Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. T. ir E. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai I. T. ir E. K. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti 2020 m. vasario 10 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su jo motina I. T. nustatymo, materialinio išlaikymo sūnui teikimo ir sūnaus su tėvu bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodo, kad sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 – 582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.

Susipažinus su pareiškėjų I. T. ir E. K. pateikta tvirtinti 2020 m. vasario 10 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ir gera valia susitarė dėl nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamosios vietos su jo motina I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo. Pareiškėjų sudaryta taikos sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, o pareiškėjams žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. 2020 m. vasario 10 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia pareiškėjų ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų prašymas tenkintinas ir taikos sutartis tvirtintina (CK 6.986 straipsnis, CPK 579 ir 582 straipsniai).

Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsniu, 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Šalys), patvirtinti 2020 m. vasario 10 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. I. T. ir E. K., būdami nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Ginčo taip Šalių dėl vaiko tėvystės nėra.

3. Šalys yra nusprendę toliau gyventi atskirai.

4. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos su mama I. T. nėra.

5. Kadangi šiuo metu tėvo teikiamas išlaikymas sūnui A. K. yra nesistemingas ir per mažas vaiko poreikiams patenkinti, Šalys šia sutartimi susitaria dėl išlaikymo dydžio sūnui A. K..

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo forma bei tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio nuostatas, taikos sutartimi Šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar užkerta kelią kilti ginčui teisme ateityje. Dėl Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, Šalys gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniai) nustatyta tvarka.

7. E. K. sutinka teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir Šalys siekdamos ateityje išvengti ginčo dėl teiktino sūnui išlaikymo dydžio bei tvarkos sudarė šią Taikos sutartį sekančiomis sąlygomis:

7.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

7.2. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas E. K. nuo 2020-02-01 pradeda teikti nepilnamečiui sūnui A. K. 250 eurų materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį iki jo pilnametystės, pervesdamas išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į I. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

7.3. Šalys susitaria, kad bet kurioje kitoje, ne sūnaus gyvenamosios vietos valstybėje gautas bet kokio tikslinio pobūdžio pinigines išmokas (pašalpas, vaiko pinigus ar kitas), skirtas nepilnamečiui sūnui A. K., E. K. perves į I. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), per 5 dienas po to, kai jos bus išmokėtos E. K..

7.4. Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymo lėšų, numatytų šioje sutartyje tvarkytoja uzufrukto teise yra jo mama I. T..

8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma teismo patvirtinta Takos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir pareiškia, jog joms yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalyje ir 3.201 straipsnyje įtvirtintos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio, formos bei teikimo pakeitimo sąlygos.

9. Šalys susitaria dėl sekančios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos:

9.1. Tėvas E. K. bendrauja su sūnumi A. K. 1 kartą per 2 (dvi) savaites, šeštadieniais po dvi valandas, laiką suderinus su mama I. T. iš anksto prieš 1 dieną, mamos I. T. ir nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamojoje vietoje.

9.2. Tėvas E. K. bendrauja su sūnumi A. K. 1 kartą per 2 (dvi) savaites, trečiadieniais po dvi valandas, laiką suderinus su mama I. T. iš anksto prieš 1 dieną, mamos I. T. ir nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamojoje vietoje.

9.3. Po to, kai sūnui sukaks pusantrų metų, bendravimas galimas tėvui E. K. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos su savimi, mamai nurodant vietą, kurioje bus bendraujama, sekančia tvarka:

9.3.1. Metinių švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 10 val. iki 13 val., Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 13 val., laiką iš anksto prieš 5 dienas suderinus su mama I. T..

9.3.2. Sūnaus A. K. gimimo dieną - 4 (keturias) valandas dienos metu, tikslų laiką suderinus mama I. T..

9.3.3. Tėvo dieną 4 (keturias) valandas dienos metu, tikslų laiką suderinus mama I. T..

9.3.4. Šalys susitaria, kad tėvo E. K. bendravimo su sūnumi A. K. metu sūnus nebus perduodamas vienas bendrauti su trečiaisiais asmenimis, išskyrus A. K. senelius iš tėvo pusės.

10. Šalių pasirašyta Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

11. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisinius padarinius suprato, kaip atitinkančią Šalių valią, priima bei pasirašo.

12. Taikos sutartis sudaryta (trimis) egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurių po vieną tenka kiekvienai šios Sutarties šaliai, o trečiasis pateikiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams tvirtinimui.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.