Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-700-327-2014

Teisėja Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00071-2014-3

2014 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Gin­tarei Norkeliūnaitei, nuteistajai A. G., jos gynėjai ad­vo­ka­tei Reginai Atkočaitienei, vie­šame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. ir nuteista:

- pagal BK 155 str. 1 d. – 7 MGL, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) Lt dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos dalinio bausmių su­dė­jimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) MGL, t. y. 1170 (vieno tūks­tan­čio vieno šimto septyniasdešimties) Lt dydžio bauda.

Iš A. G. priteista 1000 (vienas tūkstantis) Lt neturtinės žalos atlyginimo M. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteista už tai, kad viešai paskleidė šmeižikišką ir žeidžiančią informaciją apie M. K., o būtent: 2013-09-20 interneto socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo grupėje pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“ (internetinė nuoroda – (duomenys neskelbtini)), internetinės grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius įkėlė portalo (duomenys neskelbtini) straipsnio, kuriame rašoma apie Alytaus rajono apy­lin­kės teisme nagrinėjamą bylą, kurioje M. K. buvo apklaustas kaip liudytojas ir teismui pa­pa­sakojo apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nuorodą, po kuria komentarų skiltyje iš socialinio tinklapio pro­fi­lio „A. G.“ (internetinė nuoroda- (duomenys neskelbtini)“) bu­vo parašytas komentaras: „Klanas skūpus pasisamdo pačius pigiausius liudytojus kuriems užtenka kostiumą iš skuduryno nupirkti ir bambaliu smegenis praplauti, o jei neliūdys, tai kaip reikia sukiš į kalėjimą arba į balą. Gal ir (duomenys neskelbtini) jau mažiau klesti be kosmetologės ir asmeninės visažistės paslaugų, kad tėtušis pardavinėja interviu televizijom norėdamas sušelpti savo skurstančią bio­lo­gi­nę dukrelę“.

Be to, 2013-10-01 socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), grupėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkelta M. K. asmeninė nuotrauka, po kuria pakartotinai iš to paties profilio – „A. G.“ M. K. buvo įžeistas žinute – „Dauno sindromas, bet kla­nui tinka ir tokie liūdininkai“, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais.

Nuteistosios A. G. ape­liacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. kaltino A. G., kad ji skleidė tik­ro­vės neatitinkančią informaciją, menkinant jį, kaip asmenį, t. y. sąmoningai ir suvokdama savo veiks­mų esmę, siekdama suformuoti negatyvią nuomonę, socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-20 prie straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ ir 2013-10-01 prie jo nuotraukos parašė du jį šmeižiančius ir įžeidžiančius komentarus.

Nors kaltinimas A. G. tiek M. K. privataus kaltinimo skunde, tiek skun­džiamame nuosprendyje suformuluotas gana prieštaringai, ir nei skunde, nei nuosprendyje nėra vie­na­reikšmiškai iškirta, kuris iš komentarų, kokio iš inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį ati­tinka, tačiau iš šių procesinių dokumentų turinio ir konteksto galima suprasti, kad abu A. G. ko­mentarus tiek privatus kaltintojas, tiek teismas vertino kaip šmeižiančius ir įžeidžiančius nuken­tė­jusįjį.

Pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teis­mo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012).

Nuteistoji neginčijo, kad ji parašė nurodytus komentarus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išva­dą, kad A. G. viešai internetinėje grupėje, kurią gali stebėti daug žmonių, nes ji atvira visuo­menei, komentarų skiltyje nurodydama, kad M. K. yra „Dauno sindromas, bet kla­nui tinka ir tokie liudininkai“ ne tik apšmeižė jį, bet ir neabejotinai įžei­dė ir pažemino. Apylinkės teismas vertino, kad tokia paskleista informacija neį­ro­dyta jokiais įro­dy­mais, todėl laikytina, kad per visuomenės informavimo priemonę A. G. pas­kleidė tikrovės neati­tinkančią informaciją, kurios pobūdis paniekino ir pažemino asmenį.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl 2013-10-01 A. G. parašyto nukentėjusįjį šmeižiančio ir įžeidžiančio komentaro prie socialiniame tink­la­py­je (duomenys neskelbtini) grupėje „(duomenys neskelbtini)“ įkeltos M. K. nuotraukos. Nuteis­to­sios apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi jos paminėti komentarai buvo tik jos nuo­mo­nė, su­si­jusi su visuomenėje didelio atgarsio turėjusiu įvykiu, ir ji nebuvo tiesiogiai nu­kreipta M. K., kad tai jos subjektyvūs pamąstymai bei reakcija į kitų „komentatorių“ ko­men­tarus. Tačiau teismui nekyla jokių abejonių, kad nuteistosios padarytas įrašas: „dauno sin­dro­mas, bet kla­nui tinka ir tokie liudininkai“ po įkelta asmens nuotrauka yra neabejotinai skirtas nuo­traukoje pa­vaizduotam M. K.. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai pa­skleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasi­ti­kė­ji­mą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. BK 155 str. 1 d. numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmo­gaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimo atveju pa­prastai nenurodomi kon­kretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nuken­tė­ju­sį­jį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentė­ju­sio­jo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Vienas iš bū­ti­nų įžeidimo požymių yra užgaulumas, kuris reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieš­tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendra­žmo­giškos moralės reikalavimams. Vidutinių gebėjimų žmogui žinoma, kad Dauno sindromas kons­tatuojamas didesnį ar mažesnį įgimtą protinį atsilikimą turinčiam žmogui. Nukentėjusysis šia liga neserga, nuteistoji nepateikė priešingą padėtį patvir­tinan­čių įrodymų, todėl daroma išvada, kad A. G. apie nukentėjusįjį paskleidė tikrovės neati­tin­kančią informaciją. Komentaras sufor­mu­luo­tas kaip neabejotinas faktas, todėl nuteistosios nuomone jis nelaikytinas. Pateikdama klaidingus faktus apie nukentėjusįjį, jį viešai melagingai pavadindama psichinę negalią turinčiu žmogumi, nu­teistoji priskyrė jam savybę, diskredituojančią jį kaip asmenį. Todėl apylinkės teismas padarė pa­grįs­tą išvadą, kad A. G. tyčia skleidė ne tik tikrovės neati­tin­kančią informaciją, suvokdama, kad tokios žinios pa­že­mins ir paniekins M. K. kaip asmenį, bet ir tiesiogiai įžeidė jį.

Duomenys apie kitų komentatorių tame pačiame socialiniame tinklapyje apie nukentėjusįjį ar kitus asmenis pareikštas mintis nepaneigia A. G. kaltės dėl jos padarytų nusikalstamų veiks­mų, jų rinkimas ir vertinimas būtų perteklinis veiksmas, todėl teisėjų kolegija atmeta šį ape­liacinio skundo argumentą.

Pirmosios instancijos teismas A. G. nusi­kals­ta­mus veiksmus pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. kvalifikavo ne kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, bet kaip vien­ti­są nusi­kal­ti­mą. 2013-09-20 ir 2013-10-01 A. G. parašytais komentarais pateikta informacija apylinkės teismo buvo pripa­žinta tos pačios – pa­vie­nės nusikalstamos veikos atskirais epizodais.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, 2013-09-20 prie įkelto straips­nio „(duomenys neskelbtini)“ nuteistosios parašytame komentare: „Klanas skūpus pasisamdo pačius pigiausius liudytojus kuriems užtenka kostiumą iš skuduryno nupirkti ir bambaliu smegenis praplauti, o jei neliūdys, tai kaip reikia sukiš į kalėjimą arba į balą. Gal ir (duomenys neskelbtini) jau mažiau klesti be kosmetologės ir asmeninės visažistės paslaugų, kad tėtušis par­davinėja interviu televizijom norėdamas sušelpti savo skurstančią biologinę dukrelę“, nei M. K., nei joks kitas konkretus asmuo, vadinamas „liudytoju, kuriam užtenka kostiumą iš skuduryno nu­pirkti“, įvardintas nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuro­dy­ta­me straipsnyje minimoje Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje liu­dy­to­jais buvo ap­klausiami dvylika asmenų. Aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuo­mo­ne, kad tai, jog nuteistosios komentaras buvo apie nukentėjusįjį M. K. pa­tvir­tina tai, kad nuteistoji buvo prisiregistravusi ir aktyviai dalyvavo internetinės grupės „Klonio gatvės dienoraštis“ diskusijose, todėl žinojo, kas yra M. K., ir buvo prieš jį nusistačiusi. Taip pat nuos­pren­dyje nepagrįstai nurodoma, kad prie nurodyto straipsnio buvo pridėta M. K. nuotrauka. Kaip matyti iš internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini), prie šio 2013-01-11 straipsnio buvo pridėtos šešios nuo­t­rau­kos, darytos teismo patalpose, ir iš jų tik vienoje matosi M. K. atvaizdas. Šiomis aplin­ky­bė­mis nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad šiame komentare nurodomi teiginiai buvo skirti sie­kiant apibūdinti M. K..

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad A. G. savo 2013-09-20 ko­mentaru siekė apšmeižti ar įžeisti būtent M. K.. Tei­sėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad šioje kaltinimo dalyje nesant įrodymų, kad nuteistoji sie­kė apšmeižti ir už­gauliai pažeminti M. K., abejones aiškina nuteistosios nau­dai ir daro išvadą, kad pir­mo­sios ins­tancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl šio inkriminuotų nusi­kals­ta­mų veikų epizodo pripažinimo įrodytu.

Nagrinėjamoje byloje nuteisus A. G. už 2013-09-20 jos parašytu komentaru išreikštą melagingą informaciją, buvo pa­žeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to ši nuosprendžio dalis keičiama pašalinant iš kaltinimo šį epizodą (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingos nusikalstamos veikos apim­­ties, turi būti įvertintas ir paskirtos bausmės klausimas. Skirdamas bausmę A. G. apy­lin­kės teis­mas atsižvelgė į visas BK 54 str. numatytas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pa­vojingumą ir sunkumą, kaltės formą bei rūšį, veikos motyvus bei tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdės­tytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai A. G. atžvilgiu bus pasiekti jai paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str.), tačiau dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos neteisingos nusikalstamos veikos apim­ties ji mažintina ir nuteistajai už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina 5 MGL (650 litų) dydžio bauda.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, abi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją su­tap­tį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti subendrintos bausmių apėmi­mo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Nu­kentėjusysis M. K. buvo pateikęs teismui civilinį ieškinį, reikalavo priteisti iš nuteistosios 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas priteisė iš nuteistosios 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad netur­tinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepa­to­gu­mai, dva­si­nis sukrėti­mas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pa­sek­mes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį, kitas turin­čias reikš­mės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apy­lin­kės teis­mas savo sprendimą dėl neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio motyvavo tuo, kad nuken­tė­ju­sy­sis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokie nuteistosios išsakyti žodžiai buvo už­gau­lūs, jį pa­že­mino. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą pa­da­riusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į są­ži­nin­gumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką tokios kategorijos by­lose. Kadangi iš kaltinimo pašalinamas vienas iš dviejų nusikalstamos veikos epizodų, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl A. G. padarytos nusikalstamos vei­kos patirtos neturtinės žalos dydis yra mažesnis, todėl skun­džiamu nuosprendžiu priteisto ne­tur­tinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas, o nuosprendis keičiamas ir BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautas nukentėjusiojo M. K. prašymas priteisti jo naudai kuro išlaidas – 266,56 litų, kurias patyrė važinėdamas į teismo posėdžius Kauno apylinkės teisme (2014-06-10 prašymas) ir kuro išlaidas už atvykimą į Kauno apygardos teismą 2014-10-15. Vadovaujantis BPK 103 str. 1 p., nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų ke­lio­nės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, remiantis BPK 104 str. 1 d., atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Kadangi nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo turėtos kelionės išlaidos yra atsiradusios ir dėl jo da­ly­va­vimo Kauno apygardos teismo posėdyje, todėl jos turi būti atlygintos iš teismo lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p., 4 p., 332 str. 1-4 d. ir 7 d., 104 str.,

nusprendžia:

Kau­no apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio apra­šo­mosios dalies pa­ša­linti nustatytomis pripažintas aplinkybes, kad A. G. viešai paskleidė šmeižikišką ir žei­džian­čią informaciją apie M. K. – 2013-09-20 interneto social­i­niame tinklapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo grupėje pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“ (internetinė nuoroda – (duomenys neskelbtini)), internetinės grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius įkėlė portalo (duomenys neskelbtini) straipsnio, kuriame rašoma apie Alytaus rajono apy­lin­kės teisme nagrinėjamą bylą, kurioje M. K. buvo apklaustas kaip liudytojas ir teismui pa­pa­sakojo apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla, pava­di­nimu „(duomenys neskelbtini)“ nuorodą, po kuria komentarų skiltyje iš so­cialinio tinklapio pro­fi­lio „A. G.“ (internetinė nuoroda-(duomenys neskelbtini)“) bu­vo parašytas ko­men­ta­ras: „Klanas skūpus pasisamdo pačius pigiausius liudytojus kuriems užtenka kostiumą iš sku­du­ryno nupirkti ir bambaliu smegenis praplauti, o jei neliūdys, tai kaip reikia sukiš į kalėjimą arba į balą. Gal ir (duomenys neskelbtini) jau mažiau klesti be kosme­to­logės ir asmeninės visažistės paslaugų, kad tėtušis pardavinėja interviu televizijom norėdamas su­šelpti savo skurstančią bio­lo­gi­nę dukrelę“.

A. G., pripažintai kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., paskirtas baus­mes sumažinti ir nubausti ją:

pagal BK 154 str. 2 d. – 5 (penkių) MGL / 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų / 188 eurų dydžio bauda.pagal BK 155 str. 1 d. – 5 (penkių) MGL / 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų / 188 eurų dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinę bausmę nustatyti 5 (penkių) MGL / 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų / 188 eurų dydžio baudą.

Nukentėjusiajam M. K. iš A. G. priteistos netur­tinės žalos dydį sumažinti iki 500 (penkių šimtų) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajam M. K. priteisti kuro išlaidas, atsiradusias dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje 2014-10-15 Kauno apygardos teisme, iš teismo lėšų – 86,55 litus, pervedant jas M. K. banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).