- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- II-893-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- G. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., institucijos atstovui Daliui Čeponui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI arba institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas G. B. 2007m. spalio 12 d. surašė ATP protokolą Nr. 0580-0119 už tai, kad šis, būdamas G. B. IĮ savininku, pažeidė darbo teisės norminius aktus, nes, 2007-10-30 10.00 val. ir 2007-11-12 11.00 val. patikrinus įmonės dokumentaciją, nustatyta, jog darbuotojai S. J. ir R. Š. prieš darbo pradžią nebuvo instruktuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais, tuo pažeidžiant Darbo kodekso (DK) 270 str. 1 dalies ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 28.1 ir 29.1 punktų reikalavimus; darbuotojams A. K., J. B. ir V. Ž. 2007 m. liepos mėn. nebuvo užtikrinta 35 val. nepertraukiamo savaitės poilsio trukmė, tuo pažeidžiant DK 161 str. 5 dalies reikalavimus; darbuotojams nemokama už darbą naktį, tuo pažeidžiant 193 straipsnio reikalavimus (b.l. 31). Institucijos pareigūnas 2008m. vasario 21 d. nutarimu G. B. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41 str. 1 dalyje padarymą, skyrė 2750 Lt baudą (b.l.48).
Šalies argumentai
G. B. skundu prašo nutarimą panaikinti, o bylą- nutraukti, dėl šių priežasčių: 1) dėl išvados, kad įmonės darbuotojai S. J. ir R. Š. prieš darbo pradžią nebuvo instruktuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais, paaiškino, kad jis DK 270 str.1 dalies bei Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos reikalavimų nepažeidė, nes priimant minėtus asmenis į darbą jie tą pačią dieną buvo supažindinti su saugos ir sveikatos darbe klausimais ir pasirašė Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale; 2) dėl išvados, kad A. K., J. B. ir V. Ž. 2007 m. liepos mėn. nebuvo užtikrinta 35 val. nepertraukiamo savaitės poilsio trukmė, paaiškina, kad minėta situacija susidarė dėl objektyvių priežasčių dviem įmonės darbuotojams, atitinkamai nuo 2007-07-08 ir 2007-07-09, neišėjus į darbą, todėl per laikotarpį, kol pareiškėjas surado naują darbuotoją, dirbo tik du darbuotojai, kuriems pareiškėjas laikinai suteikė 24 val. nepertraukiamos trukmės savaitės poilsį (arba tris kartus po 24 val. per savaitę) ir pastarieji sutiko dirbti tokiu režimu. Jis savo teisėmis nepiktnaudžiavo, nes negalėjo nutraukti įmonės veiklos vien dėl to, kad dirbo tik du darbuotojai, suradus naują, situacija iš karto pasikeitė ir per savaitę darbuotojams buvo suteikiama du kartus po 48 val. nepertraukiamo savaitės poilsio; 3) jis negalėjo paaiškinti aplinkybių ir pateikti dokumentus, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą ir apie tai pranešė raštu ir telefonu, prašydamas bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau institucija ignoravo pareiškėjo prašymą ir jo nesprendė, pažeisdama ATPK 272 straipsnio, 284 str. 1 dalies reikalavimus, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nesuteikdama galimybės pateikti įrodymus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, nes visi atleisti darbuotojai, kurių skundo pagrindu buvo surašytas ATP protokolas, negalėjo dirbti įmonėje dėl nuolatinio girtavimo, o ne dėl blogų darbo sąlygų ar kitokio netinkamo darbdavio elgesio, todėl nutarimas yra šališkas ir naikintinas; 4) jo įmonė yra smulkaus verslo įmonė, jos gaunamos pajamos nedidelės, gi jis yra antros grupės invalidas, todėl paskirta 2 750 Lt bauda yra labai didelė tiek jo įmonei, tiek jam, kaip neįgaliam fiziniam asmeniui, taip pat prašo teismo dėl darbuotojų trūkumo susidariusią sunkią situaciją įvertinti kaip lengvinančią aplinkybę (b.l.2-4).
G. B. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad ATP protokole nurodyta jo surašymo data- 2007-10-12, nors tikrino lapkričio mėnesį. Jis pateikė faksu įrodymus, kad negalės dalyvauti dėl ligos, paskutinį kartą- 2007-02-19 dieną, tačiau, gavę šį nedarbingumo pažymėjimą, inspekcijos darbuotojai telefonu grasino vėl atsiųsią tikrintojus. Priimant į darbą su kiekvienu darbuotoju buvo sutarta, kad jų darbo pamaina tęsis 24 valandas ir kad poilsio dieną gaus kas 3-4 pamainą ir kad už naktinį darbą papildomai nebus mokama.
Institucijos atstovas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad ATP protokole suklysta nurodant jo surašymo datą, nes patikrinimai vyko 2007-10
-30 ir 2007-11-12 dienomis, gi iš pareiškėjo parašo įteikiant kopiją matyti, kad jis buvo surašytas 2007-11-12 dieną. Dėl skundo 1-jo teiginio- instruktavo ne prieš darbo pradžią, abiejų žurnalų įrašai taisyti, dėl skundo 2-jo teiginio- DK 161 str.5 daleis norma yra imperatyvi; nutarimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant teisėtai, nes nei vieną kartą nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, prieš 2008-02-21 dieną nei medicininio pažymėjimo nei prašymo negavo, todėl byla buvo išnagrinėta G. B. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATP protokolo surašymo datos.
Minėta, kad ATP protokolas Nr. 0580-0119 datuotas 2007m. spalio 12 diena, nors įmonės patikrinimai buvo daryti 2007-10-30 10.00 val. ir 2007-11-12 11.00 val. Įvertinus tai ir aplinkybę, kad ATP protokolas pareiškėjui įteiktas pasirašytinai 2007-11-12 dieną, teismas daro išvadą, kad ATP protokolo data- 2007m. spalio 12 diena- laikytina technine rašymo klaida ir protokolą laiko surašytu 2007m. lapkričio 12 dieną.
Dėl nutarimo teisėtumo.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 41 str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas, padarymą. Šis pažeidimas institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su DK 270 str. 1 dalies, nustatančios, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti; DK 161 str. 5 dalies, nustatančios, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas, o šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais (t.y. įmonėse ir organizacijose, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.); įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse; esant suminei darbo laiko apskaitai) abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės; DK 193 straipsnio, nustatančio, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos); Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (toliau - Tvarka) 28.1 punkto, nustatančio, kad įvadinis instruktavimas privalomas visiems įmonėje įdarbinamiems darbuotojams. Sudarius darbo sutartį, jis tuoj pat turi būti atliekamas ir įforminamas įmonės įvadinio instruktavimo registravimo žurnale (...) bei Tvarkos 29.1 punkto, nustatančio, kad pirminį instruktavimą darbo vietoje prieš pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su gamyba, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų laikymu ir naudojimu, reikalavimų nesilaikymu.
Dėl nutarimo dalies, kuria G. B. patrauktas atsakomybėn už DK 270 str. 1 dalies ir Tvarkos 28.1, 29.1 punktų reikalavimų pažeidimą, pagrįstumo.
Pareiškėjas teigia, kad tiek priimant į darbą R. Š. (2007-05-03), tiek S. J. (2007-05-02), minėti asmenys priėmimo į darbą dienomis buvo supažindinti su saugos ir sveikatos darbe klausimais ir pasirašė Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.
Minėta, kad pareiškėjas kaltinamas pažeidęs reikalavimus, numatančius prievolę darbdaviui apmokyti ir (ar) instruktuoti darbuotoją saugiai dirbti prieš jam pradedant darbą. Tvarkos 28.1 ir 29.1 punktai numato dviejų rūšių instruktavimą: 1) įvadinį instruktavimą, kuris privalomas visiems įmonėje įdarbinamiems darbuotojams ir turi būti atliktas bei įformintas įmonės įvadinio instruktavimo registravimo žurnale tuoj pat po darbo sutarties sudarymo (Tvarkos 28.1 p.), ir šio instruktavimo metu, o pagal Tvarkos 28.3 punkto nuostatas įvadinio instruktavimo metu darbuotojas turi būti supažindinamas su įmonės veikla ir jos ypatumais, susijusiais su darbuotojų sauga ir sveikata, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimu įmonėje, pavojingomis vietomis, būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvinės sutarties susitarimais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais ir jo darbą reglamentuojančiais aktais; 2) pirminį instruktavimą darbo vietoje, kuris atliekamas prieš darbuotojui, kurio veikla susijusi su gamyba, darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų laikymu ir naudojimu, pradedant dirbti įmonėje (Tvarkos 29.1 p.). Pirminis instruktavimas yra privalomas tiek nuolatiniams darbuotojams, tiek laikinai įmonėje dirbantiems asmenims (Tvarkos 29.2 p.). Darbuotojams, išklausiusiems pirminį instruktavimą darbo vietoje, leidžiama dirbti tik po to, kai instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir(arba) specialioje instruktavimo registravimo kortelėje (Tvarkos 29.5 p.).
Byloje esanti 2007-05-02 darbo sutartis Nr. 06 (b.l.8) ir draudėjo 2007-05-02 pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą (b.l.12) patvirtina, kad S. J. į apsaugos darbuotojo pareigas G. B. IĮ priimtas ir pradėjo dirbti nuo 2007-05-02; 2007-05-02 darbo sutartis Nr. 07 (b.l.9) ir draudėjo 2007-05-03 pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą (b.l.15) patvirtina, kad R. Š. į apsaugos darbuotojo pareigas G. B. IĮ priimtas ir pradėjo dirbti nuo 2007-05-03. Institucijos pateiktas G. B. IĮ Priešgaisrinės saugos ir saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas (b.l.37-38) patvirtina, kad S. J. darbdavys pirminį instruktavimą pravedė 2007-05-29, t.y. praėjus 27 dienoms, o R. Š. - 2007-06-03, t.y. praėjus mėnesiui. Pažymėtina, kad analogiškame pareiškėjo pateiktame ir G. B. IĮ spaudu patvirtintame žurnale (b.l.21-22) yra nurodomos kitokios, nei aukščiau nurodytos, pirminio instruktavimo minėtų asmenų atžvilgiu pravedimo datos, t.y. šiame žurnale nurodoma, kad S. J. atžvilgiu darbdavys pirminį instruktavimą pravedė 2007-05-02 (paskutinis skaičius matomas labai neryškiai), o R. Š. atžvilgiu - 2007-05-03, t.y. šių asmenų priėmimo į darbą dienomis, apžiūrėjus šių žurnalų originalus teismo posėdyje, pastebėti galimi šių įrašų taisymai. Tas pats pastebėta ir apžiūrėjus G. B. IĮ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo (b.l.23-24) originalą. Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad darbuotojai S. J. ir R. Š. prieš darbo pradžią nebuvo instruktuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais.
Dėl nutarimo dalies, kuria G. B. patrauktas atsakomybėn už DK 161 str. 5 dalies reikalavimų pažeidimą, pagrįstumo.
Iš G. B. IĮ 2007 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l.26) matyti, kad įmonės darbuotojas A. K. nuo 2007 m. liepos mėn. 1 d. iki 10 d. imtinai dirbo be poilsio dienų, J. B. dirbo be poilsio dienų nuo 2007 m. liepos mėn. 13 d. iki 26 d. imtinai, o V. Ž. - nuo šio mėnesio 14 iki 27 dienos imtinai, be to, pareiškėjas pats neneigia, kad įmonės darbuotojams A. K., J. B. ir V. Ž. 2007 m. liepos mėn. jis neužtikrino 35 val. nepertraukiamo savaitės poilsio trukmės, tačiau tokius savo veiksmus motyvuoja objektyviomis priežastimi – t.y. būtinumu užtikrinti įmonės veiklą iš jos pasitraukus dviem darbuotojams. Teismas pritaria institucijos atstovo argumentacijai, jog šie reikalavimai DK suformuluoti imperatyviai, todėl išimtys, kokiom priežastim jos beaiškinamos, negalimos.
Dėl nutarimo dalies, kuria G. B. patrauktas atsakomybėn už DK 193 straipsnio reikalavimų pažeidimą, pagrįstumo.
Pareiškėjas, kaip buvo minėta, nubaustas nemokėjus darbuotojams už darbą naktį DK 193 str. nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos), tačiau kokiems darbuotojams, kokiu laikotarpiu, nei nutarime, nei protokole nenurodyta. Teismas mano, kad taip pažeistas ATPK 260 str. suformuoluotas reikalavimas ATP protokole atskleisti pažeidimo esmę. Įvertinus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminus (ATPK 35 str.), byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl nutarimo atitikimo ATPK 272 str., 284 str. 1 d. reikalavimams
Pareiškėjas teigia, kad ATP byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 272 straipsnio, 284 str. 1 dalies reikalavimus, nes jis bylos nagrinėjimo metu institucijai negalėjo paaiškinti aplinkybių ir pateikti reikšmingų bylos nagrinėjimui įrodymų dėl to, kad institucija, neatsižvelgusi į jo prašymus, bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė jam nedalyvaujant.
ATPK 272 straipsnis, kurio turinys pareiškėjui buvo išaiškintas pasirašant ATP protokolą, nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Pagal LR ATPK 284 str. 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Byloje esantys medicininiai pažymėjimai (b.l.41,44-47) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2007-12-29 sirgo ir prieš bylos nagrinėjimą institucijai faksiniu ryšiu pasiųsdavo nedarbingumo pažymėjimų kopijas ir dėl pastarojo ligos, o institucija, nežiūrint to, kad prašymai atidėti bylos nagrinėjimą nebūdavo pateikiami, du kartus atididėjo bylos nagrinėjimą (b.l.40,42). Pareiškėjas apie numatomą bylos nagrinėjimą 2008-02-21 dieną pasirašytinai buvo informuotas institucijos 2008-02-06 pranešimu (b.l.49) ir pats neginčija, kad žinojo apie numatomą bylos nagrinėjimą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taigi, apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuotas tinkamai. Institucija neigia 2008-02-19 eilinį kartą faksu gavusi nedarbingumo žymėjimo kopiją, o G. B. tokių įrodymų teismui nepateikė. Iš pasakyto eismas daro išvadą, kad institucija, priėmusi sprendimą nagrinėti bylą G. B. nedalyvaujant, nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjo teisių nepažeidė, priešingu atveju būtų praleisti nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35str.). Be to, ATP bylos nagrinėjimas administraciniame teisme yra tokio nagrinėjimo tąsa, kurio metu patrauktas atsakomybėn asmuo gali teikti įrodymus, paaiškinimus, prašymus ir pareiškėjas šiomis teisėmis pasinaudojo.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 55 % darbingumo lygis (b.l.27), ši aplinkybė institucijai priimant nutarimą buvo žinoma, tačiau ATPK 31str.1d.10 punktas netaikytas. Teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltę lengvinančia ir baudos dydį sumažina iki sankcijos minimumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 ir 5 p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008m. vasario 21 d. nutarimo dalį, kuria G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal už DK 193 straipsnio reikalavimų pažeidimą, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nutarimo dalį, kuria G. B. paskirta 2750 Lt bauda, pakeisti, G. B. (asm.k(duomenys neskelbtini) paskirti 500 Lt baudą.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.