- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 1-138-359/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19351-15 medžiagą, kur J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. 2015-04-04 apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo artimos giminaitės – dukters S. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – tai yra sugriebė ją rankomis už kaklo, jį suspaudė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai S. S. poodines kraujosruvas kakle, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. S., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2015-04-04 sugriebė dukterį S. S. už kaklo ir suspaudė, gailisi, kad dukters išvestas iš kantrybės ir pusiausvyros taip pasielgė. 2015-04-04 apie 17.00 val. jis su sugyventine J. B. sukonfliktavo dėl to, kad ji nenori išsipirkti žemės, ant kurios stovi jai priklausantis namas. Jie su Jolanta kartu gyvena jau 20 m., bendrai veda ūkį. Turi vieną bendrą dukterį S. S.. Jų konfliktą girdėjo dukra S. Po to ji apie jų konfliktą pranešė jo sūnui, kuris gyvena Kaune. Sūnus jam paskambino ir paklausė, ką jis ten daro, kodėl konfliktuoja, pasakė, kad atvažiuos jo pasiimti, nes S. pasakė, kad jis muša ją ir mamą. Jis sūnui pasakė, kad nieko neįvyko, jis su J. tik apsižodžiavo. Dėl to, kad S. į konfliktą kiša pašalinius žmones, t. y. jo sūnų, jis labai susinervino, todėl supykęs S. aprėkė. Ji taip pat ant jo šaukė. Jis nesusivaldė ir išvestas iš pusiausvyros sugriebė ją už kaklo ir suspaudė. Ką jai tada sakė, neatsimena. Jis dukters neketino sužaloti stipriai, tik impulsyviai sugriebė ją, kai ji ėmė jam atsikalbinėti (b. l. 30, 34, 37).
Be kaltinamojo J. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su motina J. B. ir tėvu J. S.. Tėvai nėra oficialiai įregistravę santuokos. 2015-04-04 apie 17.00 val. ji buvo namuose, savo kambaryje. Iš lauko atėjęs tėtis pradėjo šaukti ant mamos, kiek suprato, dėl kažkokių žemės reikalų. Tėtis su mama buvo virtuvėje. Kadangi išgirdo šaukiantį tėtį, nuėjo į virtuvę, kur rado verkiančią mamą. Ji apkabino mamą, paklausė, kas atsitiko. Ši pasakė, kad tėtis atėjęs į virtuvę ant jos pradėjo šaukti be jokios priežasties. Tuomet ji mamą guodė, o tėtis išėjo į kitą kambarį. Pakalbėjusi su mama nuėjo pas tėtį ir jo paklausė, dėl ko jiedu su mama susipyko. Tėtis labai supyko ir pradėjo šaukti, kad mama pati kalta, kad dėl visko yra kaltos jos su mama. Tėtis ją išvadino „durne ir dalbajobe“. Po to ji išėjo iš kambario ir parašė žinutę broliui R., kuris gyvena Kaune, paprašydama, kad jis pakalbėtų su tėčiu dėl jo elgesio, o pati nuėjo pas mamą į virtuvę. Po kurio laiko brolis paskambino tėčiui. Po pokalbio į virtuvę atėjo tėtis ir pasakė, kad ji nesikištų ne į savo reikalus, ji jam pasakė, kad gins savo mamą, nes ją myli, o tėtis jai pasakė, kad geriau sės į kalėjimą, bet padarys ją invalide. Ji tėvui pasakė, kad geriau jis to nedarytų, tuomet tėtis sugriebė rankomis jai už kaklo ir stipriai suspaudė, jai labai skaudėjo. Prie jų pribėgo mama ir tėtį atitraukė. Ji pabėgo į kambarį ir paskambino draugui I. Š., kurio paprašė, kad jis ją paimtų iš namų. Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyriuje ją apžiūrėjo gydytojas ir nustatė kairės kaklo pusės paraudimą ir patinimą (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, ji kartu su J. S. bendrai gyvena 20 m., santuokos nėra įregistravę, visus metus vedė bendrą ūkį. Gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jie su J. S. turi bendrą dukterį S. S., kuri šiuo metu mokosi Kauno m., kur darbo dienomis ir gyvena. 2015-04-04 apie 17.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į virtuvę, kur ji ruošė maistą Velykoms, atėjo jos sugyventinis J. S.. Jis buvo blaivus. Ėmė kalbėti, kad jiems reikia nusipirkti žemę, esančią po namu. Ji pasakė, kad ateis laikas, nusipirks, o dabar nėra pinigų. Jis pradėjo ją vadinti durne, dalbajobe, šaukė ant jos, keikėsi. Tai išgirdusi į virtuvę atėjo duktė S. S., kuri ramiai kalbėjo su savo tėvu, pasakė jam, kad taip kalbėti su moterimi negalima, sakė, kad neleis taip su ja elgtis. Po to J. išėjo į kitą kambarį, S. su juo kalbėjosi ir kitame kambaryje. Po pokalbio S. parašė J. sūnui R. S. žinutę, kad tėvas triukšmauja, kad netinkamai elgiasi ir grįžo pas ją į virtuve. Po to, kai S. parašė žinutę R., jis paskambino savo tėvui. Po pokalbio su sūnumi J. atėjęs į virtuvę puolė ant S., šaukdamas, kam ji į šitą konfliktą įvėlė pašalinius žmones. Jis pasakė S., kad ji nesikiš į svetimų šeimų reikalus, jis padarys ją invalide. Jis sugriebė S. už kaklo ir ėmė smaugti. Ji labai išsigando, puolė J. (b. l. 24).
Specialisto išvadoje Nr. G1037/15(02) nurodyta, kad S. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, padarytos kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, galimai kaklo suspaudimo metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22).
Iš 2015-04-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).
Kaltinamojo J. S. neteisėta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu (b. l. 52-53). Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos laisvės apribojimo bausmės.
Nukentėjusiajai S. S. yra pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 54). Nukentėjusioji skundo dėl to nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. S. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Kaltinamasis J. S. neteistas (b. l.44), vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 45), nuo 1993-04-01 iki 2015-06-08 dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 49) nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 63). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas – ir jo trukmė – yra tinkama kaltinamajam todėl nemažintina (Lietuvos Respublikos BK 48 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kaltinamajam J. S. skirtina subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Prokurorė, prašydama skirti bausmę – laisvės apribojimą, kaltinamajam J. S. prašo skirti įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., be to, prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 72(2) str. skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį įvykdyti per 3 mėnesius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė už padarytą nusikalstamą veiką yra tinkami kaltinamajam, tačiau prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., paskirti J. S. įpareigojimą - per šį laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 72² str., paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. S. per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.
Išaiškinti J. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.