- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2-983-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- BUAB „Vakartis“
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Vakartis“ ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. L. 207 015,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019-11-12 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto byloje buvo patvirtinti 96 351,15 Eur kreditiniai reikalavimai, bankroto proceso metu surinkta 20 462,16 Eur, administravimo išlaidoms panaudota 11 161,14 Eur suma (iš 23 066 Eur). Atsakovas – buvęs vadovas ir akcininkas – 2020-01-30 perdavė tik dalį nesurištų, nesunumeruotų ir nepasirašytų dokumentų. Ieškovė nustatė, kad atsakovas neperdavė duomenų apie grynųjų pinigų likučius kasoje, duomenų apie bankus, kuriuose buvo ieškovės sąskaitos, duomenų apie debetines ir kreditines skolas, trumpalaikį, ilgalaikį turtą, jo pirkimus, pardavimus ir nurašymus, finansinės atskaitomybės dokumentų ir piniginių srautų ataskaitų, neperduotas visas įmonės turėtas turtas. Bankroto administratorius, remdamasis 2017 ir 2018 metų balanso duomenimis, nustatė, kad įmonė 2017 metais buvo faktiškai nemoki, tačiau vykdė nuostolingą veiklą, 2018 metais turėjo turto už 227 666 Eur, po bankroto bylos iškėlimo perdavė turto už 12 960 Eur, vėliau buvo gauta 7 690,66 Eur iš debitorių, todėl atsakovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kompensuoti prarastą (pasisavintą, iššvaistytą) turtą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 2018 m. balanse įrašyto ir perduoto / gauto turto vertės skirtumą – 207 015,34 Eur. Pažymi, kad atsakovas sąmoningai paliko finansinių sunkumų turinčią įmonę likimo valiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir išvyko į (duomenys neskelbtini), taip tyčia veikdamas prieš įmonės ir jos kreditorių interesus.
Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutinka, teigia, kad žalos kreditoriams nepadarė, nurodė, kad pateikė administratoriui 2018 ir 2019 metų balansus, be to, pati įmonė inicijavo bankroto procesą 2019 metais ne teismo tvarka, tačiau nesutiko mokesčių administratoriai. Nurodo, kad 2019 metais įmonė turto neturėjo, 29 133 Eur buvo pirkėjų skolos, 135 865 Eur – minusinis nuosavas kapitalas, 390 Eur – būsimos sąnaudos (draudimas ir t. t.). Įmonė grąžino visas valdytas transporto priemones lizingo bendrovėms, kad nedidintų skolų. Nurodo, kad įmonės buhalterinę apskaitą iki 2018 m. gruodžio tvarkė buhalterė savo namuose, o įmonės vadovo ir atsakingo už buhalterinę apskaitą asmens pareigas iki savo mirties (duomenys neskelbtini) ėjo jo tėvas R. L., todėl negali atsakyti už buvusio vadovo veiksmus ir sandorius. Susirgus buhalterei V. N. buvo priimta dirbti S. K., tačiau negali paaiškinti, kodėl buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. 2019 metų balandį tapo aišku, kad įmonės įsiskolinimai sudaro daugiau nei pusę turimo turto vertės, įmonė turėjo apie 12 000 Eur skolą mokesčių administratoriams, tačiau tikėjosi, kad pardavus vilkiką ir atgavus skolą iš UAB „Transfera“ pavyks sumokėti skolų dalį. Galiausiai buvo paduotas vilkikas ir 12 960 Eur suma ieškovei sumokėta 2019 m. gruodį. Pažymi, kad nuo 2019 metų spalio mėnesio nebuvo grįžęs į Lietuvą. Atsikirtimus į ieškinį grindžia 2020-01-30 perduodamų buhalterinių dokumentų lydraščiu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie ieškovės transporto priemones, elektroniniu susirašinėjimu, 2017–2019 metų balansais, skolų suderinimo su mokesčių administratoriais aktais, dokumentais apie puspriekabės perleidimą UAB „Rudvilita“.
Teismo posėdžio metu nemokumo administratorius K. P. ieškinį palaikė, pabrėžė, kad transporto priemonė perleista neteisėtai, galiojant priverstinei hipotekai, kai atsakovas jau nedirbo įmonėje, pinigus už parduotą transporto priemonę pervedė atsakovo motina, kuri turėjo įgaliojimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas prašė ieškinį atmesti, nes atsakovas nepadarė žalos ir neteisėtų veiksmų, priešingai, dėjo pastangas inicijuoti bankrotą, sumažinti įmonės skolas, sandoriai sudaryti nesant duomenų apie hipoteką, pinigai už parduotą transporto priemonę perduoti per atsakovo motiną, kai pirkėjas atsiskaitė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, kaip liudytojų apklaustų buhalterinę apskaitą tvarkiusių V. N. ir S. K. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė įsteigta 1991 m. balandžio 22 d., jos vadovu ir akcininku iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo tėvas R. L., atsakovas nuo 2017 m. kovo mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – transporto paslaugos, kurias dažniausiai teikė ES šalyse.
Atsakovas tapo įmonės akcininku ir vadovu 2018 m. gruodžio 6 d. ir dirbo iki 2019 m. birželio 1 d. Bankroto byla įmonei iškelta 2019 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 23 d. Iškeldamas bankroto bylą teismas neturėjo ieškovės kreditorių ir skolininkų sąrašų su įsipareigojimų ir skolų sumomis, atsiskaitymo terminais, einamųjų metų laikotarpio iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, rėmėsi finansinės atskaitomybės už 2018 metus duomenimis ir lygino joje nurodyto 227 666 Eur turto vertę su 117 008 Eur per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais.
Bankroto byloje yra patvirtinti 131 705,48 Eur kreditiniai reikalavimai. Bankroto administratoriaus vertinimu, jeigu įmonė būtų perdavusi jam 2018 metų balanse nurodytą turtą, tai jo vertės užtektų ir administravimo išlaidoms, ir kreditiniams reikalavimams sumokėti.
2020-01-30 atsakovas perdavė bankroto administratoriui įmonės antspaudą, USB raktą sistemai ir 41 segtuvą nesusiūtų, nesunumeruotų ir nepasirašytų buhalterinių dokumentų, CMR. Nustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa. Įmonės buhalterė V. N. sudarė 2019 metų balansą, darbo sutartis su ja nutraukta 2019-04-05, dokumentai buvo perduoti 2019-03-07 į darbą priimtai buhalterei S. K., ji dirbo iki 2019-05-31 ir visus dokumentus perdavė atsakovo motinai A. L., kuri turėjo atsakovo įgaliojimą. 2019 metų balanse nurodyta, kad įmonė 2019-12-31 ilgalaikio turto neturėjo, jos 42 484 Eur trumpalaikį turtą sudarė 29 133 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 12 961 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai, 390 Eur – atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Įmonė nurodė 178 348 Eur mokėtinų skolų ir įsipareigojimų, iš jų 7 934 Eur – mokėtini po vienerių metų. Didžiąją skolos dalį sudarė 63 448,38 Eur skola valstybės biudžetui ir 2 637,04 Eur skola socialinio draudimo biudžetui.
Nustatyta, kad įmonė nuosavybės teise turėjo puspriekabę SCHMITZ (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likusios transporto priemones buvo valdomos ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo perduotos lizingo bendrovėms.
2019-05-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. VIA_SP2E-179 atsakovo nuosavybės teise valdomoms transporto priemonėms buvo nuspęsta nustatyti priverstinį įkeitimą, sprendime nurodyta, kad įkeičiamų daiktų vertė yra 24 194 Eur, dokumentas registre įregistruotas 2019-05-31. Pažymėtina, kad bankroto byloje yra patvirtintas 2 637,04 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditinis reikalavimas.
Nustatyta, kad krovininis automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2019-06-19 parduotas už 13 000 Eur I. M. S. (I. M. S.), nors turtui nuo 2019-06-20 taikyti areštai, atsakovo motina A. L. 2019-12-30 ir 2019-12-31 bankiniais pavedimais pervedė bankroto administratoriui 12 960 Eur sumą.
Puspriekabė SCHMITZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 3 811,50 Eur UAB „Loris“, bankroto byloje su pirkėja susitarta sandorio vertę padidinti vienu tūkstančiu eurų.
Nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonei perduota ir (arba) išieškota 20 650,66 Eur suma.
Ieškovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami tuo, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė bendrovės dokumentų ir 2018 metų balanse nurodyto turto, todėl dėl atsakovo neteistų veiksmų ieškovei padaryta žala.
Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonei bankroto byla buvo iškelta 2019-11-12, todėl taikytinos Įmonių bankroto įstatymo normos. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Vadovo neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas, įrodymų teikimas yra ieškovės procesinė teisė ir pareiga. Pažymėtina, jog nors byloje egzistuoja viešasis interesas (dėl kreditorių interesų apsaugos), tačiau vien tai neeliminuoja šalių pareigos pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, t. y. nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), šio principo negali pažeisti ir šios kategorijos bylose aktyvus teismo vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
Teismo vertinimu, vien faktai, kad įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti nemokumo administratoriui, nėra pagrindas konstatuoti, jog įmonė turi ir neperduoda administratoriui balanse nurodyto turto. Ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020-06-05 nutartyje konstatavo, jog 2018-12-31 balansas neatitinka faktinės situacijos, rėmėsi nemokumo administratoriaus 2020-03-31 ataskaitoje pirmajam kreditorių susirinkimui pateikta informacija, kad ieškovės veiklos rezultatai blogėjo, 2019-05-27 buvo inicijuojamas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka, buvo atleidžiami darbuotojai, o bankroto iškėlimo dieną įmonėje nedirbo nė vienas darbuotojas, nuo 2019 m. pardavė arba grąžino lizingo bendrovėms vilkikus, puspriekabes, įmonė pateikė duomenis, kad turi 27 059,90 Eur debetinių skolų, dokumentais pagrįstas ir administratoriaus susigrąžintas turtas sudaro 20 450,66 Eur. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sutiko, kad bendrovės turtas iki bankroto bylos iškėlimo buvo tik debetinės skolos, ir atkreipė dėmesį, kad nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, priėmimo metu šie minėti duomenys teismui nebuvo žinomi (bankroto byla Nr. eB2-528-265/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).
