Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-442-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
1-442-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16332-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Rimondas Kuzminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-442-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16332-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam T. K. (T. K.), jo gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. K., neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis:

jis, turėdamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 11 d. išduotą licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, tačiau neturėdamas leidimo juos laikyti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. balandžio 18 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, (duomenys neskelbtini) angaro (duomenys neskelbtini) vietoje, laikė pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis – 200 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 22 mm kalibro žiedinio įskėlimo garsinių šovinių, kol 2019 m. balandžio 18 d. 9.30 val. policijos pareigūnai patikrinimo metu juos surado ir paėmė.

T. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pradėjo prekybą (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. – pardavinėjo sporto prekes, pavyzdžiui, didinamuosius stiklus, žiūronus, visokius sporto reikmenis. 2018 m. norėjo gauti licenciją ir pardavinėti optinius taikiklius. 2019 m. į jo darbo vietą atvyko policija, tikrino paviljoną, kur rado garsinių šovinių. Pripažįsta, kad laikė 200 vnt. tokių šovinių. Šiuos šovinius įgijo prieš maždaug ketverius ar penkerius metus. Jie buvo atgabenti kartu su kitais – pneumatiniais – šoviniais iš Lenkijos parduotuvės per kurjerius. Tiksliai neatsimena jų įgijimo aplinkybių. Garsinius šovinius laikė kartu su kitais šoviniais (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Dviejose skardinėse dėžutėse buvo garsiniai šoviniai. Suprato, kad tai – ne jo prekė, norėjo persiųsti šiuos šovinius atgal į Lenkiją, galvojo, kad, pirmai galimybei pasitaikius, taip padarys, tačiau to nepadarė. Mano, kad taip nutiko, nes siuntimas būtų kainavęs brangiau, nei pačių šovinių vertė. Pripažįsta, kad neteisėtai elgėsi laikydamas garsinius šovinius. Turėjo licenciją tik taikikliams.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. 2019 m. balandžio 18 d. buvo gautas viršininko pavedimas patikrinti (duomenys neskelbtini)turgavietės (duomenys neskelbtini) angarą (duomenys neskelbtini) vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos 9 val. su kolegomis atvyko minėtu adresu ir patikrinimo metu užėjo į turgavietėje esantį (duomenys neskelbtini) angarą (duomenys neskelbtini) vietą. Atėjus ir prisistačius bei parodžius tarnybinį pažymėjimą prekyvietėje buvusiam pardavėjui, buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, iš kurio nustatyta, kad prekeivis buvo T. K.. Jis pateikė policijos pareigūnams verslo liudijimą, kurio numeris yra įrašytas į pavedimo atlikti patikrinimą blanką. Patikrinimo metu nustatyta, kad šioje prekyvietėje prekiaujama nešaunamaisiais ginklais, jų priedais ir šoviniais, kurie priskiriami D kategorijos ginklams. Paprašius T. K. pateikti leidimą prekiauti minėtais ginklais, jis paaiškino, kad tokio leidimo neturi ir niekada neturėjo. T. K. nurodė, kad prekės priklauso jam. Po to, buvo atliktas prekyvietės patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo paimti optiniai taikikliai, dvi dėžutės po 100 šovinių, (iš viso 200 vnt.), ginklų spyruoklės ir metalinis prietaisas spyruoklei įdėti. Visi paimti objektai pagal pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 10-PR2-15868 buvo išsiųsti į Kriminalistinių tyrimų centrą su užduotimi atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą, kokiai šaunamųjų ginklų kategorijai objektai priskiriami. 2020 m. balandžio 16 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikti 200 vnt. šovinių yra šaudmenys, skirti šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, o kiti tyrimui pateikti objektai nėra priskiriami šaunamiesiems ginklams (b. l. 17–18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad patikrinimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) turgavietės (duomenys neskelbtini) angaro (duomenys neskelbtini) vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta ir paimta 47 vnt. spyruoklių, 1 metalinė dalis spyruoklei įstatyti, 2 vnt. optinių taikiklių „Rifle Scope RF3-7x28)“, 2 vnt. optinių taikiklių „Rifle Scope RF3-7x20“, 3 vnt. optinių taikiklių „Rifle Scope RF4x20c“, 3 vnt. optinių taikiklių „Rifle Scope Berkut 4x28“, 3 vnt. optinių taikiklių 4x32, 1 optinis taikiklis „Rifle Scope 6x40)“, 1 optinis taikiklis „Edenberg 7x50E R12“, 2 dėžutės šovinių „Pobjeda Technology“ (b. l. 7).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. sausio 31 d. ekspertizės akte/specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-451 (8.1) (toliau – 2020 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas/specialisto išvada Nr. 140-IS1-451 (8.1)) nustatyta, kad tirti pateikti 200 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, t. y. pramoniniu būdu pagaminti 22 kalibro žiedinio skėlimo garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų (b. l. 10–13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto S. Š. (S. Š.) tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16332-20, nurodyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, T. K. turėjo 2018 m. spalio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jam išduotą licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, tačiau ši licencija nesuteikia teisės laikyti ir prekiauti civilinėje apyvartoje esančiais ginklais, šaudmenimis, jų dalimis. Dėl leidimo laikyti ginklus minėtas asmuo į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nesikreipė ir toks leidimas išduotas nebuvo (b. l. 23).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos rašte dėl informacijos apie licenciją pateikimo užfiksuota, kad 2018 m. spalio 11 d. Policijos departamente T. K. vardu buvo išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Ši licencija buvo atspausdinta iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, o išduoto popierinio dokumento kopija nėra daroma ar saugoma. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, norėdamas vykdyti prekybą ginklais, ūkio subjektas, be Policijos departamento išduotos licencijos, dar turėtų gauti leidimą laikyti ginklus. Leidimas laikyti ginklus patvirtina, kad patalpos, kuriose bus laikomi ginklai, atitinka nustatytus reikalavimus. Tokį leidimą išduoda apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos turimais duomenimis, toks leidimas T. K. nebuvo išduotas. Licencija ir leidimas laikyti ginklus yra du atskiri dokumentai ir jiems gauti turi būti pateikiami skirtingi dokumentai (b. l. 105).

Verslo liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad T. K. turėjo leidimą verstis prekyba tik ne maisto produktais (EVRK klasės 45.32; 47.82; 47.89; 47.99; įeina į EVRK klasę 45.40) (b. l. 26–30).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai laikė šaudmenis – 200 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 22 mm kalibro žiedinio įskėlimo garsinių šovinių.

T. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs minėtą kiekį šaudmenų. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas/specialisto išvada Nr. 140-IS1-451 (8.1) ir kiti rašytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas, tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16332-20, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos raštas dėl informacijos apie licenciją pateikimo. Teismas nenustatė priežasčių abejoti tiek liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek minėtų rašytinių įrodymų turiniu. 2020 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas/specialisto išvada Nr. 140-IS1-451 (8.1) patvirtina, kad 200 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys, t. y. pramoniniu būdu pagaminti 22 kalibro žiedinio skėlimo garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų. Taigi nėra abejonių, kad šie šaudmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas.

T. K. bylą nagrinėjant teisme pripažino supratęs neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs 200 vnt. garsinių šovinių. Tokią aplinkybę taip pat įrodo tai, kad kaltinamasis gana ilgą laiką užsiima sporto prekių pardavimu, ir jo prekyvietėje rastas šaudmenų skaičius. Todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad, pasak T. K., jis norėjo grąžinti 200 vnt. garsinių šovinių, tačiau nepadarė to, neturi reikmės jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Taigi T. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamajam inkriminuota, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo ir realizavo šaudmenis.

Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko T. K. įgijo jam inkriminuotus šaudmenis, taip pat kokiomis aplinkybėmis jis realizavo (pardavė) dalį šaudmenų. Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. T. K. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė šaudmenų įgijimo aplinkybes, tačiau jų nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika.

Todėl T. K. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su šaudmenų neteisėtu įgijimu ir realizavimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Taigi byloje įrodyta, kad T. K., neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis:

jis, turėdamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 11 d. išduotą licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, tačiau neturėdamas leidimo juos laikyti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. balandžio 18 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, (duomenys neskelbtini) angaro (duomenys neskelbtini) vietoje, laikė pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis – 200 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 22 mm kalibro žiedinio įskėlimo garsinių šovinių, kol 2019 m. balandžio 18 d. 9.30 val. policijos pareigūnai patikrinimo metu juos surado ir paėmė.

IV. Dėl T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant jam laiduotoją savo motiną S. K.. Jis padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos – įkūrė įmonę, pakeitė veiklą, perėjo prie kitų sportinių prekių pardavimo. Būtent jo motina patarė pakeisti verslo kryptį. Jį su motina sieja glaudūs santykiai, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), kiekvieną dieną susitinka, artimai bendrauja. Ji – kaltinamajam artimiausias žmogus. Motina pergyveno dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, ji – autoritetas, klauso patarimų.

Galima laiduotoja S. K. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad jos santykiai su sūnumi yra labai gerai. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, kad jis ateityje nepažeistų įstatymų. T. K. papasakojo jai apie neteisėtai laikytas prekes, labai išgyveno dėl savo elgesio. Jos patarimu sūnus įkūrė įmonę ir ėmė prekiauti sportinėmis prekėmis, kurioms nereikia jokių leidimų. Pati galima laiduotoja dirba ūkvedžiu, nėra teista ir bausta administracine tvarka, su sūnumi kiekvieną dieną bendrauja telefonu, jis taip pat atvažiuoja aplankyti. T. K. yra ramaus būdo, atsakingas. Pažada kontroliuoti sūnų ateityje, kad šis daugiau nenusikalstų. Ji yra sūnui autoritetas, klauso jos patarimų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 5 metų, t. y. apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Be to, T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti T. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, anksčiau neteistas (b. l. 140), nors baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs, susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (greičio viršijimas, automobilio pastatymas neleistinoje vietoje), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 141–145). Taigi negalima pripažinti, kad kaltinamasis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad T. K. įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną S. K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. K. su jo motina sieja artimi ryšiai. S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas (kaip pavyzdį nurodė, kad jos paklausytas T. K. įkūrė įmonę ir pakeitė verslo kryptį), jie dažnai tarpusavyje bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. K. anksčiau neteista (b. l. 147), nebausta administracine tvarka (b. l. 146). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad S. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima T. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir bendravimu gali daryti teigiamą įtaką T. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, T. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir trijų mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismas nustatė šiek tiek didesnį, nei minimalus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminą atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat į anksčiau aptartą T. K. asmenybę. Prokurorės siūlytas minimalus toks terminas teismo neįpareigoja.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs T. K. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje. To neprašė ir prokurorė baigiamosios kalbos metu.

V. Kiti klausimai

T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 137 vnt. šovinių 22 Long Blanc, grąžintų po specialaus tyrimo, supakuotų į paketą Nr. 148010 ir perduotų saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (2020 m. birželio 4 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004401), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. (T. K.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 137 vnt. šovinių 22 Long Blanc, grąžintų po specialaus tyrimo, supakuotų į paketą Nr. 148010 ir perduotų saugoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (2020 m. birželio 4 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004401), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Išaiškinti T. K. ir S. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis