Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas pareiškėjo J. S. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį nubaustas 140,00 Eur bauda už tai, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 10.40 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, adresu Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., neplaninės kratos metu elgėsi įžūliai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, kad parašys skundų, po kurių nei vienas iš pareigūnų nedirbs. Prieš atliekamą kratą pareigūnai J. S. paklausė, ar jis patalpoje neturi draudžiamų daiktų, nuteistasis atsakė, kad „bet (keiksmažodis) normalūs kratų nedarbo dienomis nedaro“. Pasiūlius nuteistajam atiduoti draudžiamus daiktus, nuteistasis atsisakė. Nuteistasis nereagavo į reikalavimą nusiraminti bei nevartoti necenzūrinių žodžių, bandė atimti iš jo paimtus daiktus. Po kratos J. S. daužė kameros duris ir šaukė, kad pareigūnai šiandien ramiai nedirbs. Į reikalavimą nusiraminti ir nedaužyti durų, nes bus panaudotos spec. priemonės, nereagavo. Pakartotinai įspėjus nuteistąjį, šis nurimo, tačiau po kelių minučių užlipo ant palangės ir per atidarytą langą pradėjo šaukti – „atsargiai pas mane (keiksmažodis) mentai darė šmoną“.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas – atsiliepimo dėl pareiškėjo skundo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. S. paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes atliekant kratą nesikeikė, elgėsi ramiai. Atlikusi kratą pareigūnė elgėsi įžūliai, jį provokavo, paėmė nuteistiesiems turėti nedraudžiamus daiktus, minėtus daiktus išmetė į koridorių. Tarp išmestų į koridorių daiktų buvo ir jam priklausantis kryželis, todėl toks pareigūnės elgesys rodė didelę nepagarbą jam. Jis nesikeikė, nešaukė, nors nutarime nurodyta, kad jis, pakartotinai įspėtas dėl reikalavimų nevykdymo ir spec. priemonių panaudojimo, toliau nevykdė reikalavimų, tačiau prieš jį nebuvo panaudotos jokios spec. priemonės. Necenzūrinių žodžių nevartojo, durų nedaužė, nespardė. Pareigūnai kratos nefilmavo. Prašė išsaugoti filmuotą vaizdo medžiagą, kuri buvo fiksuota koridoriuje, tačiau medžiaga nebuvo pateikta. Prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. A. nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jaunesniuoju specialistu, J. S. pažįsta. 2019 m. gegužės 1 d. vykdė kratą, kratą vykdė trise – jis ir pareigūnės L. L. bei V. Kratos metu vaizdo registratorius nebuvo naudojamas. Prieš atliekant kratą nuteistojo klausė, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Kaip kratos metu elgėsi J. S., nepamena, reikia vadovautis tarnybiniu pranešimu. Iš nuteistojo kratos metu buvo paimti daiktai: kryželis ir siūlai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. (G.) nurodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės pareigose. Vykdė kratą. Kratą vykdė pareigūnai L. L. ir M. A., ji stovėjo tarpduryje. Vaizdo registratorius naudojamas nebuvo. J. S. buvo įspėtas, kad bus vykdoma krata, dėl draudžiamų daiktų. Nepamena, kad J. S. kratos metu būtų elgęsis kaip nors ypatingai. Nepamena, ar nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius. Jau po kratos nuteistasis komentavo kažką dėl paimtų daiktų. Visos aplinkybės yra nurodytos tarnybiniame pranešime. Nuteistasis prašė atiduoti iš jo paimtą kryželį. Ar nuteistasis buvo užlipęs ant palangės, nematė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. L. nurodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės pareigose. Kartu su pareigūnais V. G. ir M. A. atliko kratą. Kratos metu registratoriaus nenaudojo, nes jį naudoti yra pareigūnų teisė, bet ne pareiga. Įvykio aplinkybių neatsimena, nes krata vyko senai. Kas buvo rasta kratos metu, nepamena. Kratos metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kokie tai buvo žodžiai, nepamena, tačiau žodžiai buvo įžeidžiantys. Reikia vadovautis tarnybiniu pranešimu. Nuteistasis spardė kameros duris. Ar nuteistasis buvo užsilipęs ant palangės ir šaukė, nematė, tačiau jei taip buvo parašyta tarnybiniame pranešime, vadinasi taip ir buvo, matė kiti pareigūnai, kurie, nurodyti negali. Kryželį paėmė dėl to, kad kryželis buvo surištas su daiktu, panašiu į šovinį. Kadangi negalima gadinti nuteistojo daiktų, paėmė minėtus daiktus.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, kuriais remtasi priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, yra: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. P. 2019 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 63-ANR_P-1675-2019, kuriame J. S. nurodė, kad nusižengimų nepripažįsta (b. l. 1-2); Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. G., L. L. ir M. A. 2019 m. gegužės 1 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. atliekant kratą kameroje, kurioje gydomas nuteistasis J. S., minėtas nuteistasis elgėsi labai įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, nevykdė reikalavimų nurimti, nešaukti ir nesikeikti, daužė kameros duris, bandė atimti paimtus daiktus (b. l. 27-29); neplaninės kratos protokolas, kuriame J. S. nurodė, jog turi pretenzijų dėl atliktos kratos, nes kratos metu nebuvo naudojamas vaizdo registratorius, taip pat kratos metu buvo paimti daiktai, kurie nėra draudžiami nuteistiesiems (b. l. 30); protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame užfiksuota, kad nuteistasis J. S. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu (b. l. 31).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, rašant administracinio nusižengimo protokolą, su padarytais nusižengimais nesutiko (b. l. 22-23), tačiau tą pačią dieną, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas už administracinių nusižengimų padarymą nubaustas 140,00 Eur bauda. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. G., L. L. ir M. A. 2019 m. gegužės 1 d. tarnybiniai pranešimai yra identiški, be to, jaunesniosios specialistės V. G. tarnybinio pranešimo turinys yra ne tik identiškas kitiems dviem tarnybiniams pranešimams, tačiau jame yra aiškiai matomi kito dokumento fragmentai, kas leidžia daryti prielaidą, kad tarnybinio pranešimo turinys yra nukopijuotas kopijavimo-spausdinimo aparato pagalba.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, jos padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus <...>“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nesutinkant su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybės, nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašiusi institucija nerinko papildomų duomenų dėl galimai pareiškėjo padarytų nusižengimų, nebuvo apklausti papildomi liudytojai (gretimų kamerų gyventojai), nutarimas priimtas remiantis tik trijų kratą atlikusių pareigūnų identiškų tarnybinių pranešimų bei kitų surašytų dokumentų pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad apklausiami teismo posėdžio metu, liudytojai negalėjo nurodyti kratos metu vykusių aplinkybių, teigė, jog visų aplinkybių neprisimena, prašė vadovautis tarnybiniais pranešimais, tačiau teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. S. (G.) ir L. L. nurodė, jog nematė, kad J. S. būtų lipęs ant palangės, nors pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad J. S. lipo ant palangės ir šaukė pro langą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutarimas yra priimtas nesurinkus ir neįvertinus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik identiškais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, byloje surinkti duomenys įvertinti nevisapusiškai, neobjektyviai ir tendencingai, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinant institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui – atlikti išsamų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2019 m. birželio 12 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui atlikti išsamų tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.