Taigi ir šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi ir neperduoda ir (arba) iššvaistė ar prarado įmonės turtą. Įrodyta, kad įmonė turėjo 27 059,90 Eur debetinių skolų, teismo sprendimo priėmimo dieną grąžinta ir (arba) išieškota 20 650,66 Eur. Daugiau tikėtina, kad 1 078,88 Eur Spedition Christensen Internacional transport ir UKI express transport LTD 5 490,39 Eur skola į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašyta nepagrįstai, taigi realiai visas turėtas turtas buvo perduotas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nemokumo administratorius neginčija įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių, priešingai, priima ir apskaito už parduotą turtą gautas lėšas, įmokėtas atsakovo motinos, bankroto byloje keičia įmonės sudaryto sandorio vertę, kontroliuoja anksčiau sudarytų sandorių vykdymą. Taigi ieškovė, nors ir akcentuoja, kad du sandoriai sudaryti galiojant priverstinei hipotekai ir areštams, neįrodinėja, kad įmonės sudaryti sandoriai pažeidė bankrutavusios įmonės ir (arba) jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, padarė žalą bankrutavusiai įmonei ar jos kreditoriams.
Bankroto bylą teisme 2019-09-26 iniciavęs kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius savo prašyme teismui nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas 2019-09-23 sudarė 2 544,68 Eur (2 460,52 Eur įmokos, 84,16 Eur delspinigiai), nuo 2019-05-23 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati bendrovė paskutinį kartą 2019-03-25 sumokėjo 1 903,51 Eur (duomenys iš bankroto bylos Nr. eB2-528-256/2020, „Liteko“, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Sutiktina su nemokumo administratoriaus teiginiais, kad ir įmonės buhalterinė apskaita buvo organizuota ir tvarkoma netinkamai, kad ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti, jie galbūt nesisiūti, nesunumeruoti, nepasirašyti ir t. t., kad pats vadovas gyveno ir dirbo kitoje šalyje, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti atsakovo tyčinių veiksmų – (duomenys neskelbtini) mirus tėvui atsakovas 2018-12-03 iš esmės per vieną mėnesį tapo įmonės akcininku, perėmė įmonės valdymą. Kaip teismo posėdyje patvirtino buhalterės V. N. ir S. K., įmonės veikla buvo vykdoma, nors įmonė turėjo finansinių sunkumų. Yra duomenų, kad buvęs įmonės vadovas R. L. planavo pirkti vilkiką ir taip didinti pajams ir plėsti veiklą Europos Sąjungoje. Šios aplinkybės, daugiau tikėtina, buvo žinomos ir atsakovui, taigi jis siekė tęsti šeimos veiklą. Konstatuotina, kad staigiai mirus įmonės vadovui galėjo likti neužbaigtų darbų, ne iki galo sudarytų sandorių, nesutvarkytų dokumentų (CK 1.5 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 punktas). Liudytojos paaiškino, kad ir atsakovo vadovavimo metu veikla buvo vykdoma. Netiesiogiai šias nurodytas aplinkybes patvirtina faktas, kad įmonė 2019-03-25 sumokėjo 1 903,51 Eur privalomojo socialinio draudimo biudžetui. Tačiau balandžio mėnesį sudarius 2018 metų balansą tapo aišku, kad mokumo nepavyks atkurti, derinamos skolos su kreditoriais ir 2019-05-27 iniciuotas neteisminis bankroto procesas. Neteisminis bankroto procesas nepradėtas, nes 2019-05-23 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą jau buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad priverstinė hipoteka viešame registre buvo įregistruota tik 2019-05-31. Teismo vertinimu, sistemiškai taikant įstatymą darytina išvada, kad teismo bankroto procesas ir šiuo atveju galėjo vykti ne teismo tvarka, jeigu tik būtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sutikimas (Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus ir negali būti grindžiama prielaidomis. Žalos dydis kiekvienu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Kreditorius iniciavo bylą 2019-09-26, taigi sutiktina su ieškove, kad atsakovas neįvykdė įstatymo reikalavimo laiku inicijuoti bankroto bylą įmonei. Pagal įstatymą atsakovas ir kiti kreditoriai tai galėjo padaryti per 30 dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos netaikant Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų (Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, kada įvyko kreditorių susirinkimas, tačiau ieškovas neįrodė, kad nuo 2019-05-27 neteisminio bankroto proceso iniciavimo dienos iki 2019-09-26, kai bankroto bylą teisme inicijavo kreditorius, dėl atsakovo neveikimo padidėjo įmonės skolos, pablogėjo įmonės turtinė padėtis ar buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.
Nenustačius vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei atsiradimo, nėra priežastinio ryšio ir pagrindo teigti, kad egzistuoja atsakovo kaltės prezumpcija.
Atmetus ieškinį atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259 ir 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Gražinti ieškovei BUAB „Vakartis“ 200 Eur avansą.
Sprendimo dalį dėl avanso grąžininmo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui,paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.