- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-806-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01097-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- J. Z.
- Nukentėjusysis
- P. Z., V. Z.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-806/2012
Teisėjas Valdas Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01097-2012-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste- BK) 145 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam P. Z.) laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai V. Z.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir J. Z. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino žmones, naudodamas psichinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuolat vartodamas alkoholinius gėrimus ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, šaukdamas, įžeidinėdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, provokuodavo konfliktus, kurių metu grasino nužudyti savo dukrą M. Z. bei tėvus P. Z. ir V. Z., o 2012 m. gegužės 4 d., apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paties išprovokuoto konflikto metu, trenkė savo motinai V. Z. per ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, apie 16.00 val., grasino nužudyti V. Z. ir P. Z., bei smaugė pastarąjį virtuviniu rankšluosčiu, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei apie 23.00 val., paskambinęs dukrai M. Z. telefonu, grasino visus nužudyti. Tokiu būdu, sistemingai baugino nukentėjusiuosius, naudodamas psichinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. Z. ir P. Z..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas į švelnesnes ir sušvelninti bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog tyrimo metu jis nesuprato kai kurių lietuviškų žodžių ir, patarus advokatui, kad nepadaryti sau blogiau, su viskuo sutiko ir pasirašė. 2012 m. gegužės 4 d., ryte, jis buvo poliklinikoje pas gydytojus, po to su pažįstamais išgėrė alaus ir nuėjo namo. Jam parėjus, motina iš karto pradėjo šaukti, kad jis išgėręs. Jis priėjo prie motinos, kad ją pabučiuotų, o ši pradėjo sukti jam ranką, užlaužė pirštus. Jis ištraukė ranką ir nestipriai sudavė motinai per pirštus. Po to jis pats iškvietė policiją ir jį išvežė. Po kelių valandų jis grįžo namo persirengti ir važiuoti pas brolį į kaimą. Motina ir tėvas jį pradėjo barti. Po ilgų aiškinimųsi jis metė ant grindų turėtą skardinę alaus, paėmė rankšluostį ir ėmė valyti. Tuo metu priėjo tėvas (jis geria jau septynerius metus) ir specialiai pastūmė jį į petį. Tuomet jis atsistojo, užmetė tėvui ant pečių šlapią rankšluostį ir atsakydamas pastūmė jį. Po to jis susirinko daiktus ir išėjo. Pakeliui į kaimą jį sulaikė kontrolieriai, jis pavėlavo į autobusą ir teko grįžti namo. Pasivaikščiojęs iki vakaro, apie 23.00 val., sugrįžo namo, bet jam neatidarė durų. Kad netriukšmauti ir netrukdyti kaimynams, jis iškvietė policiją. Atvažiavo policija, paskambino jo dukrai ir jį išvežė į skyrių. Apeliantas nurodo, jog jis tėvams ir dukrai negrasino. Prisipažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, pravardžiavo tėvus, tačiau savo tėvus ir dukrą myli bei jų gaili, grįžęs išgėręs nepradeda pyktis. Namuose jo niekas niekada nebijojo, jis visada tyli, nes negali nieko padaryti, kitą kartą tik žodžiais ką nors atsako. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2012 m. gegužės 4 d. dėl jo veiksmų niekas pareiškimo nerašė, policijos nekvietė.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ko pasėkoje pagrįstai J. Z. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, jog J. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sistemingai baugino savo tėvus Petrą ir V. Z. bei dukrą M. Z., naudodamas psichinę prievartą, 2012 m. gegužės 4 d., minėtame bute Petrui ir V. Z. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Apelianto kaltę patvirtina byloje esantys nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų parodymai, taip pat iš dalies ir paties apelianto parodymai. Visi nukentėjusieji apklausų metu patvirtino, jog J. Z. nuo 2012 m. kovo 3 d., kuomet sugrįžo iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, nuolat girtauja, girtas kelia konfliktus, įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius, elgiasi agresyviai, grasina juos nužudyti, namuose pastoviai jaučiama įtampa. Pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, taip pat patvirtino, jog kai jis grįžta girtas namo, namuose nuolat kyla konfliktai. Iš nukentėjusiojo P. Z. parodymų seka, jog 2012 m. gegužės 4 d., jo sūnus J. Z., būdamas neblaivus, atėjęs į jo su žmona kambarį, pradėjo triukšmauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, visaip įžeidinėjo juos, šaukė, jog nori, kad jie „nudvėstų”. Kai jo žmona V. Z. ištiesė ranką, apeliantas ranka sudavė pastarajai per ranką, dėl ko V. Z. iš skausmo pradėjo verkti. P. Z. prašė, kad sūnus nustotų triukšmauti ir mušti savo motiną, tada šis įsiutęs pradėjo skambinti į policiją, daryti melagingus pranešimus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė J. Z. į policiją. Po poros valandų J. Z. grįžo namo dar labiau girtas. Nukentėjusysis su žmona sėdėjo virtuvėje ir valgė, tuo metu J. Z. metė į jį butelį alaus, bet nepataikė, pradėjo vėl triukšmauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir, paėmęs