Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2A-56-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2A-56-265/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
G. G.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-56-265/2016Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01036-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo V. G. priteistą nepilnamečiams vaikams R. G. ir R. G. išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo priteisto išlaikymo praėjo nemažai laiko, atsakovas vaikams išlaikymą teikė nereguliariai, augant vaikams jų poreikiai išaugo. Didesnių išlaidų reikalauja vaikų maitinimasis, mokymasis, sveikata, pomėgiai, išaugusios prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė nurodė, kad priteistas 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovei tenka per didelė finansinė našta išlaikyti sūnus, o atsakovas geranoriškai mokėti didesnį išlaikymą sūnums nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra profesionalus teisininkas –advokatas, todėl gali verstis privačia praktika ir gauti pajamų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vaikų poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma.

Atsiliepimas

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį yra pasikeitusios aplinkybės, kurios patvirtina, kad asmens, teikiančio išlaikymą, padėtis pagerėjo, taip pat padidėjo išlaikytinio poreikiai. Kaip nurodo apeliantas, ieškovė į bylą tokių duomenų nepateikė. Apeliantas nurodo, kad dėl keleto somatinių ligų visiškai negali dirbti. Dėl šios priežasties yra padavęs prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, nurodo, kad išlaiko bendrą jo ir ieškovės nepilnametį sūnų. Pasak apelianto, kadangi išlaikymo sūnui ji neskiria, jų bendru sutarimu jis teikia mažesnį išlaikymą kitiems vaikams. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padidino vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas kvestionuoja įrodymų vertinimą susiedamas jį su faktu, kad ieškovė neįrodė pagerėjusios jo turtinės padėties ir išaugusių vaiko poreikių. Pažymėtina, jog šių aplinkybių vertinimas neatsiejamas nuo fakto, kad išlaikymo dydis vaikams nustatytas ir šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu. Dėl to teismas neturėjo nei galimybių, nei teisinio pagrindo vertinti apelianto turtinės padėties pokyčio. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vaikų poreikius ir jų patenkinimui reikalingas lėšas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Esant tokio pobūdžio teismų praktikai teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų minimalių poreikių patenkinimas yra prioritetinis ir nulemia kitas aplinkybes, tokias, kaip išlaikymą teikiančio asmens turtinė padėtis, jo sveikatos būklė. Dėl to nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apelianto nurodomos aplinkybės dėl prastos sveikatos būklės. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2012 m. minimali vieno vaiko išlaikymui privalomo skirti dydžio suma padidėjo nuo 231,70 Eur (800,00 Lt) iki 325 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vien tik šis faktas laikytinas būtinomis papildomai atsiradusiomis vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidomis (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma pagrįstai padidinta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės teisinės reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis išlaiko jo ir ieškovės nepilnametį sūnų. Aplinkybė, jog ieškovė neteikia išlaikymo vaikui, su kuriuo gyvena apeliantas, yra pagrindas kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą, o ne savaime teikti mažesnį išlaikymą kitiems vaikams.

Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, jog iš jo buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš atsakovo nebuvo priteistos didesnės bylinėjimosi išlaidos, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, jog patenkinus ieškovės ieškinį atsakovas privalo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Giedrė SeselskytėAlbina Pupeikienė