- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-2354-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24595-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1856-808/2015 pagal ieškovo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Litesko“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos už pateiktą šilumą ir suteiktas paslaugas bei delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 164,94 Eur (52 361,49 Lt) dydžio skolą, 314,80 Eur (1 086,95 Lt) delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 464,26 Eur (1603 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyjė nurodo, kad ieškovas teikė centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Vadovaudamasis tarp šalių sudaryta Šilumos energijos tekimo, vartojimo sutartimi, ieškovas tiekė atsakovo pastatui šilumos energiją, tačiau atsakovas savo pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-04-30 susidarė 15 164,94 Eur (52 361,49 Lt) įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo juos atmesti. Atsiliepime nesutikimą grindė tuo, kad šalių 2009-12-10 sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties III skyriuje nurodoma mokesčių už teikiamą šilumos energiją apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, pagal kurią mokestis už šilumos energiją apskaičiuojamas remiantis sutartyse nustatytomis sąlygomis bei įkainiais, atsižvelgiant į energijos suvartojimą. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs sąskaitų ieškinyje nurodytai sumai apmokėti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apskaičiuodamas mokėtiną sumą jis taikė tinkamai patvirtintą šilumos kainą. Ieškovas reikalauja atsakovą mokėti sumas, kurios nėra detalizuotos, pagrįstos ir išaiškinamos, jų tikrumas nenustatytas, o mokestis už tokio tipo paslaugas priklauso išimtinai nuo suvartojimo ir jis nėra pastovaus dydžio, todėl pateikdamas reikalavimą atlikti tam tikro dydžio mokėjimus, profesionalus paslaugų tiekėjas privalo pateikti vartotojui dokumentą, kuriame detalizuojamas šilumos energijos suvartojimas ir už jį apskaičiuotas konkretus mokestis. Ieškovas nepateikė atsakovui tinkamų dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigines sumas. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimai nėra tinkamai pagrįsti reikiamais įrodymai, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovui UAB „Litesko“ 15 164,94 Eur (52 361,49 Lt) skolos už šilumos energiją, 314,80 Eur (1 086,95 Lt) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 479,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendime nurodė, kad ieškovas UAB „Litesko“ teikia šilumos energiją pastatui, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šalys 2009 m. gruodžio 10 d. sudarė Šilumos pirkimo-pradavimo sutartį Nr. 4805149/2, kuria susitarė dėl atliekamo šilumos energijos tiekimo ir vartojimo minėtame pastate bei atsiskaitymo už šilumos energiją (b.l. 4-6). Iš UAB „Litesko“ pateiktų sąskaitų (b.l. 25-31) matyti, kad atsakovas už pastatui pateiktą šilumos energiją ir šilumos pardavimą laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-04-30 neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 15 164,94 Eur (52 361,49 Lt). Šalių 2009 m. gruodžio 10 d. sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4805149/2, ieškovas įsipareigojo teikti šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini) ir už kiekvieną mėnesį atsakovo objekte suvartotą tiekėjo (ieškovo) pateiktos šilumos energijos kiekį (MWh) apskaičiuoti mokėtinas sumas, pateikti vartotojui mokėjimo dokumentą (sutarties 6.1 ir 6.6 punktai), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją (sutarties 7.1 punktas). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kilus ginčui ieškovas pateikė teismui visas turimas PVM sąskaitas – faktūras už ginčytiną laikotarpį, kuriose nurodytas plotas, tarifas, mokėtinos sumos, atmetė atsakovo nesutikimo su ieškiniu teiginius, nes ieškovas tinkamai apskaičiavo pateiktos šilumos energijos kainą. Nurodė, kad vartotojas turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų apie atsakovo atsiskaitymą su ieškovu, todėl atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus ir CK 1.138 straipsnio, 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio, 6.38 straipsnio, 6.71 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.245 straipsnio 3 d., 6.256 straipsnio 1 d., 2 d., 6.383 - 6.391 straipsnių nuostatas, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinės inastancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad ieškovas atsakovui nėra pateikęs PVM sąskaitų – faktūrų, kurių pagrindu atsakovas privalėtų mokėti už suvartotą šilumos energiją ir nėra pateikęs dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų piniginių sumų pagrįstumą. Pagal tarp šalių 2009-12-10 sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties III skyriaus nuostatas, mokestis už patiektą šilumos energiją turi būti apsakičiuojamas remiantis sutartyse nustatytomis sąlygomis bei įkainiais, atsižvelgiant į energijos suvartojimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kada ir kokiu būdu šios sąskaitos buvo teikiamos atsakovui. Pagal sutarties 10 punktą šios sąskaitos turėjo būti pateikiamos iki kito mėnesio 10 dienos. Gautas sąskaitas vartotojas privalėjo apmokėti iki paskutinės sąskaitos pateikimo mėnesio dienos (sutarties 11 punktas). Vadinasi, atsakovo prievolės atsiskaityti už šilumos energiją yra siejamas su PVM sąskaitos - faktūros pateikimu. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kada atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, o į bylą sąskaitas pateikė tik 2014 m. lapkričio 18 d. įvykusio parengiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškinio pateikimo metu atsakovui nebuvo atsiradusi prievolė šias sąskaitas apmokėti. 2009-12-10 sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties 8 punkte buvo numatyta, kad vartotojui tiekiamos šilumos energijos kaina atitiks šilumos energijos kainą Marijampolės mieste atitinkamims vartotojams, šilumos energijos kaina galės būti keičiama tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o apie pasikeitusias kainas tiekėjas vartotojui praneša teisės aktų nustatyta tvarka per vietinę spaudą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta už šilumos energiją mokėtina suma buvo apskaičiuota, vadovaujantis nurodytomis tarp šalių sudarytis sutarties nuostatomis. Ieškovas neįrodė, jog teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už šilumos energiją mokėtinos sumos buvo apskaičiuotos pagal teisės aktų ir tarp šalių sudarytos sutarties reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „LITESKO“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu bei 2009-07-08 nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į pakitusias kuro kainas. Bendrovė apie kainų pasikeitimus informuoja teisės aktų nustatyta tvarka: viešai skelbia Bendrovės internetiniame tinklapyje www.litesko.lt. Spustelėjus ant skirtuko (pvz., http://www.litesko.lt/verslui/silumos-kainos/mariiampole/2014-03-01) apeliantas bei kiti šilumos vartotojai turi galimybę pasitikrinti juos dominančio laikotarpio šilumos kainas. Taip pat kilus klausimams dėl šilumos kainų apeliantas galėjo/gali kreiptis žodžiu, raštu į ieškovą ir jam visa informacija būtų buvusi/bus pateikta, į klausimus - atsakyta. Tarp šalių nėra ginčo, jog apeliantas šilumos energiją gavo/vartojo, tačiau teigia, jog nemoka už patiektą energiją, nes nėra gavęs PVM sąskaitų-faktūrų. Net jei sutikti su apelianto argumentais, jog jis sąskaitų negavo, tokia pozicija rodo aiškų piktnaudžiavimą: nes šilumą apeliantas gavo, jam priklausantis pastatas buvo šildomas, tačiau būdų kaip už ją sumokėti neieškojo. Atsakovui PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiamos 2009-12-10 sudarytoje Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje dalyje „Rekvizitai“ nurodytu adresu. Atsakovas 2014-10-22 pateikė Juridinių asmenų registrui prašymą „Dėl buveinės adreso pakeitimo ir įstatų patvirtinimo“, tačiau dėl nežinomų priežasčių Ieškovo apie pasikeitusi adresą neinformavo. Apeliantui buvo siųstas rašytinis reikalavimas apmokėti skolą, tačiau grįžo su atžyma, kad įmonė persikėlusi (kopija teismui pateikta). Informacija apie pasikeitusį adresą ieškovui nebuvo pateikta, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami juridinio asmens buveinės adresu. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine ir visas susirašinėjimas yra laikomas tinkamu, jeigu juridinis asmuo nenurodė kitaip (LR CK 2.49 str.). Be to, atsakovui, kaip ir kitiems bendrovės klientams yra suteiktas slaptažodis prisijungimui prie bendrovės elektroninių paslaugų centro duomenų bazės, kurioje prisijungę gali matyti jiems suformuotas PVM sąskaitas-faktūras, o taip pat jas ir atsispausdinti. Iš teismui pateiktos ataskaitos matyti, jog atsakovas šia paslauga naudojosi ir iki šiol naudojasi. Kadangi atsakovo veikla šiame objekte yra nekilnojamojo turto patalų nuoma, jam sąskaitos buvo būtinos mėnesinių mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas išdalinimui objekto patalpų nuomininkams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas atsakovui nėra pateikęs PVM sąskaitų – faktūrų, kurių pagrindu atsakovas privalėtų mokėti už suvartotą šilumos energiją, todėl atsakovui nekyla pareiga jų apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Byloje nėra ginčo, kad šilumą apeliantas gavo, jam priklausantis pastatas buvo šildomas. Atsakovui PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiamos 2009-12-10 sudarytoje Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje dalyje „Rekvizitai“ nurodytu adresu. Apeliantui buvo siųstas rašytinis reikalavimas apmokėti skolą, tačiau grįžo su atžyma, kad įmonė persikėlusi. Informacija apie pasikeitusį adresą ieškovui nebuvo pateikta, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami juridinio asmens buveinės adresu. Be to, atsakovui yra suteiktas slaptažodis prisijungimui prie bendrovės elektroninių paslaugų centro duomenų bazės, kurioje prisijungęs jis gali matyti suformuotas PVM sąskaitas-faktūras, o taip pat jas ir atsispausdinti. Iš byloje esančios ataskaitos matyti, jog atsakovas šia paslauga naudojosi, vadinasi su sąskaitomis susipažino, nes sąskaitos atsakovui buvo būtinos mėnesinių mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas išdalinimui objekto patalpų nuominnkams.
Atsakovas skunde nurodo ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų piniginių sumų pagrįstumą. Pagal tarp šalių 2009-12-10 sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties III skyriaus nuostatas, mokestis už patiektą šilumos energiją turi būti apsakičiuojamas remiantis sutartyse nustatytomis sąlygomis bei įkainiais, atsižvelgiant į energijos suvartojimą, tačiau atsakovas jam pakankamos informacijos apie kainų sandarą nėra gavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu ir ši apelianto pozicija yra nepagrįsta. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu bei 2009-07-08 nutarimu Nr. 03-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į pakitusias kuro kainas. Ieškovas apie kainų pasikeitimus informuoja teisės aktų nustatyta tvarka: viešai skelbia bendrovės internetiniame tinklapyje www.litesko.lt. internetiniu adresu http://www.litesko.lt/verslui/silumos-kainos/mariiampole apeliantas bei kiti šilumos vartotojai turi galimybę pasitikrinti juos dominančio laikotarpio šilumos kainas.
Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ieškinį tenkino pagrįstai, todėl ginčijamo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą.