- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1382-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25352-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. K. 2018 m. gegužės 29 d. 16 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio( pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5347/2018(01) kraujyje nustatytas 1,60 promilių neblaivumas) vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 29d. Užventyje gėrė alų, asmeniškai jis išgėrė apie 1 litrą 7,5 procentų stiprumo alaus, po to savo automobiliu OPEL VECTRA, kurį pats vairavo, su draugu P. Š. važiavo į savo namus, esančius Minupių kaime ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė jam 1,8 promilių neblaivumą bei nuvežė į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad transporto priemones vairuoja nuo 1972 metų, nuobaudų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas P. Š. parodė (b. l. 55-56), kad 2018 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino pažįstamas J. K. ir paprašė padėti suremontuoti traktorių. Važiuojant su J. K. į jo namus, (duomenys neskelbtini) J. K. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino J. K. blaivumą. Paaiškėjo, kad J. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kad J. K. vairavo automobilį neblaivus, jis neįtarė. J. K. neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, kada J. K. vartojo alkoholį, jis nematė.
-iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 8) matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. 16:05 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui J. K. nustatytas 1,81 promilių girtumas.
- apžiūros protokole (b. l. 10-11) ir fotolentelėje (b. l. 13-16) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir dešiniame kelkraštyje stovinčio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra;
- transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią Mažeikių g. 13A, Telšiuose (b. l. 18).
- iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos (b. l. 21) ir registracijos liudijimo (b. l. 39) matyti, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. K..
-iš tarnybinio pranešimo (b. l. 42) matyti, kad J. K. 2018 m. gegužės 29 d. 16:26 val. alkoholio matuokliu nustatytas 1,81 promilių girtumas.
-iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5347/2018(01) (b. l. 50) matyti, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kad vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio, todėl J. K. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo gynėja ir kaltinamasis prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį J. K. laiduotojos, jo sutuoktinės R. K., atsakomybei nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Gautas R. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.
Laiduotoja R. K., kaltinamojo sutuoktinė, teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti J. K. laiduotoja, nes ją su sutuoktiniu sieja artimi šeimyniniai santykiai, abu vienas kitu pasitiki, nes šeimoje pragyveno 44 metus, sutuoktinis yra atsakingas žmogus, rūpinasi šeima, alkoholiu nepiktnaudžiauja, dėl tokio savo poelgio ypatingai išgyveno. Jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl ji mano, kad turės galimybę su juo kiekvieną dieną bendrauti, kalbėtis, teisingai nuteikti ir jį paveikti, kad ateityje nebenusikalstų, juo labiau, kad anksčiau sutuoktinis nėra nusikaltęs.
Kaltinamasis J. K. kaltę pripažino, gailisi, kaltę pripažino iš karto ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui. Galima daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ne- skiriant kaltinamajam bausmę, bet pritaikant švelnesnį atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes J. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, žala niekam nepadaryta. Kaltinamasis yra vedęs, šiuo metu jau pensininkas, iš esmės jokios jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, byloje nėra. Seniūnijos, kurioje gyvena charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų seniūnijoje dėl jo elgesio niekada negauta. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje yra gautas laiduotojos, kaltinamojo sutuoktinės R. K., prašymas dėl J. K. perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti R. K. charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad ji neteista, nebausta, šiuo metu yra pensininkė, seniūnijos, kurioje gyvena, puikiai charakterizuojama kaip tvarkinga, darbšti moteris, jokių nusiskundimų jos atžvilgiu negauta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. K.. Atsižvelgiant, kad laiduotoja yra pensininkė, pagal turtinę padėtį jai būtų sudėtinga sumokėti užstatą, todėl tikslinga kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Kaltinamasis J. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas( baudžiamoji atsakomybė kyla kai kraujyje yra daugiau kaip 1,5 promilės, riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės iš esmės nežymi), todėl skirtinas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Dėl turto konfiskavimo.
BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. K. priklausantis ir jam grąžintas automobilis „ OPEL VECTRA“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamos veikos padarymui, todėl jis konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti J. K. R. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą J. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 ( vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti J. K. priklausančią transporto priemonę „ OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
2018 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė) prokuroro nutarimu paskirtą laikiną J. K. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o jį įvykdžius – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – J. K. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.