- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-330-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-885-384/2013 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos papildomai priteisti nepilnamečiui vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteistų lėšų administratore paskirti ieškovę. Ieškovė nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bei buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad nepilnamečiui sūnui K. B. iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nekilnojamuoju turtu, tai yra jam atiteko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 33672,50 Lt vertės. Praėjus trims metams po sutarties sudarymo, pasikeitė vaiko poreikiai, sūnaus išlaikymas kas mėnesį kainuoja apie 1294 Lt. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl taip pat privalo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad susitarimą dėl išlaikymo teikimo sūnui turtu, numatytą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis įvykdė. Nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių būtų galima keisti išlaikymo dydį. Be to, atsakovo turtinė padėtis neleidžia sūnui mokėti didesnių lėšų išlaikymui, nes atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, jo turimas automobilis yra nedidelės vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-662-670/2010 nustatytą išlaikymo dydį ir iš M. B. priteisė K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 275 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013-10-25 iki K. pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė E. B.; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš M. B. 1035 Lt advokato atstovavimo išlaidų E. B. bei 108 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalių sūnaus K. B. išlaikymą turtu iki vaiko pilnametystės pagal 2010-06-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovas įvykdė, perdavė ½ dalį jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 33672,50 Lt vertės.
Teismas nustatė, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo daugiau nei trys metai, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tapo didesni, plečiasi jo interesų ratas, jis pradėjo lankyti mokyklą, įvairius būrelius, dėl ko padidėjo lėšos jo poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, teismas sprendė, kad bendra abiejų tėvų skiriama 1000,00 Lt suma būtų optimali tenkinant būtiniausius vaiko poreikius, kiekvienas iš tėvų privalėtų teikti po 500 Lt, nes nors ieškovė ir disponuoja kiek didesniu turtu, tačiau teismas nelaikė, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė negu atsakovo. Perleistojo buto vertė 33672,50 Lt. Išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiui sūnui privalėjo teikti 149 mėnesius, tai yra, jeigu išlaikymas būtų priteistas periodinėmis išmokomis, tai priteistų pinigų suma kas mėnesį sudarytų apie 225 Lt, dabartiniu metu atsakovas yra sveikas, dirba, neturi kitų išlaikytinių, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl iš atsakovo K. B. išlaikymui nuo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos priteisė po 275 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki K. pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gauna nedidelį darbo užmokestį, nuosavybės teise valdo automobilį „AudiA6” 1995 m. gamybos, nekilnojamojo turto ir santaupų neturi, gyvena panaudos sutarties pagrindais D. M. priklausančiame bute ir pats moka už jį mokesčius, teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 4-7) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovės E. B. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu atsakovo prievolė teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės buvo nustatyta priteisiant ½ dalį nekilnojamojo daikto (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) ir ši prievolė, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo tinkamai buvo įvykdyta, taigi ši prievolė laikytina pasibaigusia, o tokiu atveju CK 3.201 str. 1 d. netaikytina. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vėl iš naujo peržiūrėti priteisto išlaikymo vaikui iki jo pilnametystės dydį, nes jis jau teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įvertintas, ir toks teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas. Tai patvirtina ir CK 3.208 str. nuostatos, pagal kurias priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma arba turtu natūra nėra indeksuojamas.
