Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-11 · Administracinė byla Nr. I-4002-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
I-4002-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02737-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. K., R. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
A. B., Č. J., J. R., Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai
Advokatai
Albertas Kęstutis Mikšys
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4002-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02737-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija 11.9; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, vertėjaujant I. K., dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo bei pareiškėjos R. J. atstovui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei A. K., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Robertai Duliūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., Č. J. (Č. J.), J. R., trečiojo suinteresuoto asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovei Zentai Ražanauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. J. (Č. J.), J. R., A. B., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. K. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybė) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises pretendentams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis atkurti nuosavybės teises pretendentams į V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad yra mirusios D. K. teisių perėmėjai. D. K. prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę pateikė 1992 m. Kadangi trūko kai kurių dokumentų, buvo kreiptasi į teismą, kuris 1997 m. sausio 15 d. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise trijų dešimtinių žemės sklypą Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime. Dabar ši žemė yra Vilniaus m. Verkių regioniniame parke ties (duomenys neskelbtini) esančiais namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau, pasak pareiškėjų, Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA), o vėliau NŽT bei Savivaldybė nesilaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatų grąžinti žemę nedelsiant.

Pareiškėjai paaiškino, kad VAVA pareigūnai patikrino vietoje ir įsitikino, kad V. J. priklausiusi žemė šalia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra laisva, neužstatyta, gali būti grąžinta paveldėtojams ir pateikė prašymą Savivaldybei suformuoti sklypus visiems V. J. paveldėtojams – vaikams D. K., J. R., Č. J. ir A. B.. 2004 m. spalio 21 d. ir 2005 m. spalio 6 d. VAVA pakartotinai nusiuntė Savivaldybei prašymus suformuoti žemės sklypų ribas, tačiau nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Pažymėjo, kad VAVA juos informavo, jog natūra žemė buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime nebus grąžinta, nes 2005 m. liepos 6 d. įsigaliojo Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimas Nr. 723, kurio pagrindu laisva (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija tapo ekologiniu požiūriu ypač vertinga ir valstybės išperkama. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1173 dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos išimta iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plano, todėl yra grąžintina paveldėtojams, tačiau Savivaldybė iki šiol nepateikė atsakymo dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Pabrėžė, jog susirašinėjimas tarp valstybinių institucijų ir pretendentų į nuosavybės atkūrimą tęsiasi daug metų. Pareiškėjų nuomone, nuosavybės teisių į žemę atkūrimas vilkinamas, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai nebaigti, projektuojamo žemės sklypo planas nepatvirtintas, nuosavybės teisės į žemę neatkurtos ir tokiu būdu buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė atsiliepime (t. II, b. l. 113–115) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybė pabrėžė, jog neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), bei atsižvelgdama į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, taip pat į Turniškių kraštovaizdžio draustinio ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribas bei valstybinės reikšmės plotą, laisvoje (neužstatytoje) žemėje projektuoja apie 1,5480 ha žemės sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir žemės grąžinimui natūra šio rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Pažymėjo, kad projektuojamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas ribojasi su namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojamu sklypu, o tai reiškia, jog (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintino sklypo ribos galutinai bus suprojektuotos tik parengus ir nustatyta tvarka suderinus bei patvirtintinus namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo metu Savivaldybė organizuoja namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 30-1063 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatoma, kad pradedamas rengti apie 1945 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pavedama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus, kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo ir inicijuoti žemės sklypo plano rengimą. Nurodė, kad šiuo metu yra rengiami sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

Savivaldybės teigimu, ji vykdo teisės aktų nustatytas pareigas ir projektuoja natūra grąžintiną žemės sklypą (yra suprojektuotos preliminarios žemės sklypo ribos, kurios yra derinamos su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija). Nurodė, kad parengus ir nustatyta tvarka suderinus bei patvirtintinus namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bus suprojektuotas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas, parengti ir nustatyta tvarka suderinti kadastriniai matavimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtintas sklypo planas, kuris bus perduotas NŽT Vilniaus miesto skyriui. Pažymėjo, kad apie tai, jog yra projektuojamas žemės sklypas, pareiškėjai buvo informuoti Savivaldybės Miesto plėtros departamento raštais.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime (t. II, b. l. 162–164) prašė pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus teigimu, jis nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais. Tvarkos 106¹ p. yra aiškiai ir nedviprasmiškai atribota savivaldybės administracijos direktoriaus ir NŽT kompetencija atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Pažymėjo, kad tiek iš pačių pareiškėjų pareikšto skundo ir pridėtų dokumentų, tiek iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus teismui pateiktos medžiagos, matyti, kad NŽT iki šiol yra atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir toliau nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti gali tik tada, kai iš savivaldybės administracijos gaus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys J. R. ir Č. J. atsiliepime (t. II, b. l. 103–104) nurodė, kad palaiko pareiškėjų skundą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad nesupranta, kodėl iki šiol nėra suformuotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir A. P., kad po skundo teismui padavimo, sklypo planavimo procedūros pagyvėjo, todėl teismas galėtų nustatyti realų terminą Savivaldybei užbaigti visas procedūras, kad darbai vėl neužsitęstų.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas Kęstutis Albertas Mikšys prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Savivaldybė neatlieka jai priklausančių atlikti veiksmų nuosavybės atkūrimo procese. Pažymėjo, jog supranta, kad Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtingas, tačiau visas procesas vykdomas jau nuo 2008 m., net ir po skundo teismui padavimo praėjo beveik metai, tačiau nuosavybės teisės vis dar neatkurtos. Nurodė, kad galima būtų nustatyti ir ilgesnį terminą įpareigojimui atlikti veiksmus.

Teismo posėdyje pareiškėja R. J. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 179–180).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Savivaldybės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad namų valdo projektas jau pateiktas derinti NŽT, tačiau sunku pasakyti, kada visos procedūros pasibaigs. Kai Savivaldybė turės aiškias namų valdos koordinates, bus galima pradėti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, projektavimą. Taip pat pažymėjo, kad planų derinimas trunka ilgai.

Trečiojo suinteresuoto asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų atstovė paaiškino, kad namų valdos žemės sklypas jos atstovaujamos institucijos buvo suderintas 2011 m. spalio mėn. Mano, kad visos procedūros trunka taip ilgai, nes pareiškėjai nori atkurti nuosavybę prie namų valdos žemės sklypo, taip pat kyla problemos dėl nelegalios statybos.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., Č. J. ir J. R. teismo posėdyje palaikė pareiškėjų skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas iš esmės kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos V. J. priklausiusį žemės sklypą procedūrų. Pasak pareiškėjų, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra vilkinamos.

Nustatyta, kad D. K., kurios teisių perėmėjai yra pareiškėjai, 1992 m. kovo 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.) (t. II, b. l. 71).

1997 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. po savo tėvo P. J. mirties nuo 1924 m. iki 1940 m. valdė asmeninės nuosavybės teise 3 dešimtinių žemės sklypą Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (t. II, b. l. 62).

1999 m. kovo 3 d. D. K. pakartotinai kreipėsi į VAVA, prašydama atkurti nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusį žemės sklypą (t. II, b. l. 101). D. K. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 22 d. raštu buvo informuota, kad yra įrašyta į sąrašą pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą ir kai Vilniaus miesto savivaldybė suprojektuos pakankamai naujų žemės sklypų, pastarieji jai bus pasiūlyti (t. II, b. l. 59).

2000 m. lapkričio 2 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 31/00/29-92 konstatuota, kad patikrinus dokumentus ir atlikus V. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apžiūrą vietoje, nustatyta, kad žemės dalis yra laisva, neužstatyta ir gali būti grąžinta paveldėtojams (t. II, b. l. 51).

VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2000 m. lapkričio 9 d. raštu Vilniaus miesto merą informavo, kad A. B., Č. J., D. K. ir J. R. bus atkurtos nuosavybės teisės į 2,6209 ha žemės bei, vadovaudamasis Tvarka, be kita ko, prašė parengti žemės sklypo planą (t. II, b. l. 50).

2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 01-09-113 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 106 p., pagal kurį žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, bei atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 m. buvo rėžinis, panaikino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. lapkričio 2 d. atliktą V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos kartografiją ir laikė negaliojančiu 2000 m. lapkričio 9 d. raštą Vilniaus miesto merui dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo (t. II, b. l. 39).

2003 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30/31)-K20-736 VAVA informavo D. K., kad rėžiniai kaimai kartografuojami pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu patvirtintą kartografavimo darbų grafiką. Atlikus kartografiją, bus parengta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dokumentacija ir pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio rėžinio kaimo teritorijoje (t. II, b. l. 33–34).

2004 m. vasario 25 d. raštais VAVA informavo D. K. ir kitus pretendentus į V. J. valdytą žemę apie tai, kad 2004 m. kovo 4 d. numatomas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimas (t. II, b. l. 29–32). 2004 m. kovo 4 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) kaimo ribų nustatymas (t. II, b. l. 139).

2005 m. sausio 6 d. VAVA pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimo dokumentus ir pageidaujančių susigrąžinti žemę asmenų sąrašą bei prašė suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypų planus (t. I, b. l. 120–121).

2005 m. rugsėjo 7 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė Vilniaus apskrities viršininkui, kad Vyriausybė 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtino ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas, pagal kurias Babinių, Staviškių ir (duomenys neskelbtini) rėžiniai kaimai pateko į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei Balsio rekreacinę zoną, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 12 p. žemė Babinių, Staviškių ir (duomenys neskelbtini) rėžiniuose kaimuose priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nebus gražinama, žemės sklypų formavimas laisvuose (neužstatytuose) plotuose nebus tęsiamas, o nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas buvusių Babinių, Staviškių ir (duomenys neskelbtini) rėžinių kaimų teritorijose turi būti sprendžiamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 str. (t. II, b. l. 23). Be to, 2005 m. vasario 25 d. raštu Nr. 51-2991-(3.6) Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad reikia patikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, nes ji neatitinka išlikusių archyvinių dokumentų bei duomenų. Taip pat informavo, kad dalis kartografuoto žemės sklypo priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, o likusioje kartografuoto žemės sklypo dalyje yra naudojamos namų valdos, kurioms žemės sklypai nėra suformuoti. Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, jog žemės sklypų (laisvuose, neužstatytuose plotuose) suformavimo klausimas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra bus sprendžiamas tik suformavus naudojamų namų valdų žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 67, 69, 75, 77, (duomenys neskelbtini) ir 85 (t. II, b. l. 22).

2005 m. lapkričio 23 d. raštais D. K. bei kiti pretendentai į V. J. turėtą žemę, buvo informuoti, kad žemė buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nebus grąžinama ir žemės sklypų formavimas laisvuose (neužstatytuose) plotuose nebus tęsiamas, todėl pasiūlyta pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą (t. II, b. l. 14–21).

Pažymėtina, kad D. K. ir J. R. toliau siekė atgauti žemę natūra, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė peticiją, kuria prašė pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 583 „Dėl archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“, išbraukiant tas teritorijos dalis, kurių vertė ir reikalingumas visuomenei labai abejotini (t. I, b. l. 153–155). 2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus (t. I, b. l. 151). Vyriausybė 2006 m. lapkričio 22 d. Nutarimu Nr. 1165 iš dalies pritarė Peticijų komisijos išvadai ir pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. pateikti Vyriausybei Verkių regioninio parko ir zonų ribų plano projektą; Vyriausybei patvirtinus Verkių regioninio parko ir zonų ribų planą, parengti ir patvirtinti Verkių regioninio parko tvarkymo planą ir atsižvelgiant į šių teisės aktų nustatytas zonų ribas bei Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymus dėl Verkių regioninio parko ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų patikslinimo parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo projektą (t. I, b. l. 150).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, D. K. ir kiti pretendentai siekė, kad nuosavybės teisė į žemę būtų atkurta prie jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančių namų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 135).

2008 m. balandžio 30 d. raštu VAVA kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos direktorių, informuodama, kad Č. J., J. R., A. B. ir D. K. bus atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą, todėl prašė suformuoti žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą (t. I, 132–133).

2008 m. gegužės 3 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo D. K., kad pagal VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kartografinę medžiagą ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenis Savivaldybės Miesto plėtros departamente suformuotas 1945 kv. m naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis namų valdos žemės sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, suformuoto žemės sklypo dokumentai perduoti VĮ Miškotvarkos institutui dėl miškotvarkos projekto patikslinimo ir šios dalies išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško ploto (t. I, b. l. 131).

2008 m. spalio 22 d. raštu VAVA D. K. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama suformuoti žemės sklypo ribas ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (t. I, b. l. 19).

Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 pakeitė Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ ir žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, nebepateko į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotą, todėl 2010 m. lapkričio 4 d. prašymu D. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama pakartotinai kreiptis į Savivaldybę dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo (t. I, b. l. 115). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl sklypo ribų suformavimo kreipėsi 2010 m. lapkričio 22 d. raštu (t. I, b. l. 113). Be to, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo D. K., kad, norėdama tęsti nuosavybės teisių atkūrimą, ji turi pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui A. J. ir A. B. santuokos liudijimų notariškai patvirtintas kopijas (t. I, b. l. 112). Apie šių dokumentų trūkumą Č. J. ir A. B. buvo informuoti dar 2007 m. birželio 8 d. raštu (t. I, b. l. 146). D. K. trūkstamus dokumentus pateikė 2011 m. sausio 11 d. (t. I, b. l. 108).

2011 m. liepos 11 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo D. K., jog yra rengiami žemės sklypų kadastriniai matavimai ir nustatyta tvarka patvirtintus parengtus suprojektuotus žemės sklypų dokumentus, jie bus perduoti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimus (t. I, b. l. 49).

2011 m. rugsėjo 21 d. D. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, klausdama, kada jai bus atkurtos nuosavybės teisės (t. I, b. l. 105). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 26 d. raštu informavo D. K., kad 2010 m. lapkričio 22 d. raštu jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakymo nepateikė. NŽT Vilniaus skyrius taip pat paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą (t. I, b. l. 103–104).

2012 m. gruodžio 28 d. D. K. mirė (t. I, b. l. 68), todėl 2013 m. spalio 14 d. pareiškėjai, kaip jos teisių perėmėjai (t. I, b. l. 67), kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami suformuoti namų valdas prie namų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 56). Minėtas prašymas buvo persiųstas Savivaldybės Miesto plėtros departamentui (t. I, b. l. 55).

2013 m. liepos 18 d. raštu Savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo pareiškėją A. K., kad Savivaldybė laisvoje rėžinio kaimo teritorijoje projektuoja apie 1,7 ha sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir grąžinimui natūra šio rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Parengus šio sklypo kadastrinius matavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus sklypo planą, sklypo dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Taip pat paaiškinta, kad projektuojamo sklypo kadastrinius matavimus bus galima organizuoti tik pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl kadastrinių matavimų rengimo (t. I, b. l. 48).

2013 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas A. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas informuoti, kada planuojamas baigti nuosavybės teisių atkūrimo procesas (t. I, b. l. 54). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas skyriui gavus Savivaldybės atsakymą (t. I, b. l. 52–53).

2014 m. vasario 14 d. pareiškėjas A. K. vėl kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pakartotinai kreiptis į Savivaldybę dėl žemės sklypų formavimo ir imtis kitų veiksmų, kad nuosavybės atkūrimo procesas pasibaigtų (t. I, b. l. 47). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. kovo 14 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. balandžio 25 d. raštu paprašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikti patikslintus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų kartografavimo dokumentus ir kaimo savininkų bei piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis, sąrašą. Skyrius 2013 m. gegužės 31 d. raštu pateikė reikiamus dokumentus bei 2014 m. kovo 10 d. raštu (t. II, b. l. 126) kreipėsi į Savivaldybės Miesto plėtros departamentą su prašymu informuoti, kada bus baigti projektuojamo žemės sklypo, esančio buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kadastrinių matavimų darbai ir kada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtins projektuojamo žemės sklypo planą (t. I, b. l. 45–46).

2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1063 nusprendė pradėti rengti apie 1945 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (t. II, b. l. 122).

Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. gegužės 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad projektuojamo sklypo planas šiuo metu derinamas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (t. I, b. l. 30). Apie tai, kad preliminarios projektuojamo sklypo, kuris yra Verkių regioninio parko teritorijoje, ribos šiuo metu yra derinamos su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Savivaldybės Miesto plėtros departamentas A. K. bei NŽT Vilniaus skyrių pakartotinai informavo 2014 m. birželio 5 d. raštu, taip pat nurodydamas, kad projektuojamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintinas sklypas ribojasi su namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojamu sklypu, todėl yra organizuojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintino sklypo ribos galutinai bus suprojektuotos tik parengus ir nustatyta tvarka suderinus namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Suprojektavus rėžinio kaimo pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą natūra grąžintino sklypo ribas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka bus organizuojamas šio sklypo kadastrinių matavimų rengimas. Parengti ir nustatyta tvarka suderinti sklypo kadastriniai matavimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas sklypo planas ir kiti dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui (t. II, b. l. 116–117).

Taigi, kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai turi teisę į V. J. nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimą, tačiau nuosavybės teisės į ginčo žemę pretendentams neatkuriamos jau daugiau kaip 20 metų.

Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d. nustato, kad kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pagal Tvarkos 11 p. atsakingos institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šio miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje, o į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, – per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo.

Taigi iš minėtų Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatų matyti, kad vienas iš esminių momentų, nuo kurio gali būti pradėtas skaičiuoti terminas, per kurį kompetentinga institucija turėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra faktas, kad suinteresuotas asmuo (pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą) pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o savivaldybė parengė atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. iš esmės kompetentingai institucijai turi būti sudarytos sąlygos, pateikti visi reikiami teisės aktuose numatyti dokumentai, reikalingi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo prašomu išspręsti klausimu per įstatymų nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013). Taigi nagrinėjant skundus dėl kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nustatytina, ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas, bet atsakovas nepagrįstai šio sprendimo nepriima. Be to, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. ar sprendimas nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, ar dėl to, kad kita institucija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ar pareiškėjai neveikia tokiu būdu, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, trukdo jų atkūrimui, neatlieka kitų būtinų veiksmų. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar nėra parengtas žemės sklypo, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, planas bei kadastro duomenų byla, todėl, atsižvelgiant į Tvarkos 106, 106¹ p. nustatytą reglamentavimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi galimybės priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis atkurti nuosavybės teises pretendentams į V. J. valdytą iki nacionalizacijos žemę kol kas negali būti tenkinamas, todėl skundo dalis dėl šio reikalavimo atmetama kaip nepagrįsta. Tačiau teismas pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius negali atkurti pareiškėjams nuosavybės teisių dėl Savivaldybės veiksmų / neveikimo.

Pažymėtina, kad pagal Tvarkos 106 ir 106¹ p. detalusis planas, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurie reikalingi sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, NŽT vadovui arba jo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui Savivaldybės turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek VAVA, tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad šis suformuotų grąžintiną žemės sklypą. Tokie prašymai Savivaldybei buvo pateikti 2005 m. sausio 6 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 22 d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos grąžintinas žemės sklypas pareiškėjams iki šiol nėra suformuotas. Kadangi buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 buvo įtraukta į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei Balsio rekreacinę zoną ir pripažinta patekusi į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotą ir tik po Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 priėmimo neteko šio statuso, o pareiškėjai toliau siekė atgauti žemę natūra būtent buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, todėl iš esmės gali būti pateisinamas grąžintino sklypo planavimo procedūrų nevykdymas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. Be to, iki 2011 m. sausio 11 d. dar nebuvo pateikti kai kurie trūkstami dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui (t. I, b. l. 146, 108). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Savivaldybė 2011 m. liepos 11 d. bei 2011 m. lapkričio 2 d. raštais (t. I, b. l. 25, 49) nurodė, kad yra rengiami suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, tačiau jokių pateisinamų argumentų, kodėl gražintinų sklypų kadastriniai matavimai neatlikti iki šiol nepateikė, be to, kaip galima spręsti iš Savivaldybės argumentų, grąžintinas sklypas apskritai dar net nėra suprojektuotas, ir jo projektavimas bus atliekamas tik po namų valdos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos namų valdos formavimas pradėtas dar 2008 m. (t. I, b. l. 131), tęsiasi jau 6 metus ir iki šiol dar nėra užbaigtas. Pažymėtina, kad Savivaldybė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį ilgą teritorijų planavimo procedūrų vykdymą nepateikė.

Taigi, nors atsakovai neginčija pareiškėjų teisės atkurti nuosavybes teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ir tam tikros nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nustatyta tvarka vyksta, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybės atliekamos teritorijų planavimo procedūros, reikalingos sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, yra atliekamos per protingą laiką. Taigi Savivaldybės veiksmuose konstatuotinas nepagrįstas vilkinimas, trukdantis atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tenkintinas, tačiau, atsižvelgiant į objektyvią teritorijų planavimo procedūrų trukmę, Savivaldybei suteiktinas ilgesnis nei pareiškėjų nurodomas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui įvykdyti. Teismo vertinimu, protingas terminas tokiam reikalavimui įvykdyti – 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

Nors pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šiuo metu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas ir pareiškėjams išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjų A. K. ir R. J. skundą iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis suprojektuoti apie 1,7 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skirtą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius