Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1864-123/2015

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės I. J. priešieškinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 dalį dėl nustatytos bendravimo tvarkos tarp O. A. ir jo sūnaus V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovui leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 val. (iš anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigas); atsakovui leidžiama bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio septynioliktos valandos iki sekmadienio devynioliktos valandos paimant V. A. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą arba bendrauti su vaiku tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietovėje prieš tai informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu; vasaros laikotarpiu du mėnesius (prieš tai informuojant ir suderinant su I. J.) sūnus V. A. praleidžia su tėvu O. A.; ½ mokinių atostogų metu (prieš tai informuojant ir suderinant su I. J.) sūnus V. A. praleidžia su tėvu O. A.; 2) skirti atsakovei psichiatrinę teismo ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovė tinkamai (adekvačiai) suvokia savo veiksmus bei pasekmes vertinant bei tenkinant vaiko poreikius, ir ar jos veiksmai nedaro žalos vaikui; 3) išieškoti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pažymą valstybės naudai.

Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimus: 1) trejų metų terminui laikinai apriboti tėvo ieškovo O. A. valdžią jo sūnaus V. A. atžvilgiu; 2) nustatyti sūnaus V. A. bendravimo su ieškovu O. A. tvarką, kad ieškovas O. A. bendrauja su sūnumi V. A. pagal abipusį susitarimą iš anksto suderinus tarpusavyje, kartą per savaitę Klaipėdos psichologinėje tarnyboje, konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į V. A. užsiėmimų tvarkaraštį ir kitą užimtumą; 3) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo O. A. bendravimo tvarką su sūnumi V. A. nuo 2015 metų lapkričio mėnesio kartą per dvi savaites Klaipėdos psichologinėje tarnyboje, konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į V. A. užsiėmimų tvarkaraštį ir kitą užimtumą, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Prašymo pagrindu nurodė, kad tėvo bendravimas su vaiku destruktyviai veikia vaiko psichiką ir yra priešingas vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė prašo nustatyti ieškovo O. A. bendravimo tvarką su sūnumi V. A. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio kartą per dvi savaites Klaipėdos psichologinėje tarnyboje, konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į V. A. užsiėmimų tvarkaraštį ir kitą užimtumą, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos. CK 3.170 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sprendimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalauja maksimaliai apriboti ieškovo bendravimą su nepilnamečių šalių sūnumi nustatant laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką psichologinėje tarnyboje kartą į dvi savaites. Įvertinęs priešieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, atsakovės prašymo pagrindu nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad tarp naujų teismui pateiktų dokumentų iš medicininių išrašų dėl vaiko sveikatos sutrikimų ir ieškovo veiksmų nėra akivaizdaus priežastinio ryšio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo pagal pareikštus atsakovės reikalavimus įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovė nurodo, kad 2014 m. Vilniaus rajono apylinkės teismui priimant sprendimą dar nebuvo stebimas toks ryškus vaiko psichologinės ir būklės pablogėjimas, neurologinių sutrikimų išryškėjimas tikų pavidalu. Mano, kad ieškovas nuolat darosi vis įžūlesnis, grubesnis ir siekia nuteikti sūnų prieš motiną, reiškia nepagrįstas pretenzijas ir priekaištus, kelia konfliktines situacijas, tačiau apeliantė nepagrindžia nurodytų teiginių į bylą teikiamais įrodymais, todėl šie argumentai nesudaro pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu tiesiogiai, t. y. nedalyvaujant psichologinės tarnybos specialistams, bylos nagrinėjimo metu darytų neigiamą įtaką vaiko teisėms ir interesams.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.