Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812, kuriuo VMI nurodė nurašyti 1 605,45 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas nurodymas yra nepakankamai motyvuotas ir prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai. Ji teigia, kad Nurodyme Nr. (23.31-08)467-124812 VMI nepagrįstai apskaičiavo mokėtinas baudas ir delspinigius, todėl prašo įpareigoti VMI jas grąžinti pareiškėjai.

5. Kilusio administracinio ginčo kontekste pažymėtina, kad VMI, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.), iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šioje teisės normoje įtvirtinta pareiga viešojo administravimo subjektams priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

6. Siekiant įvertinti Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jo turinys atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus ir ar jis yra pakankamai motyvuotas.

7. Nustatyta, kad Nurodymas Nr. (23.31-08)467-124812 parengtas pagal VMI viršininko 2003-01-14 įsakymą Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (VMI viršininko 2015-07-29 įsakymo Nr. VA-51 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-08-03) (toliau – Įsakymas dėl formų). Šio įsakymo kontekste įvertinus Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 turinį, matyti, kad juo siekiama nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), todėl jis turėjo atitikti 1.12 punktu patvirtintą nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0492 formą (toliau – Forma Nr. FR0492). Formoje Nr. FR0492, be kita ko, imperatyviai įtvirtinta, kad tokio pobūdžio nurodymuose turi būti nurodomas toks teisinis pagrindas: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu“. Iš Įsakymu dėl formų patvirtintos Formos Nr. FR0492 turinio matyti, kad faktinis nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pagrindas nurodomas prievolių ataskaitoje.

8. Iš Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nors pagal Formą Nr. FR0492, turėjo būti nurodomas iš esmės kitas teisinis pagrindas, t. y. 33 straipsnio 8 ir 15 punktas, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas. MAĮ 33 straipsnio 8, 15 punktuose nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienu iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). MAĮ 102 straipsnyje sureguliuota nurodymo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pateikimo tvarka ir pagrindai, t. y. nustatyta, kad: mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (1 dalis); tuo atveju, kai duodamas šio straipsnio 1 dalyje arba šio Įstatymo 63 straipsnyje numatytą nurodymą mokesčių administratorius nurodo, kad asmuo gali vykdyti tam tikras operacijas sąskaitoje (sąskaitose), turi būti nurodyta konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti (2 dalis). MAĮ 105 straipsnyje sureguliuotas mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos; tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas; tuo atveju, kai baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas. MAĮ 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos muitų ir su jais susijusių sumų nepriemokai taikomi tiek, kiek jos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktų nuostatoms. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Įvertinus Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 teisinį pagrindą, matyti, kad jis neatitinka Įsakyme dėl formų nustatytų reikalavimų. Taip pat konstatuotina, kad VMI skundžiamame nurodyme vadovavosi MAĮ 105 straipsniu, kuriame sureguliuoti mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo pagrindai ir tvarka, šio teisinio pagrindo nekonkretizavo (t. y. nenurodė jo dalies, punkto, o MAĮ 102 straipsnis, kuriame įtvirtintas nagrinėjamu atveju turintis esminę reikšmę teisinis reguliavimas dėl nurodymo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pateikimo tvarkos ir pagrindų iš viso nepaminėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nurodyme Nr. (23.31-08)467-124812 VMI iš esmės neindividualizavo savo priimto individualaus administracinio akto teisinio pagrindo ir tai galėjo suklaidinti pareiškėją, iš kurios sąskaitų buvo siekiama nurašyti mokestinę nepriemoką. Teismo vertinimu, toks teisinio pagrindo nurodymas, ypač atsižvelgiant į itin lakonišką skundžiamo nurodymo turinį, nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

10. Prie Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 pridėtoje prievolių ataskaitoje surašyti mokesčių deklaracijų numeriai (prievolės tipas), mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo data, prievolės, baudų ir delspinigių sumos. Įvertinus Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 faktinį pagrindą (t. y. prie jo pridėtą prievolių ataskaitą), konstatuotina, kad iš pridėtos prievolių ataskaitos galima tik spėlioti, kad joje nurodytos prievolės, baudos ir delspinigiai kildinami iš nurodytų mokestinių deklaracijų, tačiau neįmanoma aiškiai nustatyti, kaip jie apskaičiuoti, t. y. nenurodyta, iki kada konkrečią mokestinę prievolę pareiškėja privalėjo įvykdyti, iki kokios konkrečios datos prievolės, baudos ir delspinigiai yra paskaičiuoti, netgi neaišku, ar apskritai pareiškėjai buvo paskaičiuotos mokestinės baudos, nes, kaip nurodo VMI savo atsiliepime, pareiškėjai bauda nėra paskirta, o skundžiamame nurodyme esą yra pateikta tik prievolės suma. Taip pat nėra niekaip įvertinta aplinkybė, kad pareiškėja 2014-04-28 ir 2015-05-05 į VMI sąskaitą pagal įmokos kodus 1411 ir 1441 buvo įmokėjusi atitinkamas pinigų sumas. Taigi nei pareiškėja, susipažinusi su Nurodymu Nr. (23.31-08)467-124812, nei teismas negali įvertinti prievolių, baudų, delspinigių apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo, taip pat negali nustatyti, ar apskritai pareiškėjai buvo skirta bauda. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad prie Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 pridėta prievolių ataskaita nelaikytina adekvačiu, aiškiu ir pakankamu faktiniu šio nurodymo pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Įsakyme dėl formų ir juo patvirtintoje Formoje Nr. FR0492 nėra įtvirtintas prievolių ataskaitos, kurioje pateikiamas faktinis nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pagrindas, turinys, jis turi atitikti konkrečią situaciją ir iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir gero administravimo principo imperatyvų kylančius motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.

11. Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 turinį įvertinus Įsakyme dėl formų, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nei teisiniai, nei faktiniai Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo nuomone, nustatyti individualaus administracinio akto – Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 – trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti Nurodymą Nr. (23.31-08)467-124812 tenkintinas.

12. Šiuo teismo sprendimu panaikinus Nurodymą Nr. (23.31-08)467-124812 yra atkuriama buvusi iki šio nurodymo priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2016-07-01), įskaitant ir tai, kad pareiškėjai turi būti grąžinamos Nurodymu Nr. (23.31-08)467-124812 neteisėtai paskaičiuotos baudos ir delspinigiai (jeigu baudos ir delspinigiai buvo priskaičiuoti ir išieškoti). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad dėl šiame teismo sprendime nustatytų esminių Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 trūkumų teismas negali įvertinti jame pateikto prievolių, baudų, delspinigių apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir nustatyti, ar apskritai Nurodymu Nr. (23.31-08)467-124812 pareiškėjai buvo skirta bauda, VMI įpareigotina iš naujo įvertinti, ar pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi iš prie Nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 pridėtoje prievolių ataskaitoje nurodytų mokesčių deklaracijų kylančias mokestines prievoles, ir apie tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti pareiškėją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos S. B. skundą tenkinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-30 nurodymą Nr. (23.31-08)467-124812 panaikinti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo įvertinti, ar S. B. yra tinkamai įvykdžiusi iš prie 2015-09-30 nurodymo Nr. (23.31-08)467-124812 pridėtoje prievolių ataskaitoje nurodytų mokesčių deklaracijų kylančias mokestines prievoles, ir apie tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu informuoti pareiškėją.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.