Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai E. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas registruoti pavardę „Zawadzka“ pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Lenkijos, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis. Pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės (t. 1, e. b. l. 1-6).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė pareiškimą tenkinti.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad Komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę Zawadzka prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nurodė, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kartu pažymėjo, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 24 d. pareiškėja, Lenkijoje su Lenkijos piliečiu Michał J. Z. sudarė santuoką (t. 1, b. l. 15). Pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pakeisti pareiškėjos pavardę iš Zavadzka į Zawadzka, tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nurodant, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“ (t. 1, e. b. l. 16-17).

Byloje nustatyta, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių pavardes su raide W, 2013 m. užregistruota 3 pavardės, 2014 m. užregistruota 14 pavardžių, 2015 m. užregistruota 11 pavardžių (t. 1, e. b. l. 10).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga E. S. Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

E. S. Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl E. S. veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal E. S. Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu

Michał J. Z. bei pasirinko vyro pavardę – Zawadzka. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde – Zawadzka, sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo pasirinkta vyro pavarde su raide W. D. įtraukti į apskaitą pasirinktą vyro pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (t. 1, e. b. l. 10). Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2315/18(2.4.1.51-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „Zawadzka“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą, įrašant pareiškėjos pavardę „Zawadzka“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.