2. Teismas netinkamai taikė bei aiškino CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė papildomai periodines išmokas, nes ekstraordinarių išlaidų teismas nenustatė. Pateikta medicininė pažyma, kad berniukas buvo konsultuotas odontologo dėl būtinybės ateityje vaikui dėti dantų briketus, padidėjusių vaiko poreikių nepagrindžia. Tai, kad vaikui bus dedami brangiai kainuojantys dantų briketai, duomenų byloje nėra. Ieškovės į bylą pateikta Šakių rajono savivaldybės jaunimo kūrybos ir sporto centro pažyma Nr. R-76 rodo, kad berniukas lanko baseiną, kurio vienkartinis mokestis yra tik 5 Lt. Todėl akivaizdu, kad šios išlaidos nepagrindžia esminio vaiko poreikių pasikeitimo. Būtinybę padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį ieškovė grindė jai ir nepilnamečiui vaikui priklausančio buto renovacijos išlaidų būsimu paskaičiavimu. Tačiau tokios tik ateityje galinčios atsirasti išlaidos negalėtų būti vertinamos kaip vaiko išlaikymo išlaidos, nes iš esmės tai nekilnojamojo daikto vertės pagerinimui skirtos išlaidos. Šis ieškovės pateiktas skaičiavimas neturėtų būti laikomas įrodymu, nes nėra aišku, kas jį sudarė bei kokiais konkrečiais duomenimis remiantis tai buvo suskaičiuota, nėra jokių įrodymų dėl šių ateityje galinčių atsirasti išlaidų realumo. Jokių kitų įrodymų, kuriais ieškovė grįstų per pastaruosius tris metus objektyviai padidėjusius vaiko poreikius, ieškovė į bylą nepateikė. Nutraukdamos santuoką šalys geranoriškai sutarė dėl vaiko išlaikymo formos bei tai, kokia bus kiekvieno iš tėvelių dalis vaiko išlaikymo iki pilnametystės prievolėje. Duomenų apie suprastėjusią ieškovės finansinę padėtį nėra, priešingai, bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pripažino apie gaunamas solidžias papildomas pajamas, kurios neatsispindi jos teikiamuose oficialiuose dokumentuose, pagrindžiančiuose gaunamo darbo užmokesčio dydį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįrodė CK 3.201 str. 1 ir 2 d. įtvirtinto vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindo.
3. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, pažeidė proporcingumo principą, neteisingai nustatė kiekvieno iš tėvų dalį vaiko išlaikymo prievolėje bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė ir disponuoja kiek didesniu turtu, tačiau nelaiko, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė negu atsakovo, nes atsakovas būdamas sveikas ir darbingas gali susirasti ir geriau apmokamą darbą. Tačiau nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad atsakovas, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei sunkumus susirandant darbą, turi realias galimybes susirasti kitą, geriau apmokamą darbą, kad sąmoningai nesiima priemonių pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovė nuosavybės teise valdo dalį nekilnojamojo turto, turi automobilį, jos gaunamos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra daugiau nei 2 kartus didesnės nei atsakovo. Ieškovė į bylą pateikė savo ir sūnaus išlaidų paskaičiavimus už 2013 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius, kurie patvirtina, kad liepos mėnesį ieškovė su sūnumi turėjo apie 3144,53 Lt išlaidų, rugpjūčio mėnesį - apie 2614,85 Lt išlaidų. Be to ieškovė nurodė, kad ji turi papildomų pajamų. Tai patvirtina ieškovės turtinę padėtį esant žymiai geresnę negu atsakovo, kas objektyviai byloja ir apie gerokai didesnes ieškovės galimybes šiuo metu prisidėti prie vaikui teikiamo išlaikymo. Todėl teismo išvada, kad šalys lygiomis dalimis privalo prisidėti prie sūnui teikiamo išlaikymo, yra aiškiai nepagrįsta, padaryta tinkamai neaptarus bei neįvertinus byloje surinktų įrodymų.
Atsiliepimas
Ieškovė E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 14-17) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienas minimalios mėnesio algos dydžio suma. Atsižvelgiant į galiojančią Vyriausybės patvirtintą galiojantį 1000 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą bylos šalims, priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui po 275,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nėra didelis bei nepažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1294 Lt. Atsižvelgiant į vaiko amžių, akivaizdu, sūnaus poreikiai tapo didesni. Atsakovas nutraukiant santuoką yra pažadėjęs teikti sūnui materialinę pagalbą pinigais, pirkti jam drabužius bei ugdymo priemones. Tačiau per pastaruosius tris metus savo pažadų netesėjo, netgi nerodo noro bendrauti su sūnumi. Atsakovas elgiasi nesąžiningai slepia savo gaunamas pajamas. Šalims gyvenant santuokoje jo gaunamų pajamų pakako išlaikyti šeimą, pradėjus gyventi skyrium jo darbo pobūdis ir gaunamos pajamos nepasikeitė. Visas abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas vertino vaiko interesų naudai ir sprendė jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei nurodo galintis tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje šalių sūnaus K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas buvo išspręstas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas (tėvas) M. B. savo prievolę sūnui iki jo pilnametystės įvykdė perduodamas vaiko asmeninėn nuosavybėn ½ dalį jam priklausančio buto.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ½ dalies buto perdavimas vaiko asmeninėn nuosavybėn laikytinas atsakovo dalies prievolės teikti vaikui išlaikymą iki vaiko pilnametystės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6. 124 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo turtu, kurio vertė 33672, 50 Lt, pabaiga įvykdymui nustatyta į ateitį – iki vaiko pilnametystės (t. y. 2023-01-27). Perduoto vaikui turto vertę skaičiuojant už 149 mėnesius, vaiko išlaikymui tenkanti 225 Lt periodinių išmokų suma kas mėnesį iki jo pilnametystės, todėl atsiradus CK 3.201 straipsnyje nustatytiems pagrindams išlaikymo dydis gali būti keičiamas.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia aplinkybe, jog išaugo vaiko poreikiai.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimu priteistą išlaikymą turtu vaikui, gimusiam 2005-01-27, papildomai priteisė periodinėmis išmokomis, padaręs išvadą, kad tokiu būdu bus užtikrinta galimybė patenkinti būtinus vaiko poreikius bei toks teismo sprendimas nepažeis CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir prioritetinio gynimo principo. Kaip žinia, augančiam vaikui didėja poreikiai. Bylos duomenimis šalių sūnus lanko mokyklą, įvairius būrelius, turi sveikatos sutrikimų, todėl būtinos papildomos išlaidos (mokyklinei uniformai, sportinei aprangai, avalynei, mokykliniams reikmenims ir kt.). Be to, dėl per 3 metus pasikeitusios ekonominės situacijos didėja ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas turtu (skaičiuojant po 225 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį kaip lygiavertę. Iš apelianto procesinių dokumentų turinio, teismo posėdyje užfiksuotų jo paaiškinimų matyti, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei nurodyta ieškovės ieškinyje, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o ieškovės iš esmės pagerėjo.
Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, duomenų apie šalių turimą turtą (nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitros“), gaunamas pajamas, taip pat remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gauta informacija iš SODROS, matyti, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 2000-2500 Lt (atskaičius mokesčius), o atsakovo apie 1000 Lt (atskaičius mokesčius), kurios nuo 2010 m. nežymiai padidėjo. Abu turi po automobilį, o ieškovė ir nekilnojamąjį turtą - 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo šalių įgytas santuokos metu ir kurio ½ dalį atsakovas kaip išlaikymą turtu perleido sūnui. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad po 2010 m. teismo sprendimo ieškovės turtinė padėtis pagerėjo iš esmės, o atsakovo iš esmės pablogėjo. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė gauna 2 kartus didesnes pajamas nei atsakovas, nelaikytinos esminėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgęs, ieškinį tenkino iš dalies, taip pat konstatavo, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, gali susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokių priemonių ėmėsi, kad susirastų papildomą ar geriau apmokamą darbą. Jis yra sveikas, darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė ir priteisė po 275 Lt/mėn., o ne ieškovės prašomą 400 Lt/mėn. Šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaiku ir priežiūra, kuri nekompensuojama pinigais. Pažymėtina tai, kad perdavus vaikui turtą kartu atsirado su jo išlaikymu susijusių prievolių (mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.), kurias prisiėmė ieškovė, o atsakovas, perdavęs turtą (33672, 50 Lt vertės) vaiko nuosavybėn, turėjo numatyti, kad jo pareiga išlaikyti vaiką iki pilnametystės tokios vertės turto perdavimu, nepasibaigė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kitokiu būdu (išskyrus išlaikymą turtu) prisideda prie vaiko išlaikymo.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Apelianto teigdamas, kad sūnaus poreikiams nereikalinga 1000 Lt suma, kurią nustatė apylinkės teismas, nenurodė kokia faktiškai reikalinga vaiko išlaikymo būtinų išlaidų suma. Įvertinant tai, kad vaikas yra mokyklinio amžiaus (9 m.), jo poreikiai tik didėja, o orientaciniai vaiko poreikiams reikalinga 1 MMA, kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, todėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytas atsakovui teiktino išlaikymo mokyklinio amžiaus vaikui dydis gali tenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius, o toks būdas (turtu ir periodinėmis išmokomis) labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.196 str.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra aiškiai neproporcingas vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas taip pat turi pareigą įrodyti, kad teismo priteisto 275 Lt išlaikymo jis negali mokėti, nes ši suma savaime nėra didelė (CPK 178 str.). Todėl, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki bei šiuo pagrindu naikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą.
Atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto (atsakovo) ieškovei priteistinos 400 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t. b. l. 14-17, 18-19).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme E. B. (duomenys neskelbtini)