- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2-3759-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-02863-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, L. M.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. M. kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M. ir jos buvusiam sutuoktiniui A. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėtas butas buvo pirktas santuokoje ir nekilnojamo turto registre įregistruotas A. M. vardu. Pareiškėjai su A. M. nutraukus santuoką, butas nebuvo padalintas, todėl mirus buvusiam sutuoktiniui pareiškėja negali buto dalies parduoti ar dovanoti, nes nėra nustatyta, jog jai nuosavybės teise priklauso ½ buto dalis.
Posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad prašomo juridinio fakto nustatymas ir jo registravimas nekilnojamojo turto registre suteiks galimybę pareiškėjai sudaryti turto perleidimo sandorį.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą dėl juridinio fakto nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui, prašo bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (19 b. l.).
Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškėja R. M. paaiškino, kad suinteresuotas asmuo L. M. yra išvykusi į užsienį, apie teismo posėdį jai yra žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotiems asmenims apie posėdį yra pranešta, o jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 243, 443 straipsniai), pareiškimas nagrinėjamas suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Prašymas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. M. ir R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Gyvenant santuokoje pareiškėja ir A. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu iš bendrų lėšų įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas A. M. vardu (9 b. l.). Pareiškėjos ir A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (11 b. l. ). Santuokos nutraukimo metu ar po santuokos minėtas butas, abiems sutuoktiniams priklausęs nuosavybės teise, padalintas nebuvo. A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Po A. M. mirties palikimą priėmė dukra L. M. (12 b. l.).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai ir buvusiam sutuoktiniui A. M. (mirusiam (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį būto su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal LR CPK 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. LR CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis butą įgijo 1998 m. ir įregistravo viešajame registre (duomenys neskelbtini) sutuoktinio A. M. vardu. Turtas, kurio ½ daliai pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, yra įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodekso normoms. Santuokos ir šeimos kodekse bei šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis). Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. t. y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (LR Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (Santuokos ir šeimos kodekse 23 straipsnio 1 dalis, LR Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas sprendžia, kad pareiškėjos ir A. M. santuoką nutraukus (duomenys neskelbtini), abiems buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą priklauso po lygiai, t. y. po ½, nes dalinė nuosavybės teisė nebuvo nustatytas kitaip, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai R. M. ir jos buvusiam sutuoktiniui A. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą turtą įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ buto su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.