- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2-7820-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00268-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pareiškėjas
- P. C.
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., VĮ Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. C. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. C. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. C., mirusio 1986-11-05, Jonavos m., mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. C., faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Nurodė, kad 2018-01-26 mirė pareiškėjo mama S. C.. Po jos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir paaiškėjo, kad po jo tėvo ir S. C. sutuoktinio E. C. mirties, S. C. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmusi palikimo. Mirus E. C., S. C. ir toliau liko gyventi jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, 1996-09-16 išsipirko iš valstybės namų valdos žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Pats su broliu V. C. po tėvo mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereikš. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad jis su broliu galėtų paveldėti visą tėvams priklausantį turtą, o ne ½ dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. C. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad po savo tėvo mirties jis pats palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl to nereikš.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui įsitikinus, kad S. C. priėmė palikimą faktiškai valdydama, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti savo nuožiūra ir jų atstovui nedalyvaujant.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo P. C. ir suinteresuoto asmens V. C. tėvas E. C. mirė 1986-11-05 (7–8, 11), o jų motina ir E. C. sutuoktinė S. C. – 2018-01-26 (b. l. 9–10). Po E. C. mirties paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta (b. l. 5). Po S. C. mirties paveldėjimo byla užvesta Jonavos rajono 3-jame notarų biure, dėl paveldėjimo kreipėsi mirusiosios sūnus P. C. (b. l. 6). E. C. ir S. C. santuokos metu įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį dviejų ūkinių pastatų ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), , kurie registruoti S. C. vardu (b. l. 13). Po E. C. mirties S. C. įsigijo iš valstybės 754/1509 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 12). S. C. 2015-2017 metais mokėjo mokesčius už atliekų tvarkymą, vandenį, elektrą adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 14–19).
E. C. mirė 1986-11-05, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjo mama S. C. po sutuoktinio E. C. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes liko ir toliau gyventi jiems abiem priklausančioje namo dalyje, prižiūrėjo likusį turtą kaip savo – mokėjo mokesčius, naudojosi visais likusiais sutuoktinio asmeniniais bei bendrai įgytais apyvokos daiktais, baldais, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, ir šiuos veiksmus atliko per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties. E. C. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444–445 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. C. mirusio sutuoktinio E. C. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra.
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 puntu, 445 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018-01-26, priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio E. C., gim. (duomenys neskelbtini),, mirusio 1986-11-05, Jonavos m., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.