Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovui R. Š., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taisyklių 16.4 nustatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama;

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos - holograminio lipduko - pusės, ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert", perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad jo negalima būtų ištraukti atgal. Jei plomba yra pažeista, licencija laikoma negaliojančia.

Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.

Taisyklių 58.1.2. punkte nustatyta, kad draudžiama asmeniui neturinčiam teisės medžioti doroti ar gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną.

Taisyklių 58.8. punkte nustatyta, kad draudžiama medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas;

Taisyklių 74.1 punkte nustatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 punktuose nurodyti draudimai.

Šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D-695, ir sudaro 3174,23 EUR (10960 Lt).

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-09-10 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-401-308/2014 pripažino R. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d. ir skyrė 3000 (trijų tūkstančių) litų (868,86 eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir su transporto priemonės sumedžiotiems gyvūnams gabenti - automobilio AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini), ir pažeidimo padarymo įrankio - šautuvo TOZ 8 22 LR Nr. 128111 ir 48 (keturiasdešimt aštuoni) 22 kalibro ir 7 (septynių) 12 kalibro šovinių, konfiskavimu. Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismo skirtą baudą sumokėjo.

R. Š. 2014-11-04 buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pretenzija Nr. (2.34)-V2-1957 „Dėl 10960 Lt (3174,24 EUR) aplinkai padarytos žalos atlyginimo”, tačiau atsakovas aplinkai padarytos žalos geranoriškai neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2014-09-10 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje (b. l. 14-18) buvo konstatuota, kad atsakovas būdamas „Ž.“ medžiotojų būrelio medžiotoju ir 2014 m birželio 24d. apie 22 val. 30 min. dalyvaudamas medžioklėje būrelio medžioklės plotuose Varėnos raj. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kaimu pažeidė Medžioklės taisyklių, patvirtintų 2000-06-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.258, su vėlesniais pakeitimais (tame tarpe 2014-04-09 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-340 redakcija) 16.4, 22, 58.1.8 ir 74.1 punktų reikalavimus, t. y. neturėdamas licenzijos, pasiskolintu iš T. U. graižtviniu šautuvu ROSSLER TITAN 6.300 WSM Nr.23140, nušovė stirnos patiną, o apie 23 val. iš bokštelio nušovė iš savo graižtvinio šautuvo TOZ 8 22LR Nr.128111 antrametį šerną, kur nušautą šerną įsikrovęs į savo automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini), nusivežė į J. M. sodybą esančią (duomenys neskelbtini) ir ten nulupo, o po to atvykęs atgal į medžioklės vietą ir nepažymėjęs nušauto stirnos patino nustatytos formos specialios paskirties žymekliu ir sumedžioto žvėries neįrašęs į medžioklės lapą ir nepranešdamas medžioklės vadovui apie sumedžiotą stirnos patiną, jį įsikrovė į savo automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini), ir išgabeno iš medžioklės plotų. Protokole atsakovas savo ranka įrašė, kad su pažeidimu sutinka. Atsakovas pripažino, kad jis administracinės teisės pažeidimo nutarimo neapskundė, paskirtą 3000 Lt (868,86 eurų) baudą sumokėjo.

Atsakovui buvo pareikšta pretenzija sumokėti 3174,24 EUR už žalą, padarytą gamtai (b. l. 21), kurios atsakovas gera valia nepatenkino.

Iš medžioklės lapo (b. l. 9) matyti, kad jis galioja iki 2014-07-16, o “Žilinų” būrelis 2014-06-24 turėjo licenciją sumedžioti stirnos patiną (b. l. 29).

Neteisėtai sumedžiodamas stirnos patiną ir antrametį šerną, atsakovas padarė žalą gamtai. Medžioklė be žalos gamtai yra leistina, kai ji yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais – medžioklės taisyklėmis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Įstatyminis visuomeninių santykių aplinkosaugos srityje reguliavimas, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.).

Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4 str., 9 str., 32 str.) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 str. 1 d.) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, iš atsakovo priteistina gamtai padaryta žala, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką.

Ieškovas žalą gamtai apskaičiavo pagal LR aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos“ 6.2 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-21 įsakymu Nr. D1-995 patvirtintų „Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotus bazinius tarifus 2012 metams“ 1.2 punkto reikalavimus.

CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) [...], o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos gamtai, todėl ją turi atlyginti. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo.

Civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), ir tokios sąlygos nustatytos šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Byloje nekyla ginčas dėl padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo fakto, tačiau kyla ginčas dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims atlyginimo pagrindų, žalos dydžio.

2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. priimtas įsakymas Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo ", kuriuo panaikintos nuostatos, draudžiančios medžioti vyresnes nei antrametes šernų pateles. Šiuo Taisyklių pakeitimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, laukinių gyvūnų išteklių srityje, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus šernus, todėl nuo to momento, kai įsigaliojo LR aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. įsakymas NR. D1-470. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 visus šernus be išimčių leista medžioti ištisus metus.

Teismui nuo nurodomos datos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pozicija aiški ir nedviprasmiška, kad sumedžiojus šerną valstybė nepatiria žalos laukinių gyvūnų rūšims.

Nurodomos teisės aktų nuostatos jas aiškinant logiškai ir sistematiškai leidžia daryti išvadą, kad medžiojant šerną 2014-06-24 buvo privaloma laikytis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, o jų nesilaikant taikoma numatyta administracinės teisės pažeidimų kodekso atsakomybė. Tačiau šiuo atveju netaikoma atsakomybė dėl žalos laukinių gyvūnų šiai gyvūnų rūšiai. Tai patvirtina valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. B1-100, kad Valstybė skirdama išmokas už bet kokį sumedžiotą šerną, skatina jų medžiojimą ir tuo pačiu patvirtina poziciją, kad nepatiria žalos sumedžiojus šerną.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad šernas buvo sumedžiotas 2014-06-24 ( Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimas administracinėje byloje). Daroma išvada, kad pagal galiojusius teisės aktus už šerno sumedžiojimą žala gamtai nebuvo padaryta.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.p., numato, kad medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai) leidžia medžioti stirnas patinus – nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams) - (15.2.4. p.p.) ((2014 04 09 įsakymu Nr. D1-340 (nuo 2014 04 16) (TAR, 2014, Nr. 2014-04300)).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p. numato, kad licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik tame medžioklės plotų vienete, kuriam buvo išduota. Gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės, ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“, perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad jo negalima būtų ištraukti atgal. Jei plomba yra pažeista, licencija laikoma negaliojančia.

Atvykus į gyvūno dorojimo vietą, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą, į medžioklės lapą įrašomi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotą gyvūną, specialios paskirties plomba išimama iš sumedžioto gyvūno ausies, nupjaunant plombos dirželį. Plombos informacinė plokštelė, su ant jos priklijuota licencija, nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka. Sumedžiojus elninių žvėrių patinus, duomenys apie jų ragus įrašomi medžioklės lapo antroje pusėje (briedžio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, kotų apimtis, skėtra; tauriojo elnio patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje, stirnos patino dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius).

Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.

2014-09-10 nutarimu R. Š. buvo nubaustas, kad R. Š. būdamas „Ž.“ medžiotojų būrelio medžiotoju ir 2014 m birželio 24d.apie 22 val.30 min. dalyvaudamas medžioklėje būrelio medžioklės plotuose Varėnos raj. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kaimu pažeidė Medžioklės taisyklių, patvirtintų 2000-06-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.258, su vėlesniais pakeitimais(tame tarpe 2014-04-09 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-340 redakcija) 16.4 ,22, 58.1.8 ir 74.1 punktų reikalavimus,t.y.neturėdamas licenzijos,pasiskolintu iš T. U. graižtviniu šautuvu ROSSLER TITAN 6.300 WSM Nr.23140,nušovė stirnos patiną,o apie 23 val.iš bokštelio nušovė iš savo graižtvinio šautuvo TOZ 8 22LR Nr.128111 antrametį šerną ,kur nušautą šerną įsikrovęs į savo automobilį AUDI A6 AVANT v/n (duomenys neskelbtini), nusivežė į J. M. sodybą esančią (duomenys neskelbtini) ir ten nulupo,o po to atvykęs atgal į medžioklės vietą ir nepažymėjęs nušauto stirnos patino nustatytos formos specialios paskirties žymekliu ir sumedžioto žvėries neįrašęs į medžioklės lapą ir nepranešdamas medžioklės vadovui apie sumedžiotą stirnos patiną jį įsikrovė į savo automobilį AUDI A6 AVANT v/n (duomenys neskelbtini) ir išgabeno iš medžioklės plotų.

Kadangi gyvūnas – stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, tai padaryta gamtai žala.

Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisinį reglamentavimą, todėl atsakovui pažeidus stirnos patino medžiojimo tvarką, jam kilo pareiga atlyginti laukinių gyvūnų rūšims padarytą žalą, kuri paskaičiuojama, vadovaujantis žalos padarymo metu galiojusia Metodika.

LR Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr.D1-695 (2013 m. sausio 2 d. Nr. D1-5 redakcija) “ DĖL LAUKINIŲ GYVŪNŲ RŪŠIMS IR JŲ BUVEINĖMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO” 6 p, numato už sunaikintus žinduolius bazinius tarifus – stirna (suaugęs – 1450 Eur) ( metodikos 6.2 p.p.).

Padarytos žalos laukinėms gyvūnų rūšims ir jų buveinėms baziniai žalos skaičiavimo tarifai indeksuojami kartą per metus, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartotojų kainų indeksą.

Taigi pagal specialiuosius teisės aktus nustatytos žalos dydis šioje byloje yra 1450 eurų.

CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Atsakovas R. Š. 2014-09-10 nutarimu administracinėje byloje buvo pripažintas kaltu, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 str.6 d. Tokios aplinkybės reiškia ir patvirtina, kad žala padaryta tyčia, o tai neleidžia mažinti atlygintinos žalos dydžio dėl asmens sunkios turtinės padėties.

Atsakovas, atlikdamas teisei priešingus veiksmus ir veikdamas sąmoningai nesilaikant nustatytos teisės aktų tvarkos, suprato arba turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, todėl atsiradus pasekmėms, turi pats sau prisiimti ir dėl to kilusią atsakomybę. Ar jis buvo nubaustas griežtai administracine tvarka už padarytą pažeidimą, ar jo toks elgesys sukėlė nepatogumus, nepriteklius sau ir savo šeimai, tai yra atsakovo elgesio pasekmė ir įstatymų nuostatos nenumato galimybės taikyti išimtis ar kitaip švelninti, lengvinti atsakovui taikomas sankcijas, tame tarpe ir nustatyti priteisiamos atlyginti žalos gamtai dydį.

CPK 93 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal tokias nuostatas priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. (duomenys neskelbtini), Kauno g. 69, Alytus, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) banke DNB Alytaus skyrius, vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų ( 1450 Eur) žalos atlyginimo, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt tris eurus penkiasdešimt eurocentų ( 43.5 Eur) žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.