patyrė dėl A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribų žymėjimo teritorijų planavimo dokumentuose (situacijos schemas). Kadangi teisės aktai, reglamentuojantys išlaidų atlyginimą, tokios rūšies išlaidų atlyginimo nenustato, atlikti nurodytos žemės ribų žymėjimą atsakovas galėjo ir savo jėgomis, minėtos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 74 „Dėl teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“ nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Algis MarkevičiusAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė