Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-02 · Byla Nr. A2.6.-8709-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-02
Bylos Nr.
A2.6.-8709-818/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07207-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-8709-818/2016Proceso Nr. 4-68-3-07207-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2016-05-02 apie 15.15 val. T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodama automobilį „OPEL ASTRA G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos L. J. pasitraukė. Šiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 220 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

L. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutinka, kad jį tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodama atbula kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jai pranešus apie eismo įvykį, L. J. buvo nuvykusi į kelių policiją, ji neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo, jos automobilis yra draustas, todėl jį neturėjo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Papildomai nurodė, kad jį matė, kad vairuotoja jai signalizavo, tačiau jį pamanė, kad tokiu būdu jai duodamas ženklas važiuoti kuo greičiau, nes tuo metu šioje gatvėje buvo automobilių spūstis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. S. paaiškino, kad 2016-05-02 jį vairavo automobilį „Toyota“ bei važiavo T. Narbuto g, Vilniuje. Bevažiuojant link Laisvės prospekto, sustojo įkalnėje ir prieš ją priekyje buvęs automobilis „Opel“ pradėjo riedėti atgal, tai pamačiusi R. S. su savo automobiliu pavažiavo irgi atgal, tačiau minėtas „Opel“ riedėdamas atbulas atsitrenkė į jos vairuojamos transporto priemonės priekinę dalį, kontaktavo su valstybiniu numeriu bei numerio laikikliu, įlenkė valstybinio numerio laikiklį bei įskėlę bamperį. „Opel“ vairuotoja po eismo įvykio nesustodama išvažiavo. R. S. teigimu, jį dar bandė automobilio šviesomis bei garsiniu signalu atkreipti minėtos vairuotojos dėmesį, tačiau vairuotoja nereagavo.

Liudytojas V. T. paaiškino, kad tarnybos metu 2016-05-02 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį T. Narbuto g, Vilniuje. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio vairuotoja, kurį paaiškino, kad įkalnėje prieš ją važiavęs automobilis „Opel“ riedėdamas atbulas atsitrenkė į sustojusį automobilį „Toyota“ bei apgadino valstybinio numerio laikiklį. Pasak liudytoją automobilio „Toyota“ apgadinimai buvo nedideli.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad tarnybos metu gavus pranešimą iš Vilniaus m. OVS atvykus į eismo įvykio vietą, esančia T. Narbuto gatvėje, Vilniuje, buvo nuvykęs minėtu adresu, kur policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Toyota“ vairuotoja. Vairuotoja paaiškino, kad į spūstyje stovinti automobilį „Toyota“ įkalnėje riedėdamas atbulas atsitrenkė kitas automobilis „Opel“, kuris po įvykio išvažiavo. Buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis „Toyota“, kurio apgadinimai nėra dideli.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. J. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju L. J. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2016-05-02 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Tojota“ sužinojo tik policijoje, tik ten buvo apžiūrėtas ir jos automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. Jos automobiliui neprireikė net remonto. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Liudytojai V. T., D. M. bei suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad apgadinimai automobilio „Toyota“ nėra dideli, įlenktas valstybinio numerio laikiklis bei įskilęs prekinis bamperis. Pagrindo netikėti L. J. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Toyota“ yra įžvelgiami tik nežymus apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad L. J. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl L. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-05-02 L. J. važiavo T. Narbuto g, Vilniuje, vairavo „OPEL ASTRA G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo L. J. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. administracinę tvarka nėra baustą, jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057880102. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius