- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-842-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- M., M. Č.
- Ieškovas
- G. Č.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6757-249/2010 pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 3-4) prašė nutraukti šalių santuoką, palikti ieškovei sutuoktinę pavardę, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų S. Č. ir O. Č. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-01 iki vaikų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 23-24) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkini iš dalies: priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 29-31) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį pakeisti, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 200 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo prieštarauja CK 3.65 str. 1 d., kadangi šioje normoje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik iki kol bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje;
2. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų ar paskaičiavimų apie vaikų poreikius, apie atsakovo gaunamas pajamas;
3. atsakovas neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams, kadangi jo pajamos per mėnesį sudaro tik 364 Lt, jokio kitokio turto, išskyrus šeimos būstą, atsakovas neturi;
4. atsakovas teikia materialinį išlaikymą vaikams, t.y. perka maisto, mokymosi priemonių, drabužių ir pan.
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 39) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui, teismas privalo ją taikyti. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, tenkino ieškovės prašymą iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Atsakovas atskiruoju skundu nurodo, kad sutinka mokėti vaikams tik po 200 Lt kas mėnesį. Kolegija pažymi, jog konkretus reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis vaikams bei atsakovo galimybės teikti tokio išlaikymo dydį bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas. Todėl teisėjų kolegija neanalizuoja atskirojo skundo argumentų bei aplinkybių dėl atsakovo galimybes teikti savo vaikams laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, jog tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis. Kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog jis teikia materialinį išlaikymą vaikams, t.y. perka maisto, mokymosi priemonių, drabužių ir pan., tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, todėl kolegija negali daryti išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra realios.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.