- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-166-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53522-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- L. C.
- Civilinis ieškovas
- Kauno ligonių kasos
- Advokatai
- Jelena Koltakova
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 10 mėnesių.
Civilinio ieškovo Kauno ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš L. C. 163,17 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. C. nuteista už tai, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 19.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 165, 167 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kai eismas reguliuojamas šviesoforu, nesivadovavo šviesoforo signalais, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, važiavo, susidūrė su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link važiavusiu automobiliu „VW LT 28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. M., padarydama savo keleivei E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o „VW LT 28“ keleivei L. P. - nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį L. C. atžvilgiu, konstatavo, kad jos kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir ją išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo priteisti iš (duomenys neskelbtini), jos turėtas advokato išlaidas – 9 900 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas) ir nekaltumo prezumpciją bei kaltinamosios teisę į gynybą (BPK 44 straipsnio 6 ir 7 dalis). Nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu: paviršutiniškai ir fragmentiškai, atskirai vienus nuo kitų, vertino byloje esančius duomenis, padarė bendro pobūdžio išvadas ir jų nepagrindė įrodymų turinio analize. Teismas perrašė kaltinamąjį aktą, apsiribodamas jame nurodytų įrodymų apimtimi, nesurinko patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti: kokiems šviesoforo signalams degant, kiekvieno automobilio judėjimo kryptimi, automobiliai įvažiavo į sankryžą. Aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamosios nenaudai, nesant byloje ekspertų - kompleksinės teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizės išvadoms: apie kito eismo dalyvio G. M. vairuojamo GMP automobilio greitį, susidūrimo mechanizmą, dalyvavusių eismo įvykyje automobilių sugadinimus, nukentėjusiųjų sužalojimus, apie G. M. galimybę išvengti susidūrimo.
3.2. Skunde teigiama, kad teismas nevertino kaltinamosios pateikto Tarptautinės nepriklausomų ekspertų federacijos specialisto išvados apie vaizdo ekspertizės atlikimo negalimumą pagal esamą byloje įrašo kopiją. Byloje esantis įrašas buvo surastas 2018 m. birželio 23 d. ir nufilmuotas policijos pareigūno kamera iš lauko kameros esančios ant pastato, šalia įvykio vietos, tačiau į bylą įrašas pateiktas po 6 mėnesių neaiškiomis aplinkybėmis, byloje neatlikus numatytų BPK 205 straipsnyje, 207 straipsnyje, 147 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų, kad vaizdo įrašui suteikti įrodymų galią. Į bylą pateikti du vaizdo įrašai elektroninėje CD laikmenoje. Įrašas, kuriuo vadovavosi teismas - pateiktas tyrėjo V. O.. Kitą įrašą pateikė gynėja. Vaizdo įrašo, kurio duomenis pareigūnas - tyrėjas V. O. teigė gavo iš UAB „M. L.“ - V. O. tarnybinis pranešimas, gautas įstatyme nenumatytu būdu, todėl yra nepripažįstamas įrodymu. Byloje neatlikta BPK numatytų procesinių veiksmų, nebuvo atliktas vaizdo kameros ar kieto disko, kuriame saugomi vaizdo įrašai poėmis ir apžiūra arba apžiūra. Pareigūnas filmavo vaizdo įrašą į savo prietaisą, kuris pagal bylos duomenis tiksliai nenustatytas ar tai mobilus telefonas, ar tai pareigūno fotoaparatas. V. O. teisme duoti parodymai apie įrašo gavimo būdą nenuoseklūs ir prieštarauja tyrėjo A. D. parodymams. V. O. paaiškino, kad nuvykus į ,,S.“ servisą, jam parodė kokį vaizdą ir kokią teritoriją filmuoja jų vaizdo kameros. Paprašė įkelti vaizdo įrašą, jie paaiškino, kad to padaryti negali, tam reikėjo specialisto, tada nufotografavo tarnybiniu fotoaparatu, tačiau įrašas fotoaparate nėra išsaugotas. Įrašą įkėlė į eismo įvykių sistemą iš fotoaparato, įrašas sistemoje yra saugus. Kas iš sistemos iškėlė įrašą nežino. Vaizdo įrašas buvo įkeltas į sistemą ir apie tai pasakė A. D.. V. O. tarnybiniame pranešime nenurodė darbuotojo asmens duomenų ir pareigų, kuris parodė jam įrašymo įrenginyje vaizdo įrašą, o tik paaiškino, kad darbuotojas pasakė, kad iškelti vaizdo įrašo nemoka, o vėliau vaizdo medžiaga iš atminties išnyks. Tam, kad būtu išsaugoti įrodymai, vaizdo įrašą nufilmavo tarnybiniu fotoaparatu. V. O. parodymai neatitinka iš esmės UAB ,,M. L.“ darbuotojo P. M. duotiems teisme parodymams, kuris paneigė tyrėjo V. O. teiginį, kad reikėjo vaizdo įrašą perkelti tą pačią akimirką, nes jis galėjo būti neišsaugotas. Vaizdo įrašas buvo iškirptas ties ta vieta, kai žmogus išlipęs iš GMP automobilio ir dar du žmonės, priėjo po įvykio prie BMW automobilio, todėl iš šio įrašo nėra galimybės nustatyti faktines aplinkybes - kokie buvo eismo įvykio dalyvių veiksmai iškart po eismo įvykio. Tyrėjas A. D. paneigė V. O. paaiškinimą apie vaizdo įrašų įkėlimą ir saugojimą eismo įvykių administravimo sistemoje. Paaiškino, kad tokios sistemos nėra.
3.3. Apeliantės įsitikinimu, kad ji įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, patvirtina surinkti byloje įrodymai ir jos dedamos pastangos atlikti surinktų byloje duomenų ekspertizes ir eismo ekspertizę, pasitelkiant šviesoforų veiklos tyrimo specialistus. Ji kreipėsi į Tarptautinę nepriklausomą ekspertų federaciją dėl vaizdo ekspertizės atlikimo, kuri pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Apeliantė nurodo, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys faktinių aplinkybių ir parodymų gavimo tvarkos. Teismas nepašalino liudytojų parodymų prieštaravimų, nepatikrino jų patikimumo, nepalygino liudytojų parodymų su kitais byloje surinktais įrodymais ir informacija. Teismas laikė įrodymais ikiteisminio tyrėjo atliktus objektų apžiūros protokolų duomenis - vaizdo įrašų ir sankryžos šviesoforų programos fazių diagramos laiką surišant su eismo dalyvių judėjimu, užfiksuotu vaizdo įraše, nepatikrindamas ar įstatymo nustatyta tvarka gauti ir prijungti prie bylos apžiūros objektai, ar apžiūros protokole užfiksuoti duomenys yra tiesioginiai įrodymai, ar tik informatyvaus pobūdžio, kuriuos turi ištirti turintis specialias žinias kartu su kitais surinktais byloje įrodymais ir tik ištyrus įrodymus kompleksiškai, galima nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes.
3.5. Skunde teigiama, kad L. C. parodymai yra nuoseklūs ir iš dalies atitinka kitų liudytojų parodymus. Užsidegus jos krypties eismui geltonam šviesoforo signalui, priekyje stovėjęs automobilis pradėjo rodyti posūkio šviesos signalą dešinėn, o kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, minėtas automobilis kirto „stop“ liniją (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėją, įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir suko dešinėn į (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) 2-a eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta buvo atitverta gairelėmis. Apeliantė pamažu pradėjo judėti priekin, privažiavo prie „stop linijos“, po to pėsčiųjų perėjos ir privažiavo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), tada sustojo. Iš kairės pamatė nuo (duomenys neskelbtini), atvažiuojantį 1-a eismo juosta greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris tuo metu buvo maždaug pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos. Nurodytas apeliantės važiavusio nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobilio atstumas sutampa su G. M. parodymais teisme. Ji pirmu bėgiu pravažiavo 1-ąją eismo juostą (duomenys neskelbtini), norėdama perjungti antrą pavarą, staiga pajuto stiprų smūgį į priekinį vairuotojo pusės ratą ir po trumpos pauzės pajuto antrą smūgį į automobilio galinę dalį. Savo duotuose ikiteisminiame tyrime 2019 m. vasario 28 d. parodymuose L. C. akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) VW vairuotojui buvo pakankamai didelis atstumas iki jos vairuojamo automobilio ir iki sankryžos, kad savalaikiai sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo.
3.6. Apeliantės vertinimu, L. P. apklausoje nurodytas įvykio laikas 19:55 sutampa su įvykio laiku, užfiksuotu eismo įvykio dokumentuose. P. parodymai paneigė G. M. parodymus, kad jis persirikiavo iš pirmos juostos į antrą juostą prieš 200-300 metrų iki sankryžos. Liudytoja patvirtino, kad ji ir G. M. prieš įvažiuodami į sankryžą matė, kaip iš vietos pajudėjo BMW automobilis, bet nesitikėjo, kad jis važiuos tiesiai. L. P. parodymai apie aplinkybę koks šviesoforo signalas degė sankryžoje G. M. vairuojamam automobiliui įvažiuojant į sankryžą yra prieštaringi, todėl negali būti laikomi įrodymais.
3.7. Skunde teigiama, kad gynėjos pateiktame įraše užfiksuotų eismo dalyvių atliktų po automobilių susidūrimo veiksmų laikas, paneigia D. Z. parodymus, kuris apklaustas specialistu, nepateikiant į bylą oficialių duomenų apie jo išsilavinimą ir darbo vietą. Teisme D. Z. paaiškino, kad virš metų dirba UAB ,,K. G. A.“ šviesoforų derintoju, bendras stažas 2 metai, baigė transporto inžinerijos bakalauro studijas. Duodant savo išvadas, kaip specialistas žodžiu, apskaičiuojant eismo įvykio metu vieną šviesoforo faze, neturint faktinių duomenų, kada prasidėjo judėjimas, spręsdamas tik pagal automobilių vaizdo įraše matomą judėjimą.
3.8. Skundo autorės teigimu, gynėjos įrašas paneigė tyrėjo pateikto įrašo užfiksuotą eismo įvykio laiką. 2018 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl įskaitinio eismo įvykio nurodytas įvykio laikas 19:58, eismo įvykio (duomenys neskelbtini) AVPK registracijos suvestinėje pažymėtas įvykio laikas 19:58, bylos dokumentuose tyrėjas nurodo įvykio laiką 19:58. Greitosios pagalbos registracijos duomenyse nurodomas pranešimo apie įvykį 19:55 gavimo laikas. 2018 m. birželio 21 d. Kauno universitetinės ligoninės Kauno Klinikos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įvykio laikas 19:54. Kaltinamajame akte prokuroras nurodė įvykio laiką 19:58, L. P. nurodytas 2019 m. lapkričio 13 d. apklausoje įvykio laikas 19:55, sutampa su L. C. 2018 m. birželio 17 d. parodymuose nurodomu laiku 19:50-19:55. Teismas netyrė įrašo duomenis kartu su kitais surinktais byloje duomenimis, todėl padarė klaidingą išvadą, kad kaltinamosios pateiktame, apžiūrėtame ir aprašytame vaizdo įraše jokios bylai reikšmingos informacijos nesuteikė, šioje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas, kaip įrodymas.
3.9. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendį grindė 2018 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) pareigūno R. L. parodymais. Teismas citavo tiktai dalį parodymų, nevertino visų aplinkybių, kurias paaiškino R. L., kuris sudarė eismo įvykio planą ir darė eismo įvykio nuotraukas. Liudytojas paaiškino, kad planą braižė iš juodraščio darbo vietoje, todėl plane nepažymėtas įvykio laikas. Planą pasirašė tik R. L.. Jis negalėjo paaiškinti kurioje nuotraukoje užfiksavo (duomenys neskelbtini) automobilio stabdymo kelią. Teismas atliko nuotraukų apžiūrą ir priėjo išvados, kad nuotraukose prie kanalizacijos dangčio matosi (duomenys neskelbtini) automobilio stabdymo žymės. Iš plane pažymėto (duomenys neskelbtini) automobilio stabdymo kelio 9 m matosi, kad stabdymo pradžia 9,8 m nuo „stop“ linijos šalia šviesoforo prieš (duomenys neskelbtini) sankryžos ir stabdymo žymės pasikeitė plane pažymėtame taške B (susidūrimo vieta) iki kurio (duomenys neskelbtini) automobiliui pravažiavus 9 m nuo stabdymo kelio pradžios, po stabdymo žymių krypties pasikeitimo (duomenys neskelbtini) automobilis dar pravažiavo 3,2 m iki pilno sustojimo. Plane pažymėti duomenys neatitinka G. M. parodymų, kad nestabdydamas maždaug 45-50 km/h greičiu įvažiavo į sankryžą ir netikėtai į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną trenkėsi iš (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavęs „BMW“.
