- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- I-539-583/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB sveikatos centras „Energetikas“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos
- Kategorijos
- 4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundu atsakovams- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1944 panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 16SS-(14.16.45.)-261, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl 5.2516 ha žemės sklypo Kuršių takas 5, Palanga, nuomos. Pareiškėjas šį sprendimą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-1944 nepatenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus sprendimus, kuriais nepagrįstai, pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai.
Pareiškėjas teikdamas skundą nurodo, kad skundo padavimo termino nepraleido, nes 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad jis yra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Įvertinus šią teismo nutartį, bei vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944 nurodyta apskundimo tvarka, kad šis sprendimas skundžiamas per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, pareiškėjo teigimu jis skundą pateikia nepraleidęs 1 mėnesio apskundimo termino.
Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto numatytuoju pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir 2010 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintose „Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse“, jų 1 punkte. Taigi iš cituojamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Lingvistinė šio teisinio reguliavimo analizė taipogi leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo atveju ginčo dalyku kreipiantis skundu tiesiogiai į teismą gali būti sprendimas, kuriuo išsprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos klausimas priimant sprendimą išnuomoti valstybinį žemės sklypą. Šiuo atveju toks sprendimas nėra priimtas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui 2011 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka 2011 m. liepos 8 d. pateikdamas skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimus tokio pobūdžio bylose, nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatoms (žr.: 2010 m. spalio 15 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-563/2010). Tokia neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka įstatymo leidėjas siekia suteikti galimybę ginčą išspręsti pačiai Institucijai, kol nėra sukurta tam tikrų teisių ir pareigų.
2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teises normas, apibendrinimui (toliau ir – LVAT Apibendrinimas), kuriame nurodoma, kad pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles: į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (žr. LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 460-461 psl.). Taigi bet kuriuo atveju pareiškėjas į teismą skundu turėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčą išsprendusios institucijos sprendimo gavimo dienos. Todėl įvertinus šias aplinkybes būtina nustatyti ar pareiškėjas tinkamai laikėsi nustatytos neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos, ar nėra praleistas terminas kreiptis skundu į teismą.
Šioje nutartyje jau cituoto LVAT Apibendrinimo 2.5 skyriuje „Teritorinio teismingumo nustatymas, kai administracinis ginčas prieš kreipiantis į teismą buvo išnagrinėtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje“ numatyta, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai glaudžiai siejasi su bylos teritoriniu teismingumu (žr. LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 471-478 psl.). Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teritorinio teismingumo yra suformuota ir viešai paskelbta, todėl akivaizdu, kad ji pareiškėjui, juolab atstovaujamam profesionalaus advokato (skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai teikė advokatas) yra žinoma ir ja turėjo būti vadovaujamasi kreipiantis skundu į teismą ginčijant atsisakymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą. Pagal įvardintas teismingumo taisykles pareiškėjas turėjo kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareiškėjas skundu kreipėsi 2011 m. rugsėjo 8 d. (skundo registracijos Nr. 3-539). Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1944 gavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (pašto voko duomenys), todėl į Klaipėdos apygardos administracinį teismą jis turėjo kreiptis per 20 dienų, t.y. skundą paduoti iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. (įskaitytinai). Tai, kad pareiškėjas nesilaikė bylos teritorinio teismingumo taisyklių ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nėra aplinkybė kuri nutrauktų skundo padavimo termino skaičiavimą, t.y. skundo padavimas bet kuriam teismui nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių nėra laikomas tinkamu kreipimusi į teismą. Būtent tokios praktikos laikomasi ir formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal kurią teismingumo taisyklių nepaisymas nėra pagrindas automatiškai laikyti, kad asmuo laiku kreipėsi į teismą, o tai yra tik pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4962/09, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą kreiptis skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir neprašo atnaujinti skundo padavimo termino.
Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad kreipiamasi nepraleidus skundo padavimo termino akcentuoja, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1944 aiškindama apskundimo tvarką nurodė, kad sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Cituoto LVAT apibendrinimo 2.8. skyriuje „Nuostatų, susijusių su terminu, per kurį galima kreiptis į teismą dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo, taikymo praktika“ yra nurodyta, kad esant nustatytai neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkai ar ja pasinaudojus savanoriškai, į administracinį teismą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos priimto sprendimo turi būti kreipiamasi per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (žr. LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 484-487). Todėl neteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai netinkamai nurodžius ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką tai nėra prielaida taikyti būtent tą apskundimo terminą, kurį nepagrįstai nurodė institucija. LVAT savo jurisprudencijoje ir cituotame Apibendrinime nuosekliai laikosi nuostatos, kad ši aplinkybė gali būti tik pakankama prielaida spręsti dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, įvertinant ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai kreiptis skundu į teismą (žr.: LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 487-493).
Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir viseto rašytinių įrodymų, galima konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą, numatytą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos tinkamai kreiptis teisminės gynybos, prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo neteikia, todėl pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalimi 8 punktu atsisakytina priimti. Ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis iš naujo skundu teismą, kartu su skundu pateikiant motyvuotą prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.
Teismas taip pat pažymi, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010).
Pareiškėjas kreipdamasis skundu į teismą 2011 m. rugsėjo 7 d. AB Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 106 straipsniu, 149 straipsniu,
nutarė:
pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16SS-(14.16.45.)-261 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1944 panaikinimo, atsisakyti priimti.
Pareiškėjui UAB sveikatos centras „Energetikas“ (į/k 152513731) grąžinti Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu 2011 m. rugsėjo 7 d. sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.