virtuvinį rankšluostį, pradėjo jį smaugti, užrišęs rankšluostį jam aplink kaklą. J. Z. sakė, kad pasmaugs jį, nes jis neduoda pinigų, neduoda šiam gyventi. V. Z. pradėjus šaukti, kad paleistų, apeliantas paleido tėvą. Nukentėjusysis P. Z. apklausos metu nurodė, jog jokie sužalojimai jam nepadaryti, tačiau jis patyrė fizinį skausmą, jaučia nuolatinį stresą po sūnaus grįžimo iš laisvės atėmimo vietų. Analogiškus parodymus nukentėjusiojo P. Z. parodymams davė ir nukentėjusioji V. Z.. Iš nukentėjusiosios V. Z. BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų parodymų seka, jog sūnui J. Z. 2012 m. kovo mėnesį grįžus iš pataisos namų, jis pastoviai išgėrinėjo, keldavo konfliktus, juos įžeidinėjo, namuose pastoviai jaučiama įtampa, nes sūnus būdamas girtas, yra labai agresyvus. 2012 m. gegužės 4 d. J. Z. grįžo namo girtas, ją ir jos vyrą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, trenkė jai per ranką, sukeldamas fizinį skausmą. Policijos pareigūnams išvežus sūnų į komisariatą, pastarasis po poros valandų sugrįžo namo, jis buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. Ji su vyru sėdėjo virtuvėje ir valgė, sūnus pradėjo šaukti, kad jie jam nusibodo, kad jis juos pasmaugs, užmuš, griebė rankšluostį, užsuko jos vyrui aplink kaklą ir pradėjo smaugti. Ji išsigandusi pradėjo šaukti ir J. jos vyrą paleido. Po to sūnus išėjo, o kai vakare grįžęs pradėjo skambinti į duris, jos vyras jo neįleido, nes bijojo, kad šis jų neužmuštų. Nukentėjusioji M. Z. apklausos metu nurodė, jog jos tėvas J. Z. 2012 m. kovo 3 d. grįžęs po bausmės atlikimo, nuolat girtavo ir kėlė skandalus, baugindamas ją ir senelius, sakydamas, kad juos visus užmuš. 2012 m. gegužės 4 d., apie 7.00 val., ji išėjo į paskaitas, o kai apie 14.00 val. grįžo namo, girtas tėvas seneliui šaukė, kad jį vieną kartą užmuš. Jai senelis pasakojo, kad J. Z. jį smaugė, todėl ji vėliau, bijodama tėvo, išėjo iš namų ir liko nakvoti pas savo draugę. Apie 23.00 val. J. Z. jai paskambino telefonu, liepė jai skambinti seneliui, kad šis atrakintų duris, vėl grasino, kad visus užmuš, buvo agresyviai nusiteikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Tuo tarpu paties apelianto pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo viso proceso metu nebuvo nuosekli. 2012 m. gegužės 5 d. vykusios apklausos metu, J. Z. savo kaltės nepripažino, 2012 m gegužės 9 d. vykusios apklausos metu bei teisiamojo posėdžio metu, apeliantas jau prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nurodė, jog 2012 m. gegužės 4 d. įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš apelianto parodymų seka ir tai, kad namuose nuolat vyksta konfliktai, nes tėvai ir dukra jam nuolat priekaištauja dėl jo girtavimo ir netinkamo elgesio, todėl kartais jis nesusitvardo ir panaudoja prievartą.
Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., tuo tarpu tikėti apelianto skunde išdėstyta nauja įvykių versija, jog jis priėjo prie motinos, kad ją pabučiuotų, o ši pradėjo sukti jam ranką, užlaužė pirštus, jis ištraukė ranką ir nestipriai sudavė motinai per pirštus, jis tėvo nesmaugė, o tik užmetė ant pečių šlapią rankšluostį ir atsakydamas pastūmė jį, nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl apelianto neteisėtų veiksmų buvo pradėtas būtent nukentėjusiojo P. Z. 2012 m. gegužės 5 d. pareiškimo pagrindu.
Taip pat teisingai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos ir bausmės, jas švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 str. 3 d., 4 d. nuostatas priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas nusikalstamas veikas padarė savo giminaičių atžvilgiu, t. y. savo pagyvenusių tėvų, kurie abu yra neįgalūs (P. Z. turi antrą invalidumo grupę, V. Z. yra I grupės invalidė, kuri sunkiai vaikšto ir kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis), bei dukros atžvilgiu. Svarbu pastebėti ir tai, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vos paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos (BK 145 str. 2 d.) savo tėvų bei dukros atžvilgiu padarymą. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Skundžiamu nuosprendžiu apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Vertinant J. Z. asmenybę pažymėtina tai, jog jis praeityje vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, pastarojo atžvilgiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl sistemingo administracinių teisės pažeidimų darymo bei teismo paskirto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo nevykdymo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir jį pasiuntė atlikti minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Gi kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios rimties trikdymą, nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą viešose vietose, jam paskirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro. Be to, J. Z. gyvena kartu su nukentėjusiaisiais, niekur nedirba, nors registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų negauna, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog J. Z. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog taip pat nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų subendrintos apeliantui ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.