3.10. Skunde nuteistoji pažymi, jog teismas nuosprendį grindė 2018 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patrulės M. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, tačiau šie duomenys gauti pažeidžiant įstatymo nustatyta tvarką, kadangi L. C. įvykio metu buvo sužalota ir išvežta į ligoninę ir įvykio vietoje apklausta nebuvo. Atvykus į eismo įvykio vietą policijai, prie L. C. priėjo pareigūnas, kuris prisistatė pavarde Č. ir paprašė pateikti teises, mašinos dokumentus, mašinos raktelius, kurie buvo pateikti pareigūnui ir tuo bendravimas su pareigūnu buvo užbaigtas. Kitų pareigūnų L. C. nematė ir su jais nebendravo.
3.11. Nuteistosios manymu, apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jos, kaip nukentėjusiosios eismo įvykyje naudai, turėtų būti priteisiamos išlaidos advokato pagalbai iš (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kilimo priežastis - (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. M. atlikdamas darbo pareigas - vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį VW LT 28 pažeidė KET taisyklių 9, 165, 167 punktų reikalavimus - sankryžą kirto degant jo krypties eismui, šviesoforo raudonam signalui.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. C. ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistosios L. C. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistosios L. C. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad jos veiksmuose yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistosios L. C. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu L. C. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.
10. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).
11. Nuteistoji L. C. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 19.50 val. ji automobiliu BMW važiavo iš (duomenys neskelbtini) kartu su savo globotine E. J.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link namų, artėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). Priešais ją važiavo tamsios spalvos automobilis Volvo CX90. Reguliuojamoje sankryžoje užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Automobilis Volvo sustojo, ji sustojo už šio automobilio. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, priekyje stovintis automobilis Volvo lempute pradėjo rodyti posūkį į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini). Ji perjungė bėgį į pirmą pavarą, priekyje stovėjęs automobilis Volvo pajudėjo, kirto stop liniją, perėją, įvažiavo į sankryžą truputį toliau, nei pirmą juostą, pasuko į dešinę ir nuvažiavo. Ji, įjungusi pirmą pavarą, privažiavo prie stop linijos, privažiavo prie perėjos, prie sankryžos, pasuko į kairę pusę ir pamatė link sankryžos atvažiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris buvo jai iš kairės. (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo be signalo, važiavo pirma eismo juosta. Jai degė žalios spalvos šviesoforo signalas, ji pirma pavara įvažiavo į pirmą eismo juostą, norėjo įjungti antrą pavarą ir jai prieš akis atsirado (duomenys neskelbtini) automobilis, ji pamatė jo šoną, nes jis suko iš kairės. Ji pajuto didelį smūgį į savo automobilio vairuotojo pusės priekinį ratą. Iš šių nuteistosios L. C. parodymų matyti, kad ji iš esmės neneigė pačio eismo įvykio kilimo mechanizmo ir to, kad būtent ji vairavo transporto priemonę, tačiau teigė į reguliuojamą sankryžą įvažiavusi degant žaliam šviesoforo signalui. Analogiškos versijos nuteistoji laikosi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, teisėjų kolegija nuteistosios parodymus vertina kaip gynybinius, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais vadovaujasi tik ta dalimi, kurią patvirtina byloje esantys įrodymai.
12. Nuteistosios L. C. versiją, kad ji į reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, paneigia nukentėjusiosios L. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 19.58 val. ji kartu su (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoju G. M. automobiliu VW LT 28 važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo, kelią ji matė gerai. Įvažiavę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jie pravažiavo vieną šviesoforą, kitas šviesoforas buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Jie važiavo pirmąja eismo juosta, pamatė, kad didelis automobilis nori sukti į (duomenys neskelbtini), jis išsuko ir nuvažiavo, už šio automobilio buvo automobilis BMW. Jie persirikiavo į antrą eismo juostą, automobilis staiga atlėkė prie jų iš dešinės pusės. Vairuotojas mėgino pasukti į šoną, kad sušvelnintų smūgį, tuo metu atskrido BMW automobilis ir trenkė į jų automobilio šoną prie pat jos durelių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias patvirtino teisiamojo posėdžio metu, tik dar pažymėjo, kad jų automobilis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Nukentėjusiosios L. P. parodymus patvirtina liudytojo G. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad 2018 m. birželio 16 d. tarp 19 – 20 valandų jis su L. P. automobiliu „VW LT 28“, važiavo iš (duomenys neskelbtini) atgal į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo pirmoje eismo juostoje, laukė, praleido važiuoti automobilius, važiuojančius nuo (duomenys neskelbtini). Jam įsijungė žalias šviesoforo signalas. Jis stovėjo pirmas, persirikiavo į antrą eismo juostą. Matė, kaip BMW stovėjo, ten yra žalia rodyklė, matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės automobilis suko į dešinę, o iš paskos važiavęs automobilis BMW važiavo tiesiai. Jis pats važiavo antrąja eismo juosta tiesiai, po 1–2 sekundžių pamatė BMW automobilį, prieš kurį prieš tai stovėjo tas kitas automobilis, kuris pasuko į dešinę, po ko jis įvažiavo į antrą eismo juostą. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Tada atvažiavo automobilis BMW, kuriam degė raudonas šviesoforo signalas, ten yra žalia rodyklė. Pamatęs BMW automobilį, jis spėjo susukti vairą ir taip sušvelninti smūgį. Po eismo įvykio jis pažiūrėjo į šviesoforą, dar degė žalias šviesoforo signalas, automobiliai dar nevažiavo.
13. Nuteistosios L. C. kaltę patvirtina ir specialisto D. Z. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jis dirba UAB ,,K. G. A.“ (duomenys neskelbtini) gatvių apšvietimo šviesoforinės įrangos derintoju. Parodė, kad susipažinus su pateikta vaizdo medžiaga gali patvirtinti, kad nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojančiam (duomenys neskelbtini) automobiliui degė žalias šviesoforo signalas, o iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojančiam automobiliui BMW degė raudonas šviesoforo signalas. Liudytojas E. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2018 m. vasarą apie 19 valandą, jis važiavo automobiliu Audi A6. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, privažiavęs sankryžą sustojo, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos atvažiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, pamatė, kaip vienas automobilis išsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini). Iš paskos važiavo automobilis BMW, kuris važiavo tiesiai ir užkirto kelią (duomenys neskelbtini) automobiliui. (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į BMW automobilį todėl, kad BMW automobilis važiavo per draudžiamą raudoną šviesoforo signalą. Liudytojas V. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba tyrėju. Peržiūrėjus UAB „M. L.“ užfiksuotą vaizdo įrašą, matėsi, kaip vienas automobilis pravažiuoja link (duomenys neskelbtini), iš paskos važiuoja BMW automobilis, kuris susiduria su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Atrodė, kad dėl šio eismo įvykio kaltas BMW automobilis, kuris įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas A. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba tyrėju. Tyrėjas V. O. persiuntė jam vaizdo įrašą. Jame matosi, kaip automobilis BMW važiuoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini), matosi, kad priekyje juda tamsios spalvos automobilis, kuris stabteli prie sankryžos ir pasuka dešinėn link (duomenys neskelbtini), o automobilis BMW važiuoja tiesiai ir susiduria su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Šviesoforo vaizdo įraše nesimato, tačiau jis sprendė pagal tai, kaip judėjo kitos transporto priemonės. Buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis važiuoja per leistiną šviesoforo signalą, o automobilis BMW važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą.
14. L. C. kaltę, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodo ir eilė rašytinių įrodymų. 2018 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, L. C. paaiškino, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), prie sankryžos (duomenys neskelbtini), ji sustojo prie Stop linijos, į dešinę nesuko, važiavo tiesiai ir atsitrenkė į sankryžą įvažiavusį (duomenys neskelbtini) automobilį. Automobilį „VW LT 28“ vairavęs G. M. paaiškino, kad jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) tiesiai, antra eismo juosta, jam degė žalias šviesoforo signalas. Iš dešinės pusės iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis, kuris pasuko į dešinę, o už jo buvęs automobilis BMW važiavo tiesiai, todėl jis nesuspėjo išvengti smūgio ir susidūrė su nurodytu automobiliu. Kartu važiavusi L. P. paaiškino, kad jie važiavo (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui, matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis ir pasuko į dešinę, o paskui jį stovėjęs BMW važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve ir atsitrenkė į jų automobilį (t. 1 b. l. 5). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis tarnybinis pranešimas gautas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, kadangi apeliantė įvykio vietoje nebuvo apklausta. Atmesdama šį argumentą, kolegija pažymi, jog šis apeliantės argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, laikytinas prielaida, kadangi pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, nėra. Be to, įvertintina, kad po eismo įvykio nuteistoji buvo praradusi sąmonę, buvo sukrėsta pačio įvykio, remiantis liudytojų G. M. ir L. P. parodymais, todėl natūralu, kad tam tikrų aplinkybių, būdama šoko būsenoje, galėjo neatsiminti praėjus laiko tarpui.
15. 2018 m. birželio 16 d. Kelių eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių susidūrimo vieta ir padėtis po eismo įvykio ir automobilių techninė būklė po eismo įvykio, pateikta fotolentelė su eismo įvykio vietos ir automobilių nuotraukomis (t. 1 b. l. 11-19). 2018 m. liepos 26 d. UAB „K. G. A.“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šviesoforinis įrenginys, esantis reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, 2018 m. birželio 16 d., apie 19.58 val., nebuvo išjungtas, gedimų užregistruota nebuvo. Šviesoforinis įrenginys veikia pagal programą, pateiktą priede (t. 1 b. l. 31 – 32, 120-121). 2018 m. birželio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. C. ir G. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1 b. l. 40, 43). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti L. C., L. P., E. J. padaryti sužalojimai, o G. M. mechaninės traumos požymiai nekonstatuoti (t. 1 b. l. 104, 105, 106, 108-109).
16. 2018 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Šis eismo įvykis buvo nufilmuotas nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, kuri yra lygiagreti (duomenys neskelbtini) Matosi transporto priemonių judėjimas (duomenys neskelbtini) netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyje nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) 19:47:45 val. (duomenys neskelbtini) paskui stovintį prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) visureigį nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja tamsios spalvos „BMW“ modelio automobilis, kuris laiku 19:47:47 sustoja. Vyksta intensyvus eismas (duomenys neskelbtini) abejomis kryptimis. 19:47:52 val. matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavęs automobilis suka kairėn į (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) 19:48:00 (duomenys neskelbtini) stovėjęs visureigis, prasisklaidžius eismui (duomenys neskelbtini), suka dešinėn į (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) Paskui jį stovėjęs tamsios spalvos „BMW“ modelio automobilis pamažu pajuda ir važiuoja tiesiai į (duomenys neskelbtini) Įrenginio laiku 19:48:08 minėtas tamsios spalvos „BMW“ automobilis susiduria su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) 2-a eismo juosta važiavusiu (duomenys neskelbtini) automobiliu (t. 1 b. l. 113-116). 2018 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta ir aprašyta UAB „K. G. A.“ reguliuojamos šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžos programos fazių diagrama, UAB „K. G. A.“ pažyma ir eismo įvykio vaizdo įrašo iš kameros, integruotos (duomenys neskelbtini) ant namo Nr. (duomenys neskelbtini), sienoje, apžiūros protokolas. Konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) automobilis per reguliuojamą šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui (t. 1 b. l. 117-118). Apygardos teismo vertinimu, nuteistosios L. C. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad L. C. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
17. Remiantis aukščiau išdėstytu, nuteistosios L. C. kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio dalyje, padarymo, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta eilė duomenų, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais, patvirtinančių, kad būtent nuteistoji į reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu E. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. P. – nežymus. G. M. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėstė aplinkybes, jog į reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. G. M. parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (juos patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme), kad G. M. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. Z. patvirtino L. P. ir G. M. nurodytas aplinkybes, kad G. M. vairuojamas automobilis į reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o L. C. – draudžiamam. Tiesioginis liudytojas, matęs eismo įvykio kilimą, E. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į BMW automobilį dėl to, kad pastarasis važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Liudytojai tyrėjai V. O. ir A. D. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis važiuoja per leistiną šviesoforo signalą, o automobilis BMW važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą. Šie aukščiau įvardinti liudytojų parodymai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas juos laiko pagrįstais ir jais vadovaujasi kaip patikimais. Be to, 2018 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta ir aprašyta UAB „K. G. A.“ reguliuojamos šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžos programos fazių diagrama ir vaizdo įrašas patvirtina, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis per reguliuojamą šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui. Remiantis išdėstytu, priešingai, nei teigiama skunde, byloje buvo neginčijamais, patikimais įrodymais nustatyta, kokiems šviesoforo signalams degant, automobiliai įvažiavo į reguliuojamą sankryžą.
18. Skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, kokiu greičiu važiavo G. M. vairuojamas automobilis, nebuvo vertinama jo galimybė išvengti eismo įvykio, nėra duomenų apie susidūrimo mechanizmą, nukentėjusiųjų sužalojimus. Šis nuteistosios argumentas atmestinas, kadangi yra nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neginčijamai buvo nustatyta eismo įvykio kilimo priežastis – nuteistosios L. C. veiksmai, grubiai pažeidžiant KET reikalavimus, į sankryžą įvažiavus degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo remiantis, nėra pagrindo aiškintis, kokiu greičiu važiavo G. M., ar jis turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, kadangi jis važiavo reguliuojamoje sankryžoje degant leidžiamam – žaliam šviesoforo signalui ir turėjo pagrindą tikėtis, kad kiti eisme dalyvaujantys asmenys laikysis KET taisyklių. Nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai taip pat, priešingai, nei teigiama skunde, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini)
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino nuteistosios pateiktos Tarptautinės nepriklausomų ekspertų federacijos specialisto išvados apie vaizdo ekspertizės atlikimo negalimumą pagal esamą byloje įrašo kopiją. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, kadangi, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino ir nuteistosios pateiktą specialisto išvadą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir pažymėjo, jog ji jokios bylai reikšmingos informacijos nesuteikė, todėl nelaikoma įrodymu. Šiam vertinimui pritaria ir apygardos teismas, kadangi nuteistosios pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota eismo įvykio vietos situacija, tačiau pats susidūrimo momentas bei šviesoforo signalai neužfiksuoti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ši specialisto išvada neturi jokios reikšmės bylai, juo labiau, net pačioje išvadoje pripažinta, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoti nei šviesoforo signalai, nei susidūrimo momentas, kas nagrinėjamu atveju yra esminės bylos aplinkybės.
20. Apeliantė ginčija byloje tyrėjo pateiktą vaizdo įrašą kaip neatitinkantį įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi jis pateiktas neatlikus BPK 205 straipsnyje, 207 straipsnyje, 147 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad vaizdo įrašas, filmuotas nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) namo, kurį, kaip teigė tyrėjas A. D., jam perdavė tyrėjas V. O.. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įrašas, nors ir nėra gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, gali būti pripažįstamas įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įstatymo reikalavimų, kurie buvo pažeisti gaunant šį vaizdo įrašą. Taigi, ta aplinkybė, kad vaizdo įrašas teismui buvo pateiktas tyrėjo filmuotu įrenginiu, savaime nepaneigia jo įrodomosios reikšmės. Apeliantės argumentas, kad šis įrašas gali būti koreguotas, yra prielaida, kuri nei bylos duomenimis, nei teisiniais argumentais nėra pagrįsta. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas veiksmas (transporto priemonių judėjimas) yra vientisas, nuoseklus, nepertraukiamas, o vaizdo įrašo viršuje fiksuojamas laikas nuoseklus (be laiko šuolių). Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, su šiuo vaizdo įrašu buvo atlikti reikiami BPK numatyti veiksmai – vaizdo įrašo apžiūra, kuri atitinka BPK 205 ir 207 straipsnių reikalavimus. Tai, kad vaizdo įrašas užfiksuotas tyrėjo V. O. tarnybiniu fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu, pateisinama, siekiant užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, kadangi tyrėjas paaiškino, jog nuvykus į UAB ,,M. L.“ jam buvo parodytas šis vaizdo įrašas, tačiau darbuotojai nemokėjo jo iškelti ir sakė, kad vėliau įrašas išnyks, todėl tam, kad vaizdo įrašas nebūtų ištrintas, kad jį būtų galima išsaugoti, nufilmavo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiame vaizdo įraše nėra užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai po eismo įvykio. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai ir nuteistosios L. C. kaltei pagrįsti, kadangi esminė bylos aplinkybė buvo nustatyti kurio automobilio vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį ir sudarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarinius. Be to, akcentuotina, kad šį įrašą vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste, jis laikytinas patikimu, pagrįstai pripažintas įrodymų, kadangi patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų nurodytas aplinkybes ir kitą bylos medžiagą.
22. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Pagal nuoseklią EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nors nenustato jų vertinimo ar reikšmės sprendimui, nes EŽTT neturi nagrinėti, ar į argumentus atsakyta tinkamai (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Tačiau šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (Fomin prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevicius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Taigi, vadovaujantis nurodyta EŽTT praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis apeliaciniame skunde nurodytų teiginių yra nesusiję su skundžiamu nuosprendžiu arba yra nereikšmingi, nepagrįsti, todėl nėra analizuojami. Prašymas priteisti nuteistosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti taip pat nepagrįstas, kadangi BPK nenumato tokios galimybės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistosios L. C. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.