Telšių apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su I. Č. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. G., rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2011-03-31 gautas I. Č., skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą V. G. pagal LR BK 140 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad 2011-03-29, 14 val. 10 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Mažeikių miesto naujojo stadiono, sėdint automobilyje iš galo privažiavo V. G., priėjęs prie mašinos atidaręs duris, nesakydamas nė žodžio pradėjo smūgiuoti kumščiais pareiškėjui į veidą. Serija smūgių truko apie dvi minutes, po ko pradėjo bėgti iš nosies kraujas ir sunku buvo orientuotis. V. G. sėdo į savo automobilį ir pasišalino. Pareiškėjas nurodo, kad visus šiuos veiksmus matė šalia jo sėdėjusi O. G. ir būrys vaikų, kurie treniravosi stadione. Nurodo, jog akivaizdu, kad toks įžūlus elgesys galėjo paveikti nesusiformavusią įvykį mačiusių jaunų žmonių psichiką. Po šio įvykio kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninę dėl būtinos medicininės pagalbos suteikimo, kuri apie įvykį pranešė policijai. 2011-03-30 nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Mažeikių poskyrį kur buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė ir nustatyti sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareikštas civilinis ieškinys 83,00 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nepriimtinas ir medžiaga perduotina prokurorui.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-456/2009, 2K-136/2010).

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-412/2009).

Šiuo atveju matyti, jog privataus kaltinimo skunde nurodytas įvykis, kaip teigiama, įvyko 2011-03-29, 14.10 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Mažeikių miesto naujojo stadiono. Įvykį matė vienas asmuo buvęs kartu su pareiškėju automobilyje ir dar būrys vaikų, kurie treniravosi stadione. Iš skundo turinio matyti, kad apie įvykį buvo pranešta policijai, tačiau nepateiktą jokia medžiaga iš policijos. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusiojo nurodyta veika, kuria kaltina V. G., gali būti pažeistos dvi baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, t.y. ne tik pareiškėjo nurodomas LR BK 140 str., ginantis asmens sveikatą, bet ir LR BK 284 straipsnis saugantis viešąją tvarką.

Taigi iš teismui pateikto skundo, medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad nurodytu atveju yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymių, kadangi viešoje vietoje buvo atlikti įžūlūs veiksmai, tai yra kitų žmonių akivaizdoje padaryti neleisti, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, žmones šokiruojantys veiksmai, pasireiškiantys fizinio smurto panaudojimu, sukeliant nukentėjusiajam atitinkamą sveikatos sutrikdymą, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką.

Kadangi sprendžiant skundo priėmimo klausimą paaiškėjo, kad padaryta veika dėl kurios turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka ir palaikomas valstybinis kaltinimas, todėl privataus kaltinimo procesas nepradedamas, o pareiškėjo pateiktas skundas ir medžiaga perduodama prokurorui (LR BPK 409 str. 4 d.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo I. Č. pareiškimo nepriimti ir medžiagą perduoti prokurorui.

Šią nutartį išsiųsti pareiškėjui ir Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai, kuriai taip pat perduoti skundą ir prie jo pridėtą medžiagą.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius