Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1002-605/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
2A-1002-605/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
Atsakovas
Alytaus, Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Lankava“, Nacionalinei žemės tarnybai, Alytaus miesto savivaldybei
Ieškovas
Č. M.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1002-605/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės,

sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apelianto UAB „Lankava“ atstovei advokatei L. D., atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovams R. P. ir L. N., ieškovo atstovui advokatui D. R., Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Lankava“ apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19-90/2010 pagal ieškovo Č. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Lankava“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras Alytaus filialas, AB SEB bankas dėl žemės nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė (1 t., b.l. 2-6, 2 t., b.l. 67-68) pripažinti iš dalies negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.N11/94-0130 dėl 0,719 ha valstybinės žemės sklypo nuomos; įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M. į 0,2166 ha valstybinės žemės, esančios Kepyklos g. 17D, Alytuje, pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos suformuotą žemės planą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis, jo motina B. M., sesuo J. Z. 1992 m. kreipėsi Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į jo tėvo, J. M., mirusio 1976 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Alytaus mieste. Motina B. M. 1998 m. rugpjūčio 4 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko ieškovui. 2001 m. spalio 22 d. B. M. mirė. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.11-853 „Dėl žemės sklypo nuomos Alytaus mieste“, UAB „Dzūkijos prekyba“ penkiems metams buvo išnuomotas 1447 kv.m. žemės sklypas, esantis Kepyklos g. 17 D, Alytuje. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 11/2002-2460 dėl minėto 0,1447 ha žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17D, Alytuje, sudaryta 2002 m. birželio 18 d. Įsakyme nenurodytas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis 2002 m. gegužės 27 d. leista išnuomoti neužstatytą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintoje „Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje“ galimybė išnuomoti ne aukciono būdu laisvą neužstatytą žemės sklypą nebuvo numatyta, todėl šis sklypas turėjo būti priskirtas laisvai valstybinei žemei ir grąžintas nuosavybėn. Alytaus apskrities viršininko administracija, priimdama įsakymą dėl žemės sklypo nuomos ir sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, jog į laisvą valstybinės žemės sklypą pirmiausia atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr.692 reikalavimus. 2007 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr.11/2002-2460 UAB „Dzūkijos prekyba“ nurodytas nuomos terminas pasibaigė, tačiau Alytaus apskrities viršininko administracija neinicijavo ir nepriėmė įsakymo šios sutarties išregistravimui nekilnojamojo turto registre ir nerengė dokumentų, reikalingų atkurti nuosavybės teises B. M.. Buvusios J. M. 0,5837 ha žemės dalis 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 11/94-0130 buvo išnuomota UAB „Alytaus agrochemija“ kaip naudojamas žemės sklypas, nuomos terminas - 99 metai. Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 20 d. neprieštaravo, kad UAB „Alytaus agrochemija“ parduotų nuosavybės teisėmis valdomus pastatus ir sutiko, kad UAB „Alytaus agrochemija“ perleistų 0,5837 ha žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17, Alytuje, žemės nuomos teise naujajam pastatų ir kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių savininkui. Pastatą - sandėlį ir kiemo aikštelę įsigijo UAB „Lankava“. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis UAB „Lankava“ 2007 m. sausio 18 d. įregistruota 0,5837 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17, nuoma. Valstybinės žemės nuomos teisė perleista CK 6.394 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta, kad 0,5837 ha žemės sklypas, išnuomotas UAB „Lankava“, nepažymėtas kadastro žemėlapyje, kas reiškia, kad žemės sklypo ribų planas nustatyta tvarka nebuvo parengtas. CK 6.547 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Žemės sklypo planas turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintus „Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ reikalavimus. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Alytaus apskrities viršininko administracijai pateikė 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Kepyklos g.17D, Alytuje, planą ir 2007 m. įsakymą Nr. DV-635 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir planų patvirtinimo“, kuriame nurodyta, jog J. M. turėtoje žemėvaldoje galima grąžinti 2166 kv.m laisvos (neužstatytos) žemės plotą. Alytaus apskrities viršininko administracija, motyvuodama tuo, kad suformuoto galimo sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypo dalis patenka į UAB „Lankava“ išnuomotą žemės sklypą, nerengė nuosavybės teisių atkūrimo B. M. dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu (2 t., b.l. 148-151) ieškinį patenkino. Pripažino iš dalies negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N11/94-0130 dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17, Alytuje, dalies nuomos. Įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M. į 0, 2166 ha žemės, esančios Kepyklos g. 17D, Alytuje, pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtintą suformuoto 0,2166 ha žemės sklypo Kepyklos g. 17D, Alytuje, planą ir naudojimo duomenis. Priteisė iš Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Lankava“ po 66 Lt bylinėjimosi išlaidų Č. M. ir po 29,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos natūra, išskyrus atvejus, kai žemė užstatyta ar valstybės išperkama, tai, kad jos dalis persidengia su UAB „Lankava“ išnuomotu sklypu nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius parengia ir patvirtina planus apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris per mėnesį laiko kartografinėje medžiagoje pažymi gretutinių sklypų ribas. Alytaus miesto savivaldybės žemėtvarkos skyrius pagal 2007 m. spalio 4 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą neparengė dokumentų ir nuosavybės teisių į 0,2166 ha žemės sklypą neatkūrė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Lankava“ apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 1-3) prašo dalinai panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškovo Č. M. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Lankava“, UAB „Alytaus agrochemija“ ir valstybės, dalyje dėl 0,0719 ha žemės sklypo, atmesti. Nurodo, kad dėl įpareigojimo atstatyti nuosavybės teises į valstybei priklausantį 0, 1447 ha žemės sklypą sutinka, kadangi šis žemės sklypas UAB „Lankava“ nebuvo išnuomotas, ir šioje dalyje apeliacinio skundo nereiškia. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Ginčo žemės sklypas nėra laisvas. Jis yra užstatytas bendrovei nuosavybės teise priklausančiais antžeminiais statiniais, įrengta tvora, automatiniai vartai, išasfaltuota aikštele. Šią aplinkybę įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo aktas. Ginčo žemė priskirtina prie valstybės išperkamos ir natūra negrąžinamos žemės. Šis sklypas yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nenurodo nei vieno Taisyklių pažeidimo, dėl kurio galėtų būti naikinamas dalyje Alytaus apskrities viršininko įsakymas ir pripažinta negaliojančia dalyje valstybinės žemės nuomos sutartis. Teismas taip pat nesirėmė įstatymais, pagrindžiančiais ieškovo teisę į žemės nuosavybės atstatymą. Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovo teisių nepažeidžia ir nepanaikina jų teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises, tame tarpe reikalauti atkurti nuosavybės teises ir į išnuomotą ir/ar perduotą naudotis kitiems asmenims valstybinę žemę. Ginčijamos valstybinės žemės nuomos sudarymo momentu galiojęs Žemės nuomos įstatymas ir šiuo metu galiojančio CK 6.499 str., 6.559 str., 6.643 str. nedraudžia atkurti nuosavybės teisių į išnuomotus ir naudotis perduotus žemės sklypus, jeigu jie nepriskirti prie valstybės išperkamos žemės. Šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų atitinkamas sprendimas dėl ginčijamos žemės priskyrimo pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį prie valstybės išperkamos žemės nėra priimtas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 5-9) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei nuosavybės teisų atkūrimo atmesti. Nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija parengė 0,2166 ha ploto žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17 D, Alytuje, planą, o Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtino šio žemės sklypo planą ir nustatė žemės naudojimo duomenis. Kadangi šis žemės sklypas suformuotas ant dalies naudojamo 0,5873 ha ploto žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17, Alytuje, Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-(3.1.)-813 grąžino šį žemės sklypo planą, prašydamas performuoti žemės sklypą, kadangi jis suformuotas ant dalies kito žemės sklypo. Naudojamas 0,5873 ha žemės sklypas, esantis Kepyklos g. 17, Alytuje, išnuomotas 99 metų laikotarpiui 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi, kuri sudaryta tarp Alytaus miesto valdybos ir UAB „Alytaus agrochemija“. Alytaus miesto savivaldybės administracija turi parengti visos teritorijos detalųjį planą ar kitą planavimo dokumentą ir suformuoti žemės sklypus, reikalingus teritorijoje esantiems pastatams eksploatuoti bei suformuoti žemės sklypus, galimus grąžinti natūra. Taigi norint įvykdyti ieškovo reikalavimą atkurti nuosavybės teises į 0,2166 ha ploto žemės sklypą, turi būti parengtas detalusis planas, pagal kurį būtų performuotas 0,5837 ha ploto žemės sklypas, kurį šiuo metu naudoja UAB „Lankava“. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktu nustatyti terminai, per kuriuos apskrities viršininko administracija turi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, - per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pasisako dėl pripažinimo iš dalies negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.11/94-01, dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Kepyklos g.17, Alytuje, dalies nuomos, tačiau konstatuojamoje dalyje teismas dėl minėto pripažinimo nėra pasisakęs, teisiškai nėra įvertinęs minėtos aplinkybės.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus (3 t., b.l. 20-21) nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės nuomos teisė, kylanti iš Žemės nuomos sutarties, yra įkeista SEB naudai prievolių, kylančių iš kredito sutarčių, sudarytų su UAB „Lankava“, įvykdymo užtikrinimui. Patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, neabejotinai pažeidžiamos SEB teisės ir teisėti interesai, kadangi bankas sprendimui įsiteisėjus prarastų dalį įkeisto turto vertės. Žemės sklype yra pastatyti UAB „Lankava“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie taip pat pirminiu ir antriniu įkeitimu yra įkeisti SEB. Tuo atveju, jeigu įsiteisėtų sprendimas ieškinį tenkinti, SEB atitinkamai prarastų atitinkamą įkeisto turto vertės dalį. Tokiu atveju būtų svarstoma galimybė CK 6.271 str. pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto. Šiuo aspektu būsimas sprendimas civilinėje byloje turi įtakos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl ji turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nei vieno SEB atsiliepime nurodyto argumento, nenurodė, kad SEB yra dalyvaujantis byloje asmuo. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. laikytinas absoliučiai negaliojančiu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovo UAB „Lankava“ apeliacinį skundą (3 t., b.l. 24-25) nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais sutinka. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovai nenurodo nei vieno Lietuvos Respublikos įstatymo ar teisės akto pažeidimo, dėl kurio galėtų būti naikinamas Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymas ir pripažinta negaliojančia dalyje valstybinės žemės nuomos sutartis.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (3 t., b.l. 27-29) nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai įvertino visus esančius įrodymus. Apeliantai nepagrindžia savo apeliacinių skundų ir neįrodo, kokius teisės aktus pažeidė ar netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 „Dėl žemės sklypų, numatytų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir planų tvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo Kepyklos g. 17D, Alytuje, planą ir naudojimo duomenis, kurie buvo pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijai, nes apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius gali pradėti rengti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atkūrimo projektą tik gavę iš savivaldybės administracijos direktoriaus Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus dokumentus. 2007 m. spalio 4 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV 635 patvirtintas ginčo žemės sklypo planas buvo suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Neparengtas visos teritorijos detalusis planas nėra kliūtis ieškovui žemę grąžinti natūra, nes pagrindas yra savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. DV-635, kuris apeliantų neužginčytas, nepanaikintas ir atitinka kito planavimo dokumento sąvokai. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Nuo 2010 sausio 1 d. įsigaliojus minėto įstatymo 21 straipsnio redakcijai, detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami ir Miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytas, jeigu jame yra sąvoką atitinkantis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Žemės sklypas, į kurį pretenduoja ieškovas Č. M., yra laisvas (neužstatytas), ką ir patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. DV-635.

Ieškovas Č. M. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (3 t., b.l. 32-34) nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodo, kad ginčo sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, ką patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 13 d. raštas Nr. SD-1945(6.24). 2007 m. spalio 4 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV 635 patvirtintas ginčo žemės sklypo planas buvo suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Teritorijos detaliojo plano nebuvimas nėra ir negali būti laikoma kliūtimi žemę grąžinti natūra. Pagrindas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. DV-635, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo Kepyklos g.17D, Alytuje, planas ir naudojimo duomenys. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Nuo 2010 m. sausio 1d. įsigaliojus šio įstatymo 21 straipsnio redakcijai detaliojo teritorijų dokumentams (3 dalis) prilyginami ir Miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Ginčo sklypo dalis buvo 99 metams išnuomota UAB „Alytaus agrochemija“. Valstybinės žemės nuomos teisė buvo perleista UAB „Lankava“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,5837 ha žemės sklypas, išnuomotas UAB „Lankava“, nepažymėtas kadastro žemėlapyje, o tai reiškia, kad žemės sklypo ribų planas nustatyta tvarka nebuvo parengtas. Tuo pažeisti CK 6.547 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės nuomos sutarties dalis. Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, prieš duodamas UAB „Alytaus agrochemija“ sutikimą parduoti pastatą ir perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, privalėjo pareikalauti iš UAB „Alytaus agrochemija“ savo lėšomis parengti žemės sklypo planą, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintus Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus. Neužstatytos žemės nuoma nėra kliūtis atkurti į tą žemę nuosavybės teises. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytas, jeigu jame yra sąvoką atitinkantis nekilnojamas daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris atsakingas už žemės sklypų ribų formavimą, savo sprendimu nustatė, kad UAB „Lankava“ naudojamame žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės, tuo pačiu pripažindamas, kad UAB „Lankava“ šis laisvas plotas pastato eksploatavimui nereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų atstovai prašė apeliacinius skundus patenkinti, ieškovo atstovas– atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, priimdama 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, pripažino, kad asmenų teisės į nacionalizuotą ar kitaip suvisuomenintą Lietuvos piliečių turtą turi būti atkuriamos. Tęsdamas šias valstybės intencijas Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. liepos 1 d. priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio preambulėje įvirtinta prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra nekilnojamąjį turtą prieš kitus šio turto kompensavimo būdus teikianti nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) neįtvirtina absoliučios restitucijos. Nuosavybės teisės atkuriamos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ribojimus, kurie iš esmės yra nulemti tos aplinkybės, kad per ilgą laiką, praėjusį nuo turto nusavinimo iki nuosavybės teisių į jį atkūrimą numatančio įstatymo įsigaliojimo, jau susiklostė tam tikri žemėnaudos santykiai, įsikišimas į kuriuos nebūtų pateisinamas, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokie ribojimai pretendentui kompensuojami garantuojant teisingą atlyginimą įstatyme numatytais būdais. Vienas iš nuosavybės teisių atkūrimą natūra ribojančių atvejų (sąlygų) nurodytas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jame nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Šiems dokumentams taip pat prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų sklypų planai (įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei kitų įstatyme nustatytų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų laikymasis užtikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatytomis procedūromis, kurių privalo laikytis nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos.

Pagrįstais laikytini apelianto Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija netinkamai parengė 0,2166 ha ploto žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17 D, Alytuje, planą, nors Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 žemės sklypo planą patvirtino ir nustatė žemės naudojimo duomenis. Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-(3.1.)-813 grąžino šį žemės sklypo planą, prašydamas performuoti žemės sklypą, nes žemės sklypas buvo suformuotas ant dalies naudojamo 0,5873 ha ploto žemės sklypo, esančio Kepyklos g. 17, Alytuje, t.y. suformuotas ant dalies kito žemės sklypo. Naudojamas 0,5873 ha žemės sklypas, esantis Kepyklos g. 17, Alytuje, išnuomotas 99 metų laikotarpiui 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi, kuri sudaryta tarp Alytaus miesto valdybos ir UAB „Alytaus agrochemija“. Alytaus miesto savivaldybės administracija turėjo parengti visos teritorijos detalųjį planą ar kitą planavimo dokumentą ir suformuoti žemės sklypus, reikalingus teritorijoje esantiems pastatams eksploatuoti bei suformuoti žemės sklypus, galimus grąžinti natūra. Taigi norint įvykdyti ieškovo reikalavimą atkurti nuosavybės teises į 0,2166 ha ploto žemės sklypą, turėjo būti parengtas detalusis planas, pagal kurį būtų performuotas 0,5837 ha ploto žemės sklypas, kurį šiuo metu naudoja UAB „Lankava“.

Vyriausybės nutarimo 106 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėjami inter alia ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Laikydamasis šios tvarkos savivaldybės administracijos direktorius visų pirma turi nustatyti, ar žemė, į kurią nuosavybės teisę atkurti natūra pretenduoja pilietis, nėra užstatyta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,,Rotušės a. 9a“, B. Z., UAB ,,Aljana“, B. A., G. K. individuali įmonė ,,Autogika“, UAB ,,Dzūtra“ v. A. G., Alytaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-431/2006). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-431/2006, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis ir kurioje taip pat buvo spręstas klausimas dėl žemės užstatymo asfaltuota aikštele, pagal savo ratio decidendi yra skirtinga nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje nebuvo nustatyta, kad asfaltuota aikštelė priklauso nuosavybės teise ieškovams, tačiau šios bylos duomenys patvirtina, jog asfaltuota aikštelė priklauso nuosavybės teise UAB „Lankava“.

Pažymėtina, kad nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti administraciniu aktu. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje vertinant aplinkybę – kad ginčo sklypas užstatytas UAB „Lankava“ priklausančia asfaltuota aikštele, nėra teisiškai reikšminga, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymas Nr.DV-635, kuriuo patvirtintas 2166 kv. m žemės sklypo Alytuje, Kepyklos g. 17D, į kurį įtraukta ir 0,0719 ha ginčo žemės dalis, planas nėra panaikintas. Ši faktinė aplinkybė nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad asfaltuota aikštelė buvo įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad 0,0719 ha ginčo sklype yra UAB „Lankava“ naudojama asfaltuota aikštelė (antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; t. 2, b. l. 92 ir kt.), priklausanti jam nuosavybės teise (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro; t. 1, b. l. 58; pirkimo-pardavimo sutartis; t. 2, b. l. 72-78, kt.). Taigi vertinant šiuos įrodymus, darytina išvada, kad 0,0719 ha ginčo sklypas užstatytas (naudojamas UAB „Lankava“ priklausančiai kiemo aikštelei) ir todėl valstybės išperkamas (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui, pretendentui turi būti pasiūlyti kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai.

Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dalį dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17, dalies nuomos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 0,0719 ha žemės sklypas yra reikalingas UAB „Lankava“ eksploatuoti turimus pastatus, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo. Ginčo žemės sklypas nėra laisvas. Jis yra užstatytas UAB „Lankava“ nuosavybės teise priklausančiais antžeminiais statiniais, įrengta tvora, automatiniai vartai, išasfaltuota aikštele. Šią aplinkybę įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo aktas. Ginčo žemė priskirtina prie valstybės išperkamos ir natūra negrąžinamos žemės. Šis sklypas yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Vertinant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų pripažinti nuomos sutartį negaliojančia.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į pateiktus procesinius dokumentus, bylos apimtį, sudėtingumą, iš ieškovo atsakovui UAB „Lankava“ priteistina 397 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, trečiajam asmeniui AB SEB bankui – 1000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93, 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 397 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Lankava“, įmonės kodas 149728275, naudai.

Priteisti iš Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, naudai.

Priteisti iš Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjos Aušra BaubienėDalė Burdulienė