Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

gynejams Stasiui Sandai, Raimondui Lapei, Jonui Masiokui, Valdui Vyšniauskui, Igoriui Manzurovui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistuju V. P., G. D., E. R., V. S., R. G. ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. (2006-01-20 ist. Nr. X-511 redakcija) 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir V. P. paskirta galutine subendrinta bausme 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (2006-01-20 ist. Nr. X-511 redakcija) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir E. R. paskirta galutine subendrinta bausme 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

O. K. išteisintas pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d., nenustacius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Baudžiamoji byla dalyje del kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. O. K. atžvilgiu nutraukta, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

V. P. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir suklastojo dokumenta, G. D. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padetimi, E. R. nuteistas už tai, kad padejo bendrininku grupei piktnaudžiauti tarnybine padetimi ir suklastoti dokumentus, V. S. bei R. G. nuteisti už tai, kad padejo bendrininku grupei piktnaudžiauti tarnybine padetimi, o butent:

V. P. veikdamas bendrininku grupeje kartu su VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines (toliau – VUVL) direktoriumi G. D., padedant bendrininku grupes nariams UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktoriui E. R., UAB „D.“ direktoriui R. G. ir UAB „M.“ direktoriui V. S., piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir padedant bendrininkui E. R. suklastojo dokumenta, t. y. jis, budamas valstybes tarnautoju – dirbdamas VUVL direktoriaus pavaduotoju administracijos–ukio reikalams ir budamas VUVL direktoriaus isakymu paskirtas Viešuju pirkimu komisijos pirmininku bei budamas atsakingas už prekiu ir paslaugu pirkimo organizavima, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo nuostatu ir viešuju pirkimu igyvendinima bei priežiura VUVL, 2004-06-21 – 2004-07-02 laikotarpiu VUVL patalpose, esanciose Santariškiu g. 7, Vilniuje, susitare su bendrininku valstybes tarnautoju – VUVL direktoriumi G. D., kad jie pades UAB „K.“ laimeti VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbta supaprastinta viešaji konkursa „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“. Veikdamas pagal išankstini susitarima su G. D., 2004-06-30, 2004-07-01 ir 2004-07-02, jis, V. P., ir G. D. vykusiu pokalbiu metu susitare su UAB „D.“ direktoriumi R. G., kad pastarasis veiks UAB „K.“ interesais ir suteiks išskirtines salygas UAB „K.“, t. y. komerciniame pasiulyme nurodys mažiausias medicinines irangos kainas, ko pasekoje 2004 m. liepos 1 d. R. G., atstovaudamas UAB „D.“, pateike UAB „K.“ komercini pasiulyma, kuriame UAB „D.“ parduodamos medicinines irangos kaina UAB „K.“ buvo išskirtinai mažiausia – 896501 Lt (kuomet tos pacios medicinines irangos kaina to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai firmai „A.“ pasiulyme buvo nurodyta 896502 Lt, o UAB „S.“ – 1229204 Lt). Be to, jis, V. P., veikdamas kartu su G. D., iki voku su gautais konkursiniais pasiulymais atplešimo, t. y. susitikimu, vykusiu 2004-06-28, 2004-06-29, 2004-06-30 VUVL patalpose, taip pat telefoniniu pokalbiu su UAB „M.“ direktoriumi V. S. metu susitare, kad ir pastarasis veiks UAB „K.“ interesais bei pades UAB „K.“ laimeti konkursa, o veliau atliks projektavimo darbus VUVL. To pasekoje V. S. atstovaujama UAB „M.“ pateike UAB „K.“ skubotai atliktus ir tikroves neatitinkancius statybos remonto darbu lokaliniu samatu skaiciavimus, o UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktorius E. R. 2004-07-05 šias samatas kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „K.“ pasiulymu pateike konkursui. Tokiu budu UAB „K.“ igijo pranašuma prieš konkurentus ir 2004-07-24 sprendimu buvo pripažinta konkurso laimetoja, nes, jo, V. P., ir G. D. nurodymu kitoms imonems – UAB „S.“ ir R. M. individualiai firmai „A.“ UAB „M.“ lokaliniu statybos ir remonto darbu samatu nepateike, o UAB „D.“ pateike didesnes medicinines irangos pardavimo kainas. Tesdamas nusikalstama sumanyma ir žinodamas, kad UAB „K.“ konkursui pateiktame konkursiniame pasiulyme esancios lokalines samatos neatitinka tikroves, jis, V. P., po VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbto supaprastinto viešojo konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ rezultatu paskelbimo ir statybos rangos sutarties pasirašymo, 2004 m. spalio 12 d. susitikimo VUVL patalpose metu susitare su E. R. kad jis, V. P., sudarys salygas pakeisti konkursiniame pasiulyme buvusias objektines ir lokalines samatas i tikrove atitinkancias samatas, o laikotarpiu nuo 2004 m. lapkricio 3 d. iki 2004 m. lapkricio 14 d. VUVL patalpose, gaves iš UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktoriaus E. R. Vilniaus filialo direktoriaus O. K. pasirašytas naujas lokalines ir kito turinio objektines (Akiu skyriaus ir diagnostikos kabinetu remontas, Nosies, gerkles (LOR) ligu skyriaus remontas) samatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapiu, kurias UAB „K.“ parenge UAB „M.“, savo darbo kabinete, esanciame Santariškiu g. 7, Vilniuje, nenustatyta diena sukeite su tikroves neatitinkanciu lokaliniu ir objektiniu samatu imtinai nuo 135 iki 223 puslapiais, kurios VUVL buvo pateiktos kartu su UAB „K.“ konkursinio pasiulymo medžiaga 2004 m. liepos 5 d. vykusiam konkursui. Taip jis, V. P., E. R. teikiant priemones, suklastojo tikra dokumenta – 2004-07-05 UAB „K.“ konkurso pasiulyma „III operaciniu (II etapo), akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbai“ 2004 m. birželio 11 d. paskelbtam supaprastintam viešajam konkursui „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“.

Tokiais savo veiksmais jis, V. P., veikdamas bendrininku grupeje su G. D., padedant bendrininkams E. R., R. G. ir V. S., piktnaudžiavo tarnyba, nes VUVL vadovu proteguojama UAB „K.“ buvo paskelbta konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimetoja, del ko pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, del ko buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei, o taip pat piktnaudžiaudamas tarnyba jis, V. P., padedant bendrininkui E. R. suklastojo tikra dokumenta.

G. D., veikdamas bendrininku grupeje su VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines (toliau – VUVL) direktoriaus pavaduotoju ir Viešojo pirkimu komisijos pirmininku V. P., padedant bendrininku grupes nariams UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktoriui E. R., UAB „D.“ direktoriui R. G. ir UAB „M.“ direktoriui V. S., piktnaudžiavo tarnybine padetimi, o butent: jis, G. D., budamas valstybes tarnautoju – dirbdamas VUVL direktoriumi, 2004-06-21 – 2004-07-02 laikotarpiu VUVL patalpose, esanciose Santariškiu g. 7, Vilniuje, susitare su bendrininku valstybes tarnautoju – VUVL direktoriaus pavaduotoju administracijos–ukio reikalams ir Viešuju pirkimu komisijos pirmininku V. P., atsakingu už prekiu ir paslaugu pirkimo organizavima, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo nuostatu ir viešuju pirkimu igyvendinima bei priežiura, kad jie pades UAB „K.“ laimeti VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbta supaprastinta viešaji konkursa „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“. Veikdamas pagal išankstini susitarima su V. P., 2004-06-30, 2004-07-01 ir 2004-07-02 vykusiu pokalbiu metu jis, G. D., ir V. P. susitare su UAB „D.“ direktoriumi R. G., kad pastarasis veiks UAB „K.“ interesais ir suteiks išskirtines salygas UAB „K.“, t. y. komerciniame pasiulyme nurodys mažiausias medicinines irangos kainas, ko pasekoje 2004 m. liepos 1 d. R. G., atstovaudamas UAB „D.“, pateike UAB „K.“ komercini pasiulyma, kuriame UAB „D.“ parduodamos medicinines irangos kaina UAB „K.“ buvo išskirtinai mažiausia – 896501 Lt (kuomet tos pacios medicinines irangos kaina to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai firmai „A.“ pasiulyme buvo nurodyta 896502 Lt, o UAB „S.“ – 1229204 Lt). Be to, jis, G. D., veikdamas kartu su V. P., iki voku su gautais konkursiniais pasiulymais atplešimo, t. y. susitikimu, vykusiu 2004-06-28, 2004-06-29, 2004-06-30 VUVL patalpose, taip pat telefoniniu pokalbiu su UAB „M.“ direktoriumi V. S. metu susitare, kad ir pastarasis veiks UAB „K.“ interesais bei pades UAB „K.“ laimeti konkursa, o veliau atliks projektavimo darbus VUVL. To pasekoje V. S. atstovaujama UAB „M.“ pateike UAB „K.“ skubotai atliktus ir tikroves neatitinkancius statybos remonto darbu lokaliniu samatu skaiciavimus, o UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktorius E. R. 2004-07-05 šias samatas kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „K.“ pasiulymu pateike konkursui. Tokiu budu UAB „K.“ igijo pranašuma prieš konkurentus ir 2004-07-24 sprendimu buvo pripažinta konkurso laimetoja, nes, jo, G. D., ir V. P. nurodymu kitoms imonems – UAB „S.“ ir R. M. individualiai firmai „A.“ UAB „M.“ lokaliniu statybos ir remonto darbu samatu nepateike, o UAB „D.“ pateike didesnes medicinines irangos pardavimo kainas.

Tokiais savo veiksmais jis, G. D., veikdamas bendrininku grupeje su V. P., padedant bendrininkams E. R., R. G. ir V. S., piktnaudžiavo tarnyba, nes VUVL vadovu proteguojama UAB „K.“ buvo paskelbta konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimetoja, del ko pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, nebudamas Viešuju pirkimu komisijos nariu sprende ir itakojo klausimus del viešojo pirkimo ir tokiu budu pažeide Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, del ko buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei.

V. S., veikdamas bendrininku grupeje kartu su UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktoriumi E. R., UAB „D.“ direktoriumi R. G., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines (toliau – VUVL) direktoriui G. D. ir VUVL direktoriaus pavaduotojui administracijos–ukio reikalams ir Viešuju pirkimu komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padetimi, o butent: jis, V. S., budamas UAB „M.“ direktoriumi, žinojo, kad VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbe supaprastinta viešaji konkursa „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ ir kad šios ligonines vadovai G. D. ir V. P. iš anksto, t. y. iki voku su gautais konkursiniais pasiulymais, atplešimo, sprende, kas ši konkursa laimes, del to 2004-06-28, 2004-06-29, 2004-06-30, vykusiu tiek susitikimu su G. D. ir V. P. VUVL, esancioje Santariškiu g. 7 Vilniuje, tiek telefoniniu pokalbiu metu, jis, V. S., patare G. D. ir V. P. proteguoti konkurse dalyvaujancia UAB „K.“, sutare, kad butent šiai imonei sudarys palankias salygas laimeti konkursa. Veikdama pagal ši susitarima, jo, V. S., vadovaujama UAB „M.“ suteike išimtines paslaugas UAB „K.“, t. y. sudare atliktinu statybos remonto darbu lokaliniu samatu skaiciavimus, nors šiu skaiciavimu nepateike kitoms konkurse dalyvavusioms imonems – R. M. imonei „A.“, UAB „S.“. Taip UAB „K.“ igijo pranašuma prieš konkurentus ir paskelbta konkursa laimejo, nes kitos imones nepateike lokaliniu statybos ir remonto darbu samatu.

Tokiais savo veiksmais jis, V. S., veikdamas bendrininku grupeje kartu su E. R., R. G., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VUVL vadovu proteguojama UAB „K.“ buvo paskelbta konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimetoja, del ko V. P. ir G. D. pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, del ko buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei.

R. G., veikdamas bendrininku grupeje kartu su UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktoriumi E. R., UAB „M.“ direktoriumi V. S., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines (toliau – VUVL) direktoriui G. D. ir VUVL direktoriaus pavaduotojui administracijos–ukio reikalams ir Viešuju pirkimu komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padetimi, o butent: jis, R. G., budamas UAB „D.“ direktoriumi, ir žinodamas, kad VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbe supaprastinta viešaji konkursa „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ iki 2004 m. liepos 5 d. vyksiancio mineto konkurso, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, susitare su VUVL vadovais G. D. ir V. P., kad pades sudaryti palankias salygas UAB „K.“ laimeti konkursa ir del to 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. liepos 1 d. ir 2 d. d. telefonu taresi su G. D. ir V. P., kad jis, R. G., kaip UAB „D.“ direktorius ir konkurse norinciu dalyvauti R. M. individualios firmos „A.“ ir UAB „S.“ subrangovas pateiks šioms statybos bendrovems komercinius pasiulymus, kuriose bus nurodytos didesnes medicinines irangos kainas, negu UAB „K.“. Veikdamas pagal ši susitarima, jis, R. G., suteike išimtines salygas UAB „K.“, t. y. šiai statybos bendrovei siulomos medicinines irangos kainas nurode 896501 Lt, R. M. individualiai imonei „A.“ – 896502 Lt, o UAB „S.“ – 1229204 Lt. Tokiu budu UAB „K.“ igijo pranašuma prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu UAB „K.“ buvo pripažinta konkurso laimetoja, nes kitoms imonems – UAB „S.“ ir R. M. individualiai firmai „A.“ UAB „M.“ lokaliniu statybos ir remonto darbu samatu nepateike, o jis, R. G., atstovaudamas UAB „D.“, pateike didesnes medicinines irangos pardavimo kainas.

Tokiais savo veiksmais jis, R. G., veikdamas bendrininku grupeje kartu su E. R., V. S., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VUVL vadovu proteguojama UAB „K.“ buvo paskelbta konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimetoja, del ko V. P. ir G. D. pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, del ko buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei.

E. R., veikdamas bendrininku grupeje kartu su UAB „D.“ direktoriumi R. G., UAB „M.“ direktoriumi V. S., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams VšI Vilniaus universiteto vaiku ligonines (toliau – VUVL) direktoriui G. D. ir VUVL direktoriaus pavaduotojui administracijos–ukio reikalams ir Viešuju pirkimu komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padetimi, o butent: jis, E. R., budamas UAB „K.“ Vilniaus filialo Investiciju direktorius ir žinodamas, kad VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbe supaprastinta viešaji konkursa „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ iš anksto, t. y. iki voku su gautais konkursiniais pasiulymais, atplešimo, VUVL, esancioje Santariškiu g. 7, Vilniuje, susitikimu ir pokalbiu telefonu metu susitare su šios ligonines vadovu G. D., pastarojo pavaduotoju ir Viešuju pirkimu komisijos pirmininku V. P., kad jie konkurso metu proteguos UAB „K.“. Jis, E. R., veikdamas pagal su G. D. ir V. P. aptarta plana, 2004-07-01 iš UAB „D.“ direktoriaus R. G. (veikusio UAB „K.“ interesais pagal išankstini susitarima su VUVL vadovais) gavo komercini pasiulyma, kuriame UAB „D.“ parduodamos medicinines irangos kaina UAB „K.“ buvo išskirtinai mažiausia – 896501 Lt (kuomet tos pacios medicinines irangos kitiems to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai firmai „A.“ pasiulyme buvo nurodyta 896502 Lt, o UAB „S.“ – 1229204 Lt). Taip pat jis, E. R., veikdamas pagal su G. D. ir V. P. sutarta plana iš UAB „M.“, vadovaujamos direktoriaus V. S. (veikusio UAB K.“ interesais pagal išankstini susitarima su VUVL vadovais), gavo skubotai atliktus ir tikroves neatitinkancius statybos ir remonto darbu lokaliniu samatu skaiciavimus, 2004-07-05 šias samatas, kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „K.“ pasiulymu pateike konkursui. Tokiu budu UAB „K.“ igijo pranašuma prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu UAB „K.“ buvo pripažinta konkurso laimetoja, nes kitoms imonems – UAB „S.“ ir R. M. individualiai firmai „A.“ UAB „M.“ lokaliniu statybos ir remonto darbu samatu nepateike, o UAB „D.“ pateike didesnes medicinines irangos pardavimo kainas. Tesdamas nusikalstama sumanyma ir žinodamas, kad UAB „K.“ konkursui pateiktame konkursiniame pasiulyme esancios lokalines samatos neatitinka tikroves, jis, E. R., po VUVL 2004 m. birželio 11 d. paskelbto supaprastinto viešojo konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ rezultatu paskelbimo ir statybos rangos sutarties pasirašymo, 2004 m. spalio 12 d. susitikimo VUVL patalpose metu, susitare su V. P., kad pastarasis sudarys salygas pakeisti konkursiniame pasiulyme buvusias objektines ir lokalines samatas i tikrove atitinkancias samatas. Veikdamas pagal ši nusikalstama susitarima, jis, E. R., laikotarpiu nuo 2004 m. lapkricio 3 d. iki 2004 m. lapkricio 14 d. VUVL patalpose, V. P. perdave O. K. pasirašytas naujas lokalines ir kito turinio objektines (Akiu skyriaus ir diagnostikos kabinetu remontas, Nosies, gerkles (LOR) ligu skyriaus remontas) samatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapiu, kurias UAB „K.“ parenge UAB „M.“. Gaves šias naujas samatas, V. P. nenustatyta diena savo darbo kabinete, esanciame Santariškiu g. 7, Vilniuje, jas sukeite su tikroves neatitinkanciu lokaliniu ir objektiniu samatu imtinai nuo 135 iki 223 puslapiais, kurios VUVL buvo pateiktos kartu su UAB „K.“ konkursinio pasiulymo medžiaga 2004 m. liepos 5 d. vykusiam konkursui. Taip jis, E. R. padejo suteikdamas priemones bendrininkui V. P. suklastoti tikra dokumenta ir piktnaudžiauti tarnyba, o V. P. suklastojo tikra dokumenta ir piktnaudžiavo tarnyba – 2004-07-05 UAB „K.“ konkurso pasiulyma „III operaciniu (II etapo), akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbai“ 2004 m. birželio 11 d. paskelbtam supaprastintam viešajam konkursui „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“.

Tokiais savo veiksmais jis, E. R., veikdamas bendrininku grupeje kartu su R. G., V. S., padejo bendrininku grupes nariams valstybes tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VUVL vadovu proteguojama UAB „K.“ buvo paskelbta konkurso „Del (II etapo) III operaciniu, Akiu ligu ir LOR skyriu projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimetoja, del ko V. P. ir G. D. pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, del ko buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei, o taip pat jis, E. R., teikdamas priemones, padejo V. P. suklastoti tikra dokumenta

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu arba panaikinti 2009-12-28 nuosprendi ir nutraukti byla vadovaujantis BK 36 str. Nuteistasis teigia, jog teisminio nagrinejimo metu nurode, kad konkursinio pasiulymo nearde ir nekeite, jokio nurodymo del to savo pavaldiems asmenims nedave. Byloje nera irodymu apie tai, kad liudytojais apklausti asmenys (Viešuju pirkimu komisijos nariai ar kiti asmenys) butu tai patvirtine. Kaip jo kaltes irodymai del dokumento suklastojimo nurodomi jo paties žodžiai, kad samatu lapai turi buti pakeisti bei specialisto nuomone, kad samatu, gautu panaudojant operatyvinius veiksmus, lapai 135 iki 222 galejo buti sukeisti po konkurso voku plešimo. V. P. nuomone, pastarasis irodymas buvo gautas neteisetu budu ir negali buti laikomas irodymu, kadangi operatyvinis veiksmas – laikinas dokumentu paemimas nebuvo sankcionuotas. Jo žodžiai, kad samatas reiketu pakeisti irodo nebent svarstyma, nora, ketinima, bet ne veika. Slapto patekimo i patalpas ir ju apžiuros protokolu buvo konstatuota, kad V. P. kabinete „2004 m. lapkricio 14 d. nakties metu buvo du skirtingi UAB „K.“ konkursinio pasiulymo lokaliniu samatu variantai“. Nuteistasis tai neigia, nurodo, kad po sutarties sudarymo (t.y. pasibaigus viešojo pirkimo procedurai) jokie viešuju pirkimu dokumentai jo kabinete niekada nebuvo laikomi, o jeigu jie ir buvo, tai tikslingai kažkokiu asmenu ten atnešti. Skunde pažymima, kad slapto patekimo i patalpas ir ju apžiuros metu filmuotas irašas nera ištisinis, jis buvo stabdomas ir vel atnaujinamas. Atliekant operatyvinius veiksmus ir ikiteisminio tyrimo metu pareigunai veike neteisetai, neobjektyviai, patys pažeisdami istatymu, užtikrinanciu V. P. teisiu apsauga, reikalavimus, operatyviniu veiksmu ir ikiteisminio tyrimo trukumus buvo priverstas taisyti teismas, todel neatmestina, kad lokalines samatos V. P. kabinete atsirado be jo žinios. Nuteistojo manymu, pateiktu teisetai surinktu irodymu nepakanka konstatuoti, kad jis suklastojo tikra dokumenta, teismas nesiaiškino, kas suklastojo dokumenta (jei jis buvo suklastotas),o jo kaltes ir tariamos nusikalstamos veikos irodinejimas iš esmes grindžiamas prielaidomis.

Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog nepadare nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. Pažymi, jog piktnaudžiavimas tarnyba yra teises normu pažeidimas, taciau teismas nenustate, kokios konkrecios teises normos vykdant viešojo pirkimo konkursa buvo pažeistos. UAB „K.“ buvo pripažinta konkurso nugaletoja, nes kitos dvi konkurse dalyvavusios imones neatitiko pirkimo dokumentu reikalavimu ir nepateike privalomu dokumentu. Nuteistojo teigimu, UAB „D.“ nera vienintele imone, prekiaujanti medicinine iranga, o UAB „M.“ nera vienintele imone, galinti parengti statybos remonto darbu projektines samatas, todel bet kokie pokalbiai ir minetu imoniu veiksmai negalejo lemti tos aplinkybes, kad konkurse dalyvaujancios imones neatitiks viešojo pirkimo reikalavimu. Todel pokalbiu interpretavimas kaip LR viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo bei LR viešuju pirkimu istatymo principu pažeidimas yra nepagristas. LR valstybes tarnybos istatymo nuostatu, V. P. teigimu, jis iš viso negalejo pažeisti, nes šis istatymas netaikomas viešuju istaigu darbuotojams (Valstybes tarnybos istatymo 4 str. 5 d. 6 p.). Taip pat pažymi, kad kaltinimas šiu veiku padarymu grindžiamas tik slapto pasiklausymo metu padarytais pokalbiu irašais, kurie gali irodyti ketinima, nora, bet ne veika.

V. P. taip pat nesutinka su nuosprendžiu ir del to, kad netinkamai ivertinta, jog yra kalte. Visi jo veiksmai (pokalbiai), kurie teismo buvo ivertinti kaip nusikalstami, atlikti išimtinai igyvendinant aukštesnio pagal pavalduma asmens valia, suvokiant tai, kad jo tiesioginis vadovas noretu, jog konkursa laimetu UAB „K.“. Teisminio nagrinejimo metu jis pripažino (ta irodo ir slapto pasiklausymo metu irašyti pokalbiai), kad prieš konkursa VUVL direktorius G. D. kviete ji kaip direktoriaus pavaduotoja ukio reikalams ir kaip Viešuju pirkimu komisijos pirmininka aptarti potencialiu konkurso dalyviu kandidaturas, ju gebejimus atlikti darbus, svarste, kad noretu, jog konkursa laimetu UAB „K.“, praše jo susisiekti arba kviesdavo i susitikimus su UAB „D.“ direktoriumi R. G. bei UAB „M.“ direktoriumi V. S.. Nuteistasis pažymi, kad byloje nera irodymu apie joki jo suinteresuotuma ar savanaudiškas paskatas del to, kad konkursa laimetu UAB „K.“. V. P. teigimu, slapto pasiklausymo metu užfiksuoti jo pokalbiai su UAB „D.‘ direktoriumi R. G. bei UAB „M.“ direktoriumi V. S. buvo salygoti tik jo tiesioginio vadovo G. D. noro ir pastangu, kad konkursa laimetu imone, pajegi kokybiškai atlikti statybos remonto darbus. Mano, kad vertinant jo veiksmus jo kaltes požiuriu nebuvo ivertinti jo veiksmu motyvai, jo tiesioginio pavaldumo aspektas, tai, kad nebuvo nustatytas jo asmeninis suinteresuotumas ar savanaudiškos paskatos.

Taip pat nuteistojo manymu, parinkdamas bausmes ruši už piktnaudžiavima tarnyba ir nustatydamas baudos dydi už dokumento suklastojima, apylinkes teismas neatsižvelge i tai, kad jis šiuo metu nedirba (nuosprendyje nurodyta, kad dirba), gyvena iš bedarbio pašalpos, kuri greitai nebebus mokama, todel negales sumoketi tokio dydžio baudos. Taip pat V. P. mano, kad parenkant bausmes ruši – bauda bei nustatant baudos dydi neatsižvelgta i tai, kad nenustatytas joks jo savanaudiškumas, asmenines naudos siekimas. Teigia, jog visus veiksmus, kurie teismo ivertinti kaip nusikalstami, atliko veikdamas tiesioginio vadovo itakoje, taciau parenkant bausme i tai nebuvo atsižvelgta. Teismas pagristai atsižvelge i laiko tarpa, praejusi nuo tariamai nusikalstamu veiku padarymo, taciau papildomai turi buti atsižvelgta i tai, kad jokio pavojaus jo asmuo šiuo metu nekelia, šiuo metu valstybineje tarnyboje jis nedirba (apskritai yra bedarbis), todel jo asmuo ir pati veika yra praradusi pavojinguma, todel turejo buti sprendžiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes klausimas (BK 36 str.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi ir ji išteisinti. Mano, jog neirodyta, kad jis padejo bendrininku grupes nariams piktnaudžiauti tarnybine padetimi. Nuteistojo teigimu, teismas neivertino visu byloje surinktu irodymu ir nemotyvavo, kodel atmete irodymus, paneigiancius nuteistojo kalte. Teismas neatsižvelge i tai, kad V. S. ir kitu kaltinamuju parodymai sutampa ir yra nuoseklus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o liudytoju parodymai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms.

Nuteistojo teigimu, nepagrista teismo išvada, kad turedami tiksla sumažinti galimybe laimeti kitiems konkurso dalyviams, G. D. ir V. P. sutare su V. S. ir R. G., kad pastarieji pades sudaryti kitiems konkurso dalyviams tokias salygas, kad šie nelaimetu konkurso. Ši teismo išvada, nuteistojo manymu, yra nepagrista, nes jis tokiame susitarime nedalyvavo. Vien iš G. D. ir V. P. tarpusavio pokalbiu, kuriuose V. S. nedalyvavo, negalima daryti išvados, jog jis taip pat buvo susitarimo dalyvis. V. S. nebuvo susitares su kitais kaltinamaisiais del vienos bendroves protegavimo ar išimtiniu paslaugu suteikimo, nors toks susitarimas yra butinas subjektyviosios bendrininkavimo puses požymis. Teismui pripažistant asmeni bendrininku, kartu turi buti nustatyta, kad jo veiksmai (neveikimas) yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veiklai, ko teismas taip pat neišsiaiškino ir nenustate.

Skunde nuteistasis nurodo, jog nežinojo, kad valstybes tarnautojai G. D. ir V. P. siekia piktnaudžiauti tarnyba. V. S. žinojo ir suprato, kad valstybes tarnautojai G. D. ir V. P. tik renka informacija apie konkurse ketinancias dalyvauti bendroves, ju patikimuma, patirti ir gebejimus vykdant sudetingus specifinius statybos darbus, taciau nežinojo ir negalejo žinoti, kad jie siekia piktnaudžiauti valstybes tarnyba, pažeidžiant teises aktus. Nuteistojo V. S. teigimu, jis neteike patarimo kokia imone turi laimeti konkursa, o išsake rekomendacija apie imones galincias atlikti sudetingus specifinius statybos darbus medicininiu objektu statybos srityje. Taip pat jis neteike jokiu išskirtiniu priemoniu (lokaliu samatu) UAB „K.“, kaip nuosprendyje nurode teismas.

V. S. teigimu, apylinkes teismas nuosprendyje nepagristai nurode, kad vykdant susitarima G. D. ir V. P. patare konkurso dalyviams kreiptis i V. S., kuris vienintelis galejo padeti konkurso dalyviams pateikti konkursini pasiulyma. Nuteistasis pažymi, kad analogiška veikla vykdo taip pat UAB „V.E.“, UAB „L.s.p.“, UAB „K.M.“, UAB „K.p.p.“ ir kt., todel kiekvienos iš ju specialistai galejo atlikti samatinius skaiciavimus pagal turima analoga. Kiekviena iš konkurse ketinusiu dalyvauti bendroviu galejo kreiptis i bet kuria kita projektavimo ir samatinio skaiciavimo paslaugas teikiancia bendrove ir užsisakyti atitinkama paslauga.

Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas neirode, kokius konkrecius išskirtinius veiksmus ir kada atliko V. S. prieš VUVL konkursa išskirtinai bendradarbiaudamas su UAB „K.“ ir kokiu konkreciu duomenu V. S. nepateike kitiems konkurso dalyviams. Savo parodymuose V. S. nurode, kad UAB „K.“, UAB „S.“, II „A.“ ir UAB „P.s.t.“ pateike priešprojektinius eskizus ir objektines samatas, visi šie jo nurodyti brežiniai ir objektines samatos buvo analogiški. Byloje nera surinkta jokiu irodymu, kurie paneigtu V. S. parodymus. Priešingai, išteisintasis O. K. patvirtino, kad iš V. S. gavo tik jo parodymuose nurodytus priešprojektinius eskizus ir objektines samatas.

Teismas nurode, kad V. S. parodymai, jog jis negalejo pateikti lokaliu samatu, paneigiami G. D. ir V. P. užfiksuotais pokalbiais, kuomet jie tarpusavyje kalba apie tai, kad V. S. pateike UAB „K.“ lokalias samatas. Nuteistasis pažymi, kad jo, o taip pat nuteistojo E. R., išteisintojo O. K., liudytojo V. S., liudytojo V. R. ir liudytojos S. M. parodymus teismas bando paneigti vien tik kitu asmenu tarpusavio pokalbiu. Nei V. S., nei asmenys, kurie galejo buti potencialus lokaliu samatu gavejai, t.y. E. R. ir O. K. minetame G. D. ir V. P. pokalbyje nedalyvauja. Tai, kad V. S. pateike lokalias samatas UAB „K.“ tarpusavyje kalba asmenys, kurie net negali žinoti apie toki pateikima, nes tame menamu lokaliu samatu perdavime, nedalyvavo. Visi kiti ikiteisminiame tyrime ir teisme surinkti irodymai yra visiškai priešingi ir paneigia lokaliu samatu perdavimo fakta. Šios menamos lokalios samatos nebuvo surastos ir paimtos kratos, kuri buvo atlikta UAB „M.“ patalpose, metu. Priešingai, UAB „K.“ darbuotojas V. R. ir O. K., parodymuose patvirtina, kad jie patys parenge lokalias samatas. Nuteistasis E. R. taip pat nurode, kad V. S. neperdave jokios samatos. Teismas taip pat nenurode motyvu, kodel atmete ir nevertino kaip irodymo pokalbio vykusio 2004-06-29, užfiksuoto vykdant operatyvinius veiksmus, tarp V. P. ir V. S. turinio, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad V. S., negali padaryti lokalios samatos iki konkurso, nurode tokio atsisakymo priežastis ir aiškiai pareiške, kad lokalios samatos nedarys.

Nuteistasis V. S. skunde daro išvada, kad G. D. ir V. P. isivaizdavo, jog lokalias samatas prieš konkursa parenge jis, todel tarpusavio pokalbyje apie tai kalbejo, taciau visi kiti byloje surinkti aukšciau nurodyti irodymai akivaizdžiai paneigia teismo išvada, kad V. S. parenge ir perdave lokalias samatas UAB „K.“.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje neivardijo, kokie konkretus V. S. patarimai palengvino nusikaltimo daryma. V. S. suvoke, kad jo, kaip savo srities specialisto, nuomone apie konkurse ketinanciu dalyvauti bendroviu gebejimus atlikti statybos remonto darbus negali tureti jokios itakos viešojo konkurso rezultatams.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi ir ji išteisinti. Nuteistasis teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, kas iš paskelbto konkurso dalyviu bendravo (jeigu bendravo) su R. G. del medicinines irangos, kas iš konkurso dalyviu igaliotu asmenu kreipesi i R. G. ir kokios medicinines irangos praše. Tokiu budu liko nenustatyta, ar medicinines irangos sarašus konkurso dalyviai gavo iš R. G.. Jeigu gavo iš R. G., tai kokios irangos sarašus ir neaišku ko praše iš jo. Nuteistojo nuomone, nenustacius šiu aplinkybiu, negalima kalbeti apie tai, kad R. G. ivykde nusikalstama veika.

Skunde nurodoma, jog iš bylos medžiagos matyti, kad visi konkurso dalyviu pateikti pasiulymai del medicinines irangos neatitinka R. G. ruoštu. Be to, R. G. medicinines irangos kainu nesumavo ir galutines kainos nenustatinejo, todel jam pateikti kaltinimai šioje dalyje nepagristi. Galutines medicinines irangos kainas turejo skaiciuoti patys konkurso dalyviai. Nei viename pokalbyje, tiek dalyvaujant R. G., tiek ir be jo, nebuvo kalbama bei nera nustatyta kitokiomis priemonemis, kad R. G. butu kažkieno paprašytas kažkam iš konkurso dalyviu teikti didesne, o kitiems mažesne medicinines irangos kaina. Jis aplamai irangos kainu nesumavo, o kaip ir nurode teisme, buvo sudares du medicinines irangos komplektacijos variantus busimoms operacinems ir ši informacija buvo prieinama visiems, tame tarpe ir konkurso dalyviams. Be to, R. G. nebuvo niekaip susijes su paskelbtu konkursu, todel jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepagristas. Nuteistojo teigimu, nei vienas iš konkurso dalyviu nebuvo „pririštas“ prie R. G. ir tuo paciu R. G. neprivalejo teikti konkurso dalyviams medicinines irangos.

Nuteistojo manymu, pagrindinis dalykas šioje byloje yra tas, kad medicinines irangos kaina šiame konkurse iš viso neturejo jokios itakos, nes konkursa laimejo UAB „K.“ ne del kainos, o del to, kad kiti konkurso dalyviai pateike ne visa reikalinga medžiaga.

R. G. nurodo, kad UAB „K.“, kuri laimejo paskelbta konkursa, taip ir nesudare sutarties su UAB „D.“, kuriai vadovauja R. G., o sudare sutarti del medicinines irangos isigijimo su UAB „Limeta“. Todel akivaizdu, kad tarp kaltinamuju nebuvo jokio bendrininkavimo, susitarimo ir protegavimo, nes jei butu kitaip, tai su UAB „D.“ butu sudaryta medicinines irangos pirkimo sutartis.

Nuteistojo nuomone, teismas nemotyvavo, kuo remdamasis kvalifikavo R. G. veiksmus kaip padejejo. Mano, kad jo kalte nera irodyta. Taip pat R. G. teigimu, teismas nemotyvavo dideles žalos valstybei padarymo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi ir ji išteisinti. Nuteistojo nuomone, apylinkes teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, netirta nei kaip, nei kokius teises aktu, pareiginiu instrukciju, principu ir kt. reikalavimus jis pažeide, nevertinti jo veiksmu motyvu ir tikslu. Teismas nuosprendyje neatskleide bylos esmes, neteisingai vertino arba iš viso nevertino aplinkybiu, kurios yra ypac svarbios nustatant byloje tiesa ir vykdant teisinguma, todel prieme nepagrista ir neteiseta nuosprendi.

Nuteistasis teigia, jog teismas nenustate, kokias ir kokios pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas jis atliko netinkamai, kokiu pavedimu jis laiku neatliko, kokius valstybes tarnautoju veiklos etikos principus ir/ar kokias taisykles, vidaus darbo tvarkos taisykles jis pažeide. Taip pat bylos nagrinejimo metu ir nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kokias tarnybines pareigas jis atliko šališkai, nesažiningai ar netinkamai. Nuosprendyje nenustatyta, kokie G. D. sprendimai susije su konkurso laimetojo nustatymu pagal Viešuju pirkimu istatyma ir kuo jie buvo pažeidžiantys istatymus ar asmenu lygybes principa. Tokiu sprendimu iš viso nebuvo, del ko ir pažeisti istatymus jie negalejo. Konkurso laimetoja nustate konkurso komisija vadovaujantis Viešuju pirkimu istatymu, konkurso nuostatais ir pateiktais pasiulymais. G. D. teigimu, konkurso komisijos sprendimo itakoti jis negalejo, o ir sprendimo priemimo metu buvo atostogose. Tokiu budu nuosprendžiu teismas nemotyvuotai ir nepagristai apkaltino ji „Viešuju ir privaciuju interesu derinimo valstybineje tarnyboje“ istatymo 3 str. l ir 4 punkto pažeidimu.

Skunde nuteistasis teigia, jog jis, nebudamas viešuju pirkimu komisijos nariu, negalejo spresti ir itakoti klausimu del viešojo pirkimo ir tuo pažeisti „Viešuju pirkimu istatymo“ 4 str. l d. nuostatas. Konkursas buvo paskelbtas ne G. D. iniciatyva, konkurso salygu jis neruoše, pirkimo procedurose ir nustatant konkurso laimetoja nedalyvavo. Tokiu budu tarp jo veiksmu ir pirkimo proceduru vykdymo bei konkurso laimetojo nustatymo nera jokio ryšio, del ko jis negalejo nei spresti, nei itakoti klausimu del viešojo pirkimo ar laimetojo nustatymo. Jokiu konkurso organizavimo, jo salygu suformulavimo ir nugaletojo paskelbimo pažeidimu iš viso nenustatyta. Tai patvirtina ir 2007-12-11 teismo posedyje apklaustas specialistas E. U., patvirtines, kad konkursas, jo salygos ir laimetojas buvo nustatytas pagal tuo metu galiojusius viešuju pirkimu istatymus, kad jokiu pažeidimu nebuvo (nuosprendžio 16-17 psl.).

Nuteistasis G. D. skunde taip pat nurodo, jog jis niekuo neitakojo, kad butu paskelbtos butent tokios privalomos konkurso salygos, kokios buvo.

Nuteistojo teigimu, apylinkes teismas nuosprendyje nepagristai nurode, kad G. D. nusprende, jog konkursa turi laimeti UAB „K.“ atsilygindamas E. R. šiam padejus su finansavimu. Taciau jokio padejimo su finansavimu ir nebuvo, VUVL taip ir nebuvo išskirta pakankamai lešu iš biudžeto darbu apmokejimui. Taip pat nepagristas teismo teiginys, jog G. D. susitarus su V. S. tik UAB „K.“ gavo iš UAB „M.“ direktoriaus V. S. busimu darbu lokalines samatas. Šis teiginys niekuo nepagristas ir neirodytas. G. D. teigimu, tai, kad UAB „K.“ vienintele turejo patirties ir vienintele savo saskaita rizikavo pateikti konkursui lokalines samatas nera ir negalejo buti salygota jo veiksmu. Konkurso dalyviai galejo kreiptis ir i kitus projektuotojus, savarankiškai ir savo rizika pasiskaiciuoti siulomu konkursui darbu kainas, jis, G. D., jiems jokios itakos neturejo, o ir negalejo tureti.

Taip pat G. D. teigimu, neirodyta, kad jo nurodymu R. G., budamas UAB „D.“ darbuotoju, pateike potencialiems konkurso dalyviams skirtinga medicinines irangos kaina, del ko mažiausia medicinines irangos kaina buvo pateikta UAB „K.“.

Nuteistojo nuomone, byloje esantys duomenys (telefono pokalbiu irašai), kur V. P. ir G. D. sako R. G. pranešti konkurso dalyviams vienodas irangos kainas, kaip tik ir patvirtina bei irodo, jog jis nesitare su R. G. del mažesnes nei kitu konkursantu pasirinktos kainos pateikimo UAB „K.“. Tuo jis kaip tik ir sieke, kad konkursas vyktu sažiningai, ir nebutu nesažiningas, taciau šitos aplinkybes teismas nevertino. G. D. teigimu, jo pokalbiai su V. P., V. S. ir R. G. nebuvo UAB „K.“ protegavimas ir jokiais budais negalejo itakoti, kad butent UAB „K.“ butu paskelbta konkurso laimetoja. Protegavimas reiškia pagalba, pirmenybes suteikima asmeniui, taciau, kaip seka iš bylos medžiagos ir joje esanciu irodymu, jo ir nebuvo, kadangi konkurso dalyviai buvo pilnai savarankiški tiek pasirenkant projektuotojus, tiek medicinines irangos tiekejus, tiek formuojant konkursui teikiamu pasiulymu (pvz. konkurso dalyviu pasirenkamos medicinines irangos komplektacijos) kainas.

Apeliantas nurodo, kad jo konsultaciju su V. S. metu susiformuota nuomone, kad realiausias pretendentas ir tikrai galinti ivykdyti nustatytais terminais darbus yra UAB „K.“ bei noras, kad pastaroji bendrove laimetu konkursa ir (esant nepakankamam finansavimui savo lešomis) atliktu darbus nesuponuoja išvados, kad jis piktnaudžiavo tarnyba (veike priešingai jos interesams) ir itakojo, kad konkursa laimetu butent UAB „K.“ – jis tik mane, kad geriausia ir pajegiausia atlikti darbus yra UAB „K.“.

G. D. teigimu, jo veiksmuose nera tycios – butino nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. požymio, o jo veiksmu motyvas – tinkamai ivykdyti tarnybine užduoti ir tikslas, kad operacines pradetu veikti nuo 2005-01-01 kaip tik ir salygoja, kad jis neveike priešingai tarnybos interesams.

Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas nuosprendi nepagristai konstatavo G. D. veiku pavojinguma, kadangi jokiu istatymu, reglamentu, pareiginiu instrukciju, principu ir kt. jis teigia nepažeides. Neirodžius veikos pavojingumo, negali buti konstatuojamas nei padarytos žalos dydis, nei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir jo veiksmu.

Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagristai netaike G. D. atžvilgiu BK 63 str. nuostatu. 2006-06-07 jis buvo nuteistas pagal BK 63 str. 3 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. l metu 2 menesiu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma atidedant l metams. Nuteistas už veikas padarytas 2005 metais. Nauju nuosprendžiu jis nuteistas už veikas padarytas 2004 m. Bausme pagal pirma nuosprendi jis atliko pilnai. Pagal BK 63 str. 6 d. teismas turejo i jam paskirta nauju nuosprendžiu bausme iskaityti jau atlikta bausme ir pripažinti, jog jis bausme pagal antra (2009 m.) nuosprendi yra atlikes.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi ir ji išteisinti. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis priimtas nesant byloje irodymu, kad jis padejo G. D. ir V. P. piktnaudžiauti tarnyba, o V. P. suklastoti dokumenta ir tuo piktnaudžiauti tarnyba. E. R. teigimu, teismas iš viso nevertino 2004 m. pradžioje susiklosciusios padeties VUVL, kas ypac svarbu išsprendžiant byla.

Nuteistojo nuomone, byloje neirodyta, jog jis gavo iš „M.“ direktoriaus V. S. busimu darbu lokalines samatas. V. S. parode, kad jokiu lokaliniu samatu nei E. R., nei kitiems konkursantams nepateike, nes ju iki Konkurso paprasciausiai neturejo. Tai patvirtino taip pat ir „M.“ samatininkas V. S., UAB „P.s.t.“ vadovas P. S., „A.“ vadovas G. M., taciau teismas nuosprendyje apie tai nieko nepasisake.

E. R. teigia, jog niekada nebendravo su R. G. ar su kuo nors kitu iš „D.“. Nurodo, jog byloje yra duomenys (2004-07-01 telefono pokalbiu irašai tarp V. P. ir R. G.), kur V. P. sako R. G., kad jis praneštu konkursantams vienodas irangos kainas, kas irodo, jog jis, E. R., nesitare su R. G. del mažesnes nei kitu konkursantu pasirinktos kainos. Šitos aplinkybes teismas nevertino.

Nuteistojo teigimu, jis niekuo neprisidejo prie „K.“ protegavimo, kadangi jokio protegavimo „K.“ net nereikejo. „K.“ viena pati, savo pajegomis sugebejo tinkamai pasiruošti Konkursui ir todel ivykus Konkursui liko vienintele Konkurso dalyve.

Skunde nurodoma, jog visiškai nepagrista yra teismo išvada, kad E. R. žinojo, kad konkursui pateiktos samatos yra negaliojancios ar kuo nors idingos. Tai nebuvo susije su jo atliekamomis pareigomis imoneje. E. R. atkreipia demesi i tai, kad nuosprendyje nepasisakoma, kuo tos samatos yra blogos (negaliojancios). Specialistas E. U. išnagrinejes samatas nepasisake, kad jos yra negaliojancios. Tai, kad veliau buvo atliekami ir nauji darbai, del ko teko keisti samatas (apie pasisakoma žemiau), nedaro su Konkurso pasiulymu pateiktu samatu negaliojanciomis.

E. R. teigia, jog jis jokiu dokumentu iš V. S. nera gaves, jokiu derybu su R. G. nevede (ši žmogu pamate tik teismo posedyje), su G. D., V. P. ir V. S. nesitare apie tai, jog „K.“ laimetu Konkursa. Gal todel nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ir nenurodoma, kokius konkrecius dokumentus, jis gavo iš V. S., nes apie tai jokiu irodymu byloje nera. Kaip irodyta, pasiulyma Konkursui pagal Konkurso salygas parenge O. K. su samatininku, jie nustate siuloma kaina, samatas, vede reikiamas darybas su kitais asmenimis. Jis, E. R., nežinojo ir negalejo žinoti, kas laimes Konkursa.

Tai, kad jis supažindino G. D. su finansu ministru, neitakojo ir negalejo itakoti to, kad „K.“ laimejo Konkursa. Byloje nera jokio irodymo, kad jis kuo nors itakojo, jog VUVL butu suteikta finansine pagalba.

Nuteistojo teigimu, norint pripažinti asmeni padejeju, butina nustatyti tycia jo veikoje. Atsižvelgiant i tai, kad nera jokiu irodymu del samatu ir med. irangos kainu gavimo, negali buti ir kalbos, kad šia veika jis padare tycia. Teismas nemate skirtumo tarp normalaus ir visu priimto domejimosi Konkursu, jo salygomis ir kt. („K.“ ketino dalyvauti Konkurse ir jo pareiga buvo paimti visiems konkursantams VUVL teikiama Konkurso medžiaga, o veliau „K.“ parengto Konkursinio pasiulyma pristatyma i VUVL), su G. D., V. P., V. S. ir R. G. santykiais ir nepagristai visa tai ivertino, kaip ju visu (penkeriu asmenu) bendra susitarima. Jis, E. R., niekuo neitakojo kitu keturiu asmenu veiksmu, neskatino ir nepadejo tuos veiksmus atlikti. Nesant jo veikoje bendrininkavimo požymiu, negalima jo veika kvalifikuoti kaip nusikaltima, numatyta LR BK 228 str.1 d.

E. R. nurodo, jog duomenu samatose pakeitimas nera joks nusikaltimas, o tik faktiškai atliktu papildomu darbu pasikeitimo pasekme. Be to tik darbai, numatyti samatose, gali buti apmoketi. „K.“ buvo svarbu, kad faktiškai atlikti darbai atsispindetu samatose. Šiu aplinkybiu teismas nevertino, nors teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas, kiti bylos dalyviai, nuolat akcentavo aplinkybes, del ko teko tikslinti samatas. E. R. teigimu, irodymai – pokalbiai, kuriais remesi teismas pripažindamas ji kaltu nereiškia, kad jis praše ar kaip nors itakojo V. P. suklastoti dokumenta – Konkurso pasiulyma. Jo veiksmai buvo nukreipti i tai, kad naujos samatos pasidarytu nauju oficialiu dokumentu, susietu ne su Konkurso pasiulymu, o su rangos sutartimi ir kad pagal ši dokumenta butu galima kontroliuoti ir reikalauti, jog VUVL atsiskaitytu už „K.“ faktiškai atliekamus darbus. Tai nieko bendro neturi su Konkurso pasiulymu. Su V. P. jis nesitare, jam neaiškino ir neteike jokiu priemoniu, kad jis galetu suklastoti tikra dokumenta – Konkurso pasiulyma.

Nuteistojo teigimu, byloje neirodyta, kad jo veiksmai, motyvai ir tikslai kalbantis su V. P., (o tik šie pokalbiai yra nurodyti kaip jo kalte patvirtinantys irodymai) buvo nukreipti suklastoti Konkurso pasiulyma ir tuo padeti jam piktnaudžiauti tarnyba.

Taip pat E. R. teigimu, teismas nepagristai netaike jo atžvilgiu LR BL 63 str. nuostatu. 2006-06-07 jis buvo nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. ir 24 str.6 d., 300 str. 2 d. 10 menesiu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma atidedant 1 metams. Nuteistas už veikas padarytas 2005 metais. Nauju nuosprendžiu jis nuteistas už veikas padarytas 2004 m. Bausme pagal pirma nuosprendi jis atliko pilnai. Pagal BK 63 str. 6 d. teismas turejo i jam paskirta nauju nuosprendžiu bausme iskaityti jau atlikta bausme ir pripažinti, jog jis bausme pagal antra nuosprendi yra atlikes.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroras prašo panaikinti 2009-12-28 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžio dali O. K. atžvilgiu del išteisinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., baudžiamosios bylos nutraukimo del kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminams ir priimti nauja nuosprendi: O. K. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. l d. ir paskirti jam 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Bausmes subendrinti apemimo budu pagal BK 63 str.1 d., 5 d. 1 p. ir paskirti O. K. galutine subendrinta bausme 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Prokuroro nuomone, nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas O. K. veiksmus po sutarties tarp VUVL ir UAB „K.“ pasirašymo, t. y. po 2004 m. liepos 26 d., nuosprendyje konstatavo, kad jis prisidejo prie nusikalstamos veikos ir suteike dokumento suklastojimui reikalingas priemones, ka, anot teismo, irodo byloje surinkti irodymai, o butent nustatytas faktas, kuomet byloje yra užfiksuoti du skirtingi to paties UAB „K.“ konkursinio pasiulymo, pradedant nuo 135 lapo, egzemplioriai, pasirašyti O. K.. Kaip nuosprendyje nurode teismas, „šis faktas, siejant ji su 2004 m. spalio 12 d. užfiksuoto pokalbio turiniu parodo, kad O. K. turejo suvokti ir suvoke, kad antri lokaliniu samatu egzemplioriai skirti suklastoti UAB „K.“ konkursini pasiulyma. Suvokdamas šia aplinkybe, O. K. antrus lokaliniu samatu egzempliorius pasiraše“.

Prokuroras nurodo, kad tai, jog O. K. suteike priemones dokumento suklastojimui ir tokiu budu padejo suklastoti dokumenta patvirtina ir kiti byloje surinkti irodymai, o butent tai, kad 2004 m. lapkricio 14 d. slapto operatyvinio veiksmo – slapto patekimo i VUVL direktoriaus pavaduotojo V. P. darbo kabineta, darbo kabineto slaptos apžiuros ir esanciu dokumentu apžiuros ir dokumentu kopiju darymo metu nustatyta ir nuotraukose bei vaizdo iraše užfiksuota, kad lokalines samatos nuo 135 lapo yra sudetos atskirai, ant 135 lapo yra O. K. parašas, rastas mažo formato baltos spalvos lapelis su O. K. parašu, skirtas užklijuoti ir užantspauduoti paskutini konkursinio pasiulymo lapa, be to, vizualiai matyti, kad UAB „K.“ konkursinis pasiulymas yra susiutas rudos spalvos siulu, kai tuo tarpu UAB „K.“ konkursinis pasiulymas, kuris yra pateiktas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, yra susiutas baltos spalvos siulu.

Tokiu budu akivaizdu, kad kaltinimas O. K. padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino, t. y. kaltinamojo veiksmuose yra visi šio nusikaltimo sudeties požymiai ir jis nebuvo pripažintas kaltu tik del to, kad yra sueje patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminai.

Prokuroro nuomone, pagristai ir teisetai nenustates, kad O. K. nepadejo VUVL direktoriaus pavaduotojui ir Viešojo pirkimu komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnyba iki 2004 m. spalio 12 d., apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje padare nepagrista išvada, kad O. K. nepadejo V. P. piktnaudžiauti tarnyba po nurodytos datos.

Remdamasis šioje baudžiamojoje byloje surinktais irodymais, teismas V. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.. Taigi, teismas konstatavo, kad V. P. piktnaudžiavo tarnyba ir po 2004 m. spalio 12 d., o taip pat ir suklastojo tikra dokumenta – UAB „K.“ konkursini pasiulyma. Taip pat teismas nuosprendyje nurode, kad šiuos du nusikaltimus V. P. padare tais paciais veiksmais, t. y. esant idealiajai nusikaltimu sutapciai.

Tarp irodymu, kuriais remiantis V. P. pripažintas suklastojes tikRa dokumenta -UAB „K.“ konkursini pasiulyma, teismas nuosprendyje nurode 2004-10-12 susitikimo tarp O. K., E. R., V. P. ir A. R. garso iraša, 2004-11-14 slapto operatyvinio veiksmo protokola, jo metu padarytas nuotraukas ir vaizdo iraša, vizualios byloje esancio konkursinio pasiulymo apžiuros duomenis, t. y. tuos pacius faktinius duomenis, kuriais remiantis teismas padare išvada, kad O. K. veiksmuose yra padejimo suklastoti tikra dokumenta požymiu. Prokuroro teigimu, iš šiu irodymu turinio akivaizdu, kad V. P., kaip ir buvo aptarta 2004 m. spalio 12 d. pokalbio metu su O. K., E. R. ir A. R., sukeite UAB „K.“ konkursiniame pasiulyme esancias tikroves neatitinkancias samatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapiu su naujomis samatomis, kurias savo parašu patvirtino ir pateike butent O. K.. Iš to pacio užfiksuoto pokalbio turinio taip pat akivaizdu, kad O. K. žinojo V. P. užimamas pareigas VUVL, suvoke pastarojo vaidmeni sutartiniuose santykiuose su O. K. atstovaujama UAB „K.“. Iš to seka kita kategoriška išvada, kad O. K. suvoke, kad pateikdamas kitas samatas jis pats elgiasi neteisetai, o taip pat neteisetai elgiasi ir VUVL atstovaujantis V. P. ir tokiu budu pažeidžia visa eile jo veikla reglamentuojanciu teises aktu. Iš baudžiamojoje byloje surinktu irodymu galima padaryti ir kita išvada, kad be O. K. pasirašytu ir pateiktu nauju realius statybos ir remonto darbus aprašanciu samatu, pasirašyto mažo formato lapelio, skirto siulu užklijavimui, V. P. neturetu jokiu galimybiu atlikti piktnaudžiavimo nusikaltimo sudeties objektyviuosius požymius atitinkanciu veiksmu. Iš šiu irodymu kiekvieno atskirai ir ju viseto analizes matyti, kad O. K. suprato savo atliekamu veiksmu pobudi, ju kryptinguma, suvoke, kad padedamas suklastoti tikra dokumenta, jis V. P. taip pat padeda ir piktnaudžiauti bei to sieke.

Skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje vertindamas O. K. veiksmus, pirmosios instancijos teisinas nekreipe demesio i nustatytu V. P. nusikalstamu veiksmu apimti. Konstataves, kad V. P. suklastojo dokumenta ir piktnaudžiavo tarnyba tais paciais veiksmais (idealioji nusikalstamu veiku sutaptis), teismas nurode, kad O. K. veiksmuose yra tik padejimo V. P. suklastoti tikra dokumenta požymiu, o padejimo piktnaudžiauti nusikaltimo požymiu nera. Toks bendrininku veiksmu kvalifikavimas kelia abejones nuosprendžio pagristumu ir teisetumu del padarytos logines klaidos, kadangi padejejo veiksmai akivaizdžiai žymiai siauriau traktuojami nei vykdytojo, nes, kaip nustatyta nuosprendyje, vykdytojas tais paciais veiksmais padare du skirtingus nusikaltimus, o padejejas padejo padaryti tik viena iš ju.

Turint omeny aukšciau nurodytus bylos duomenimis ir išdestytus argumentus, nelieka jokiu abejoniu, kad, padedamas suklastoti tikra dokumenta, kaltinamasis O. K. savo aktyviais veiksmais padejo VUVL direktoriaus pavaduotojui administracijos ukio reikalams V. P. piktnaudžiauti tarnyba, t. y. suvoke V. P. atliekamu veiksmu pobudi ir savo atstovaujamos UAB „K.“ interesais sieke tokiu veiksmu padariniu, suvoke tokiu neteisetu V. P. veiksmu apimti, taigi ir skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad O. K. nepadejo piktnaudžiauti V. P., yra nepagrista, o priimtas sprendimas O. K. išteisinti del kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. yra neteisetas.

Taip pat prokuroras nurodo, jog išvardintu byloje surinktu irodymu pagrindu nustacius, kad O. K. veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., požymiu, akivaizdu, kad iš naujo turi buti nustatomas O. K. padarytu nusikaltimu baudžiamosios atsakomybes senaties terminas. LR BK 228 str. 1 d. aprašytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu (BK 11 str. 4 d.), už kuri nustatytas baudžiamosios atsakomybes senaties terminas yra 8 metai (BK 95 str. 1 d. 1 p. c p.p.), o imant domen nustatyta nusikalstamos veikos padarymo laika ir tai, kad aptariamas nusikalstamas veikas jis padare tais paciais veiksmais (idealioji nusikalstamu veiku sutaptis), O. K. padarytu nusikalstamu veiku senaties terminai sueina ne anksciau nei 2012 m. spalio menesi.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji V. P., G. D., E. R., V. S., R. G. ir ju gynejai praše ju skundus patenkinti, prokuroras praše nuteistuju skundus atmesti, o prokuroro skunda patenkinti, išteisintasis O. K. ir jo gynejas praše prokuroro skunda atmesti.

Nuteistuju V. P., V. S., R. G. ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliaciniai skundai atmestini, nuteistuju G. D. ir E. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo V. P., G. D., E. R., V. S. ir R. G. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyre jiems tinkamas bausmes, o taip pat pagristai išteisino O. K. pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., nenustacius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.

Nors nuteistasis V. P. skunde neigia keites UAB „K.“ konkursini pasiulyma ir savo kabinete laikes du skirtingus UAB „K.“ konkursinio pasiulymo lokaliniu samatu variantus, taciau šiuos jo teiginius paneigia byloje surinkta medžiaga. 2004-06-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (terminas pratestas 2004-09-10 to paties teismo nutartimi) buvo sankcionuotas operatyvinis veiksmas – slaptas patekimas i V. P. darbo vietos patalpas, esancias Santariškiu 7, Vilniuje, ir šiu patalpu apžiura. Šis operatyvinis veiksmas buvo atliktas 2004-11-14. Šio operatyvinio veiksmo atlikimo metu V. P. darbo vietoje buvo rastas UAB „K.“ konkursinis pasiulymas ir atskirai sudetos lokalines samatos. Šie dokumentai buvo apžiureti, nufotografuoti ir nufilmuoti. Byloje esanciame slapto patekimo i patalpas ir ju apžiuros protokole nurodyta, jog apžiurimame kabinete yra UAB „K.“ konkursinis pasiulymas ir atskiri lapai lokaliniu samatu (90 lapu), kuriuose yra O. K. pavarde ir parašai. Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2009-12-28 nuosprendyje pagristai nepripažino irodymais byloje mineto operatyvinio veiksmo atlikimo metu surinktu duomenu, atliekant laikina dokumentu paemima, kadangi toks veiksmas nebuvo sankcionuotas. Šiuo budu surinkti duomenys pažeidžia irodymu leistinumo principa, todel apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, jais pagristai nesivadovavo. Taciau, kiti operatyvinio veiksmo metu atlikti veiksmai buvo sankcionuoti, todel ju metu surinktus duomenis apylinkes teismas pagristai pripažino irodymais, pagrindžianciais V. P. ir G. D. kalte.

Tai, jog slapto patekimo i V. P. darbo vietos patalpas ir ju apžiuros metu filmuotas irašas nera ištisinis (filmavimas buvo stabdomas ir vel atnaujinamas, ka patvirtino liudytojas M. Z.), nepaneigia šio veiksmo atlikimo teisetumo ir jo metu surinktos informacijos tikrumo. Nuteistojo V. P. teiginiai, jog jokie viešuju pirkimu dokumentai jo kabinete niekada nebuvo laikomi, o jeigu jie ir buvo, tai tikslingai kažkokiu asmenu ten atnešti, yra tik subjektyvi nuteistojo nuomone, nepagrista jokiais objektyviais duomenimis.

G. D. ir V. P. kalte del jiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo pagrindžia taip pat kita operatyviniu veiksmu atlikimo metu surinkta ir užfiksuota informacija, o butent V. P. ir G. D. telefoniniai pokalbiai ir pokalbiai darbo kabinetuose. Ištyres šiu pokalbiu metu surinkta ir užfiksuota informacija, apylinkes teismas ja tinkamai ivertino ir nuosprendyje padare pagrista išvada, jog V. P. ir G. D. savo veiksmais sieke, jog viešuju pirkimu konkursa laimetu UAB „K.“, t.y. ja protegavo, tokiu budu pažeisdami viešuju pirkimu proceduras reglamentuojancius teises aktus ir taip piktnaudžiavo tarnyba. Vertindamas operatyviniu veiksmu metu surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog iki viešuju pirkimu konkurso paskelbimo V. P. ir G. D. vertino, kas gali tinkamai atlikti remonto darbus ligonineje. Buvo išskirtos firmos – UAB „K.“ ir „P.s.t.“. Iš tarp V. P. ir kitu asmenu vykusiu pokalbiu seka, jog UAB „K.“ atstovui E. R. padejus su finansavimu, V. P. ir G. D. nusprende, kad už šia paslauga UAB „K.“ turi laimeti konkursa. Kad taip ivyktu, jie sutare su V. S. ir R. G., kad šie pades kitiems konkurso dalyviams sudaryti tokias salygas, kad konkurso nebutu imanoma laimeti. V. P. ir G. D. susitare su V. S., kad šis skirtu išskirtini demesi UAB „K.“ ruošiant konkursini pasiulyma, t.y. sudarytu lokalines samatas, o R. G. turejo pateikti UAB „K.“ mažesne, nei kitiems konkursantams, medicinines irangos kaina, kuri buvo itraukta i konkursinio pasiulymo salygas. V. S. ir R. G. ivykdžius susitarima, UAB „K.“ viešuju pirkimu konkursui pateike visus reikalavimus atitinkanti konkursini pasiulyma kartu su lokalinemis samatomis, kurios nors ir neatitiko tikroves, bet visgi buvo pateiktos, kai tuo tarpu kitos konkurse dalyvavusios bendroves lokaliniu samatu nepateike, kadangi to, kaip matyti iš 2004-07-08 užfiksuoto pokalbio tarp konkurse dalyvavusios II „A.“ direktoriaus G. M. ir V. P. bei G. D., nesant techninio projekto neimanoma buvo padaryti. Taigi, iš tokiu V. P. ir G. D. pokalbiu akivaizdu, kad jie suvoke, jog savo minetais veiksmais pažeidžia egzistuojancia valdymo tvarka bei viešuosius interesus ir norejo taip veikti.

Nuteistieji V. P. ir G. D. neigia ju veiksmuose esant kalte. G. D. teigimu, jo veiksmu motyvai nebuvo nusikalstami, jis kaip tik sieke, kad konkursas vyktu sažiningai. Taciau aukšciau nurodyti bylos duomenys šiuos G. D. teiginius paneigia.

Nuteistasis V. P. mano, kad vertinant jo veiksmus jo kaltes požiuriu nebuvo ivertinti jo veiksmu motyvai, jo tiesioginio pavaldumo aspektas, tai, kad nebuvo nustatytas jo asmeninis suinteresuotumas ar savanaudiškos paskatos.

Nusikaltimo, numatyto BK 228 str., t.y. piktnaudžiavimo esme yra ta, kad valstybes tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taciau iš tikruju jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybes tarnybos principai ir iškraipoma tarnybines veiklos esme, turinys, menkinamas konkrecios valstybines institucijos ir pacios valstybes autoritetas.

Apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad V. P., budamas VšI VUVL direktoriaus G. D. isakymu paskirtas viešuju pirkimu komisijos pirmininku, atlikdamas savo tarnybines funkcijas akivaizdžiai pažeide teises aktu, reglamentuojanciu viešuju pirkimu proceduras, reikalavimus. Savo veiksmais (UAB „K. protegavimu, lokaliniu samatu padirbimu ir sukeitimu) V. P. pažeide Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, bei Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo.

V. P. bendru su G. D. veiksmu pasekoje buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tokiu buvo padaryta didele žala valstybei. Iš V. P. atliktu veiksmu matyti, jog jis savo veiksmus suprato, padariniu norejo ir ju sieke.

Vertindamas byloje esancius irodymus del V. P. kaltes, padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d. (2006-01-20 ist. Nr. X-511 redakcija), pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad jo kalte irodo operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai, kuriuose V. P. aiškina, kad reikia pakeisti lokalines samatas ir net nurodo, kokie lapai ir kokiu budu turi buti pakeisti. V. P. veiksmai klastojant dokumentus, be užfiksuotu pokalbiu, irodyti operatyvinio veiksmo – slapto patekimo i patalpas ir ju apžiuros metu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdeste, kokie konkreciai operatyviniu veiksmu metu užfiksuoti duomenys patvirtina V. P. kalte klastojus tikra dokumenta.

G. D. skundo argumentai, jog jis nedare ir negalejo daryti jokios itakos konkurso dalyviams, paneigiami byloje esanciais operatyviniu veiksmu atlikimo metu gautais duomenimis. 2004-06-30 pokalbio tarp G. D. ir R. G. metu G. D. pasako, jog „jeigu finansai dar pasideda, tai mums reikes vis tiek padeti tam žmogui, kuris šita organizavo“ (t. 6, b.l. 145). Tos pacios dienos pokalbio su V. P. ir V. S. metu G. D. sako: „Jeigu finansai duos tris limonus, reikia, kad laimetu „K.“ (t. 6, b.l. 147-153). Tai, jog kaip teigia nuteistasis, nebuvo jokio padejimo del finansavimo, VUVL taip ir nebuvo skirta pakankamai lešu iš biudžeto darbu apmokejimui, neturi visiškai jokios reikšmes sprendžiant G. D. kaltes klausima ir nepaneigia G. D. kaltes piktnaudžiavus tarnyba proteguojant UAB „K.“.

G. D. skunde taip pat teigia, jog jis su V. P. nurode R. G. pranešti konkurso dalyviams vienodas medicinines irangos kainas. Kaip matyti iš 2004-07-01 bei 2004-07-02 telefoniniu pokalbiu, G. D. dave nurodyma duoti „normalias“ medicinines irangos kainas ne tik UAB „K.“, bet ir II „A.“ (t. 7, b.l. 14-15, 24). Taciau, tai nereiškia, kad G. D. neprotegavo UAB „K.“, ka patvirtina aukšciau nurodyti pokalbiai. Medicinines irangos kaina buvo tik viena iš sudetiniu konkursinio pasiulymo daliu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „K.“ konkursa laimejo ne tik del to, kad pasiule mažiausia medicinines irangos kaina, bet ir del to, jog pateike lokalines samatas, ko nepadare kiti konkurso dalyviai (tame tarpe ir II „A.“).

Atmestinas G. D. argumentas, jog jis neitakojo, kad konkursa laimetu UAB „K.“, o tik mane, kad ši bendrove yra geriausia ir pajegiausia atlikti darbus. Šiuos G. D. teiginius paneigia aukšciau nurodyti pokalbiai.

Priešingai, nei teigia G. D. savo skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kokius teises aktu reikalavimus savo veiksmais jis pažeide. Apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog G. D., nors ir nebuvo viešuju pirkimu komisijos nariu, taciau budamas VUVL ligonines direktoriumi pasinaudojo savo tarnybine padetimi, taresi su konkursines komisijos pirmininku V. P. ir V. S., kam galima suteikti pirmenybe konkurse, kaip sudaryti salygas pasirinktai UAB „K.” laimeti konkursa, pasieke, kad konkursa laimetu UAB „K.”. Šiuos veiksmus atliko suvokdamas savo veikos pobudi. Savo veika padare pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 str. 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, nebudamas Viešuju pirkimu komisijos nariu sprende ir itakojo klausimus del viešojo pirkimo ir tokiu budu pažeide Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo 4 str. itvirtintus principus, kuriu laikymasi atliekant pirkimo proceduras ir nustatant laimetoja turi užtikrinti perkancioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

G. D. veiksmu pasekoje buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje ir tuo buvo padaryta didele žala valstybei.

Apeliaciniame skunde V. P. taip pat teigia, jog apylinkes teismas už padarytas nusikalstamas veikas paskyre jam nepagristai didele bauda. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam V. P., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes ruši – bauda ir nustatydamas jos dydi V. P. apylinkes teismas pagristai atsižvelge i tai, jog jis padare tycinius apysunki ir nesunku nusikaltimus, praeityje neteistas, vedes, charakterizuojamas teigiamai. Pagal BK 47 str. 3 p. už apysunkius nusikaltimus gali buti skiriama bauda iki 200 MGL, o už nesunkius iki 100 MGL dydžio. Ivertines aukšciau nurodytu aplinkybiu visuma, kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai už atskiras nusikalstamas veikas V. P. paskyre baudas, kurios savo dydžiais yra mažesnes už šios bausmes rušies vidurki. Aplinkybe, jog V. P. šiuo metu nedirba, nepaneigia jo padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo ir nesuteikia pagrindo dar labiau mažinti paskirtos baudos dydi. V. P. teiginys, jog jis veike tiesioginio vadovo itakoje ir tai turejo buti ivertinta skiriant jam bausme, kolegijos nuomone, laikytinas visiškai nepagristu. Iš byloje esanciu operatyviniu veiksmu atlikimo metu užfiksuotu telefoniniu pokalbiu matyti, kad V. P. ir G. D. veike bendrai, bendrai priiminejo sprendimus del to, kas turetu laimeti viešuju pirkimu konkursa ir kokius veiksmus tam butina atlikti, V. P. veike iniciatyviai. Vien ta aplinkybe, jog jis VšI VUVL direktoriaus G. D. isakymu buvo paskirtas viešuju pirkimu komisijos pirmininku ir buvo G. D. pavaldinys, nesuteikia pagrindo teigti, jog visi jo veiksmai buvo itakoti G. D. ir jis negalejo nuo neteiseto veikimo atsisakyti.

Atmestini V. P. apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo metu jis valstybes tarnyboje nedirba, nuo nusikalstamu veiku padarymo praejo ilgas laiko tarpas, jo asmuo ir pati veika jau yra prarade pavojinguma, todel jo atžvilgiu turi buti taikomos BK 36 str. nuostatos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybes turi buti atleistas. LR BK 36 straipsnyje numatyti du atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagrindai – kai nusikalstama veika padares asmuo arba pati nusikalstama veika tampa nepavojingais. Asmuo gali prarasti pavojinguma, jeigu padarius nusikalstama veika pasikeite faktines aplinkybes ir del tokio aplinkybiu pasikeitimo asmuo, padares nusikalstama veika, nebekelia pavojaus. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojinguma del objektyviu, nuo kaltininko samones ir valios nepriklausanciu veiksniu (politiniu, socialiniu, ekonominiu ar kt. aplinkybiu pasikeitimo). Kolegija pažymi, jog taikyti BK 36 str. nuostatas nusikaltima padariusio asmens atžvilgiu yra teismo teise, bet ne pareiga. Atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes BK 36 str. pagrindu ar ne, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ivertines visas bylos aplinkybes. BK 36 straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes siejamas ne tik su faktiniu aplinkybiu pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobudžiu bei laipsniu. Kolegijos nuomone, V. P. padaryta veika, net ir praejus dideliam laiko tarpui, savo pavojingumo neprarado, piktnaudžiavimas tarnybine padetimi išlieka tokia pat pavojinga ir priešinga teisei veika, kaip ir anksciau. Tai, kad V. P. šiuo metu nebedirba valstybes tarnyboje, apeliacines instancijos teismo nuomone, nesuteikia pakankamo pagrindo atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes už veikas, padarytas tuomet, kai jis buvo valstybes tarnautoju ir užeme pakankamai aukštas bei atsakingas pareigas. Už tai, jog budamas valstybes tarnautoju, jis veike priešingai tarnybos interesams, pažeidinedamas galiojanciu teises aktu reikalavimus, V. P. privalo atsakyti pagal baudžiamaji istatyma.

Nors V. S. neigia savo kalte padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kalte irodo byloje surinkti duomenys – operatyviniu veiksmu atlikimo metu užfiksuoti jo, V. P. ir G. D. pokalbiai.

2004-06-25 telefoninio pokalbio tarp G. D. ir V. S. metu G. D. pasako fraze „S. irgi laukia mano signalo, su kuo jam dirbti“ (t. 6, b.l. 105-106). 2004-06-28 telefoninio pokalbio su E. R. metu G. D. sako: „Cia ponas R.? Žiurek, dabar mes cia su ponu V. S. apsitarem. Nu tai dirbk su juo, gerai? Nes mes cia apšnekejom. Aš atašju PST“ (t. 6, b.l. 107-115). Iš šiu pokalbiu matyti, kad konkurso dalyviai negalejo pasirinkti kitu imoniu, teikianciu analogiškas paslaugas, kadangi jiems buvo nurodoma dirbti su UAB „M.“, kuriai atstovavo V. S., ir kaip matyti iš kitu pokalbiu (pvz. 2004-06-30 pokalbio tarp V. P., G. D. ir V. S.), V. S. ta žinojo. 2004-06-29 pokalbio tarp G. D. ir V. P. metu, V. P. sako: „aš manau, šefas, tegul jis duoda objektines samatas, vis tiek detaliu samatu kol kas nera, pagal kaina jis tures duoti vienam biški didesne kaina, kitam mažesne, jis gali pareguliuoti tas objektines samatas pagal musu pasakytas firmas, žaidžiam toliau, daug kas neatitiks kvalifikaciju...”. be to, V. P. pasako – “nu taip, taip, o kitaip kaip. Aišku, aišku. Dabar mes turim apsispresti. Mes dirbam, S. turi duoti visiems, bet S. turi pareguliuoti kaina, nu jis ta gali padaryti objektinej samatoj, lokalines vis tiek jis projektuos su ta firma kuri dirbs kuri laimes.” ...“ Jis ir darys su visais ka mes pasakysim. Jis turi su visais, bet ta kaina duoti realia tam kas nori kad laimetu. A tiem turi biški užaukštinti kainas, o gal jie patys dar numes, cia bus žaidimas“... “ Reikia sutarti, dirbam man atrodo su Kaunu aš manau”. G. D. pasako – “nu tai va, va cia tiem trim duoda normalias, daugmaž, tegul jie buna ten atidave tas kainas, o visi kiti tegul eina pas S. ir ka jis nori tegul daro” (t.6, 137-143 b.l.).

Apklaustas apylinkes teisme pats V. S. nurode, jog bendraujant su V. P. ir G. D. jam susidare ispudis, kad G. D. nori, kad laimetu „K.“. Tokiu budu, iš paties V. S. parodymu, bei byloje esanciu pokalbiu akivaizdžiai matyti, kad V. S. žinojo, jog UAB „K.“ V. P. ir G. D. yra proteguojama, suprato, kad tokiais veiksmais V. P. ir G. D. piktnaudžiauja tarnyba ir padejo jiems tai daryti, teikdamas patarimus, kokia imone turi laimeti konkursa, bei suteike priemones, padejusias UAB „K.“ laimeti konkursa, o butent: V. P. ir G. D. susitare su V. S., kad šis skirtu išskirtini demesi UAB „K.“ ruošiant konkursini pasiulyma, t.y. sudarytu lokalines samatas. Nors V. S. teigia, jog parode, kad UAB „K.“, UAB „S.“, II „A.“ ir UAB „P.s.t.“ jis pateike priešprojektinius eskizus ir objektines samatas, visi šie jo nurodyti brežiniai ir objektines samatos buvo analogiški, taciau byloje nustatyta, kad UAB „K.“ viešuju pirkimu konkursui pateike visus reikalavimus atitinkanti konkursini pasiulyma kartu su lokalinemis samatos, kurios nors neatitiko tikroves, bet visgi buvo pateiktos, kai tuo tarpu kitos konkurse dalyvavusios bendroves lokaliniu samatu nepateike. Nors V. S. neigia daves UAB „K.“ lokalines samatas, aukšciau nurodytu pokalbiu metu užfiksuota informacija jo teiginius paneigia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai nurode, kad V. S. kalte darius pirmines lokalines samatas UAB „K.“ be pokalbiu metu surinktu duomenu patvirtina ir tai, kad lokalines samatos UAB „K.” konkursiniame pasiulyme buvo netikslios ir jas reikejo keisti tikrove atitinkanciomis samatomis, kas parodo, kad pirmines samatos buvo neapibrežtos, netikslios ir buvo paruoštos tik tam, kad ivykdyti formalu konkursiniu salygu reikalavima, kad pasiulyme butu lokalines samatos.

Apeliaciniame skunde V. S. nurodo, jog jo kalte paneigia jo, o taip pat nuteistojo E. R., išteisintojo O. K., liudytojo V. S., liudytojo V. R. ir liudytojos S. M. parodymai. Kolegijos nuomone, šiu liudytoju parodymai nei patvirtina, nei paneigia V. S. kalte padejus V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba. Apylinkes teismas pagristai nustate, kad V. S. nusikalstama veika pasireiške tuo, kad jis žinodamas valstybes tarnautoju sieki piktnaudžiauti tarnyba, žinodamas, kad konkursas vyksta pažeidžiant teises aktu, reglamentuojanciu viešuju pirkimo proceduras, reikalavimus, pateike jiems patarimus palengvinant nusikaltima daryma, suteike jiems priemones piktnaudžiauti tarnyba, nors ir nebuvo konkurso dalyvis ir konkursines komisijos narys, aktyviai dalyvavo aptariant konkursantus bei tai, kas turi laimeti, suteike priemones piktnaudžiauti tarnyba, vykdydamas išankstini susitarima su G. D. ir V. P. vienam konkurso dalyviui suteike, o kitiems nesuteike medžiagos, kuri palengvintu ju galimybe laimeti konkursa ir tokiu budu padejo valstybes tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog V. S. veika padedant piktnaudžiauti tarnyba buvo baigta pasirašius sutarti tarp VšI VUVL ir UAB “K.”. V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d.

R. G. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo irodo byloje esantys operatyviniu veiksmu atlikimo metu užfiksuoti jo, G. D., V. P. pokalbiai. Nors R. G. teigia, jog jis su paskelbtu viešuju pirkimu konkursu nebuvo niekaip susijes ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagristai, byloje surinktais duomenimis irodyta priešingai. Apylinkes teismas pagristai nustate, kad R. G., budamas UAB „D.“, prekiaujancios medicinine iranga, atstovu, žinodamas, jog medicinines irangos pateikimas yra viena iš salygu, itrauktu i konkursini pasiulyma, pokalbiuose su G. D. ir V. P. aptarinejo, kad medicinines irangos kaina yra viena iš priemoniu padesianti UAB „K.” laimeti konkursa. 2004-06-30 telefoninio pokalbio tarp G. D. ir R. G. metu G. D. pasako, jog „jeigu finansai dar pasideda, tai mums reikes tada vis tiek padeti tam žmogui, kuris šita suorganizavo“, o R. G. i tai atsako: „Viska supratau“ (t. 6, b.l. 145). Iš šio pokalbio matyti, jog R. G. suprato, kad G. D. savo veiksmais nori proteguoti viena iš konkurse dalyvaujanciu bendroviu, tokiu budu pažeisdamas Valstybes tarnybos istatymo bei viešuju pirkimu istatymo nuostatas, t.y. piktnaudžiaudamas tarnyba, o jis, R. G. jam turi padeti tai daryti.

2004-07-01 pokalbio tarp V. P. ir G. D. metu, V. P. sako: „Jis (kalba eina apie V. S.) turi dirbti su „Drageriu“ (UAB „D.). „Drageris“ turi duoti kaina realia kaunieciui, o visiems kitiems gal biški užmažinta ar uždidinta, nežinau, nu jis žino...pavyzdžiui Gintui (G. M., II „A.“ direktorius) – didesne kaina, kad jis nepraeitu pagal salygas.“ Kalbedamas telefonu G. D. pasako: „Vytai, labas...Žiurek, tai tada tu dar duok komanda „Drageriui“ su kuo dirbti, gerai?„. Apklausiamas apylinkes teisme R. G. nurode, jog jis yra UAB „D.“ direktorius, o ši bendrove prekiauja vokieciu medicinine iranga „Drager“, del to kartais juokaudamas prisistato „drageriu“. Taigi, iš mineto pokalbio matyti, jog V. P. nurode R. G., kokia kaina duoti UAB „K.“, kad ši laimetu konkursa.

Mineti pokalbiai paneigia R. G. skundo argumentus, jog ne vienas iš konkurso dalyviu nebuvo „pririštas“ prie R. G., o jis neprivalejo teikti konkurso dalyviams medicinines irangos.

Apylinkes teismas, ivertines byloje esanciu irodymu visuma, padare pagrista išvada, jog R. G. žinojo G. D. ir V. P. tikslus, pats prisidejo prie šiu nusikalstamu tikslu realizavimo, pateikiant konkursantams skirtingus pasiulymus, žinodamas, kad tai yra daroma tam, kad nulemti laimetoja. Apylinkes teismas R. G. veiksmus kvalifikavo tinkamai, kadangi jis padejo G. D. ir V. P. piktnaudžiauti tarnyba, suvoke ju veikos pobudi, jo tycia buvo nukreipta i to paties rezultato gavima – kad konkursa laimetu G. D. ir V. P. pasirinkta imone, ir tai ivyktu pažeidžiant teises aktu reikalavimus.

Nuteistasis R. G. savo skunde nepagristai teigia, jog apylinkes teismas nemotyvavo dideles žalos valstybei padarymo. Pažymetina, jog taikant BK 228 straipsni žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Kitokio pobudžio žala gali buti pripažistama ir fizine, moraline, organizacine ir kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems (juridinio asmens reputacijai, valstybes tarnybos autoritetui ir pan.). Neturtinio pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ar laisviu pažeidimo, ja sumenkinamas valstybes institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. 2009-12-28 nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog šioje baudžiamojoje byloje didele žala valstybei pasireiške tuo, kad buvo diskredituota valstybine istaiga ir valstybines istaigos vadovu autoritetas jiems pavaldžiu ir kitu asmenu akivaizdoje.

Apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog E. R. kalte del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo irodo operatyviniu veiksmu atlikimo metu surinkta ir užfiksuota informacija. Iš byloje esanciu operatyviniu veiksmu atlikimo protokoluose užfiksuotu pokalbiu tarp E. R. ir G. D. (2004-01-09 pokalbis, t. 6, b.l. 71-73), 2004-06-28 pokalbio tarp G. D., V. P., V. S. ir telefoninio pokalbio tarp G. D. ir E. R. (t. 6, b.l. 107-115), 2004-06-29 pokalbio tarp G. D. ir E. R. (t. 6, b.l. 122-126) matyti, jog E. R. suprato, kad G. D. ir V. P., budami valstybes tarnautojai, siekia piktnaudžiauti tarnyba, suprato, kad jie savo veiksmais – iki konkurso paskelbimo ir konkurso metu siekdami pasirinkti kas laimes konkursa – pažeide valstybes tarnybos veikla bei viešuju pirkimu proceduras reglamentuojanciu teises aktu nuostatas, tokiu budu padejo jiems piktnaudžiauti tarnyba prisidedamas prie ju veiksmu ir suteikdamas jiems tam priemones. Pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, jog E. R. suvoke, kad jo veiksmu ir G. D. bei V. P. veiksmu pasekoje bus pažeistas baudžiamojo istatymo saugomas geris, to norejo ir atitinkamai veike.

E. R. padejimas piktnaudžiauti tarnyba, teikiant priemones, pasireiške tuo, kad jis, budamas UAB „K.“ darbuotoju, žinodamas, kad G. D. ir V. P. piktnaudžiaus tarnyba, kad V. S. ir R. G. taip pat yra šios nusikalstamos veikos vykdymo dalyviai, gavo iš pastaruju dokumentus, kurie buvo UAB „K.” pateikiamo konkursinio pasiulymo sudetine dalis ir, žinodamas, kad UAB „K.” turi laimeti konkursa, atveže konkursini pasiulyma i VšI VUVL.

2004-10-12 pokalbio, kuriame dalyvauja V. P., E. R., O. K., A. R., metu vyksta kalba apie dvieju samatu neatitikimus. V. P. kalba apie tai, kad reikia pakeisti konkursines samatos lapus nuo 135 iki 177, E. R. jam pritaria (t. 7, b.l. 167-176). Iš 2004-11-03 pokalbio matyti, kad V. P. ir E. R. tariasi, kaip pakeisti konkursines samatos lapus (t. 7, b.l. 186). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad E. R., žinodamas, kad UAB „K.” konkursiniame pasiulyme yra neatitinkancios tikroves lokalines samatos, padejo valstybes tarnautojui testi piktnaudžiavima tarnyba klastojant tikra dokumenta – UAB „K.” konkursini pasiulyma. E. R. skundo argumentai, jog duomenu pakeitimas samatose nera joks nusikaltimas, vertintini kritiškai, kadangi byloje negincijamai nustatyta, jog UAB „K.“ konkursinio pasiulymo pirmines samatos neatitiko tikroves nuo pat pradžiu, o apie tai tiek E. R., tiek V. P., tiek E. D., tiek V. S., tiek R. G. buvo žinoma. Šie asmenys, tame tarpe ir E. R. žinojo, kad konkursiniame pasiulyme esancios samatos negali buti panaudotos vykdant projekta ar pateiktos pagal valstybes instituciju pareikalavima kaip konkursinio pasiulymo dalis (2004-10-12, 2004-10-25, 2004-11-03 pokalbiai, t. 7, b.l. 167-176, 179-181, 186). Jie taip pat žinojo, kad minetos samatos buvo sudarytos tik su tikslu, kad UAB „K.“ laimetu konkursa, o veliau, UAB „K.“ laimejus konkursa, jos turejo buti pakeistos realiomis, tikrove atitinkanciomis samatomis. Šia išvada patvirtina užfiksuoti pokalbiai – 2004-07-08 (t.7, b.l. 36-67), 2004-09-16 (t.7, b.l. 146-160), 2004-10-12 (T.7, b.l. 167-176), 2004-10-25 (t.7, b.l. 179-181), 2004-11-03 (t. 7, b.l. 180). Apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nurode, kad E. R. suvoke, jog UAB „K.” konkursinis pasiulymas turi buti pakeistas, pats dalyvavo aptariant ši pakeitima, siule V. P. tuoj pat pakeisti lapus, tokiu budu parodydamas, kad naujos lokalines samatos jau yra V. P. kabinete. Išanalizaves pokalbiu turini, iš V. P. pasakytu žodžiu, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad naujas lokalines samatas i V. P. kabineta atneše butent E. R..

Susipažinusi su bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu O. K. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d., padarymo.

Iš bylos duomenu matyti, kad nei operatyviniu veiksmu atlikimo metu surinkta informacija, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad O. K. iki viešuju pirkimu konkurso VUVL paskelbimo ir konkurso metu butu taresis su G. D. ar V. P., del to, kad UAB „K.“ laimetu viešuju pirkimu konkursa, t.y. byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog O. K. padejo minetiems asmenims piktnaudžiauti tarnyba.

LR BK 24 str. 1 d. nurodyta, jog bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu šio BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. To paties straipsnio 6 d. nurodyta, jog padejeju laikomas asmuo, padejes daryti nusikalstama veika duodamas patarimus, teikdamas priemones arba šalindamas kliutis ir panašiai. Byloje nera jokiu duomenu, galinciu patvirtinti, kad O. K., veikdamas tycia, kokiais nors savo veiksmais galejo prisideti prie piktnaudžiavimo tarnyba. Apylinkes teismas nuosprendyje pagristai nurode, jog tai, kad O. K. buvo UAB „K.“ Vilniaus filialo direktoriumi ir UAB „K.“ pateiktas konkursinis pasiulymas buvo su O. K. parašais savaime nereiškia, jog O. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d. O. K. nedalyvavo ir nebuvo minimas pokalbiuose, kuomet buvo tariamasi, kad UAB „K.“ turi laimeti viešuju pirkimu konkursa. Byloje nera duomenu, galinciu patvirtinti, kad O. K. žinojo arba galejo žinoti, kad VUVL viešuju pirkimu konkursas vykdomas pažeidžiant valstybes tarnybos bei viešuju pirkimu istatymu nuostatas. Tai, kad O. K. pasiraše konkursinius dokumentus ir pateike juos konkursui žinodamas, jog jis vyksta pažeidžiant minetu istatymu nuostatas, yra tik prielaida, o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas.

Nors byloje nustatyta, kad O. K. dalyvavo 2004-10-12 pokalbio metu, taip pat buvo pateikti du skirtingi to paties UAB „K.“ konkursinio pasiulymo, pradedant nuo 135 lapo, egzemplioriai, O. K. pasirašyti, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad šie O. K. veiksmai laikytini prisidejimu prie dokumentu klastojimo, taciau nelaikytini padejimu piktnaudžiauti tarnyba. Remiantis BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apeme ju tycia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai nustate, kad iš 2004-10-12 pokalbio (t. 7, b.l. 167-176) matyti, kad kalba eina apie dokumento klastojima. Remiantis tuo, darytina išvada, kad O. K., siekdamas padeti V. P. tinkamai apiforminti konkursine medžiaga, turejo tycia suklastoti tikra dokumenta, pakeisti lokalias samatas konkursiniame pasiulyme. Byloje nera duomenu, kuriu pagrindu butu galima negincijamai konstatuoti, kad O. K. turejo tycia savo veiksmais padeti V. P. piktnaudžiauti tarnyba.

Apeliaciniame skunde prokuroras daro neteisinga išvada, jog apylinkes teismas padejejo veiksmus nepagristai traktavo siauriau, nei vykdytojo. Skundžiamu Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu V. P. nuteistas už piktnaudžiavima tarnyba (BK 228 str. 1 d.) ir dokumentu klastojima (BK 300 str. 1 d.). V. P. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiške UAB „K.“ protegavimu iki viešuju pirkimu konkurso paskelbimo, konkurso metu bei klastojant šios bendroves konkursinio pasiulymo dokumentus. Apylinkes teismas pagristai V. P. piktnaudžiavima tarnyba vertino kaip viena testine veika, prasidejusia iki viešuju pirkimu konkurso paskelbimo ir pasibaigusia konkursinio pasiulymo suklastojimu. Byloje nustatyta, kad iki viešuju pirkimu konkurso paskelbimo O. K. neprisidejo prie piktnaudžiavimo valstybes tarnyba. Tai, jog V. P. suklastojo tikra dokumenta ir šie jo veiksmai buvo nukreipti testi piktnaudžiavima tarnyba, neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad O. K. tycia klastoti dokumenta taip pat apima ir tycia padeti piktnaudžiauti tarnyba. Kaip mineta, iš byloje esanciu duomenu negalima daryti kategoriškos išvados, kad O. K. žinojo apie daroma nusikaltima (piktnaudžiavima tarnyba) ir norejo padeti ji daryti suteikdamas tam priemones.

Konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, jog visos abejones, kuriu byloje negalima pašalinti, turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tokiu budu byloje esant abejoniu del bendrininkavimo požymiu buvimo O. K. veikoje ir nesant galimybiu ju pašalinti, bendrininkavimas padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 1 d., jam negali buti inkriminuotas.

Kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2009-12-28 nuosprendžiu skirdamas bausmes nuteistiesiems, V. P., G. D. ir E. R., netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. LR BK 63 str. 9 d. nurodyta, jog pagal BK 63 str. nurodytas taisykles skiriama bausme ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priemimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priemimo pirmojoje byloje dar padare kita nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima. Šiuo atveju i bausmes laika iskaitoma bausme, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesni nuosprendi.

Skundžiamu 2009-12-28 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu V. P., G. D. ir E. R. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas 2004 m. birželio – lapkricio men. Šie asmenys taip pat buvo nuteisti 2006-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas 2005 m. birželio – liepos men.

2006-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams, pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-16 istatymo Nr. VIII-1968 red.) laisves atemimu 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir galutine V. P. paskirta bausme laisves atemimas 1 metams 2 menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams, pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 red.) laisves atemimu 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir galutine G. D. paskirta bausme laisves atemimas 1 metams 2 menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. laisves atemimu 9 menesiams, pagal BK 24 str. 6 d. 300 str. 2 d. (2000-09-16 Istatymo Nr. VIII-1968 red.) laisves atemimu 4 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmes subendrintos ir galutine bausme E. R. paskirta laisves atemimas 10 menesiu. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2007-05-15 Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-06-07 nuosprendis buvo pakeistas – V. P. ir G. D. pagal LR BK 228 str. 2 d. ir BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 red.), o E. R. pagal LR BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. ir BK 24 str. 6 d. 300 str. 2 d. (2000-09-16 Istatymo Nr. VIII-1968 red.) paskirtos bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrintos apemimo budu ir paskirta: V. P. – laisves atemimas 1 metams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams, G. D. – laisves atemimas 1 metams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams, E. R. – laisves atemimas 9 menesiams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams.

2006-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendis isiteisejo 2006-11-03. Bausmes vykdymo atidejimo terminas pasibaige 2007-11-03.

Nepaisant to, kad V. P., G. D. ir E. R. pagal 2006-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendi bausmes jau yra atlike, remiantis LR BK 63 str. 9 d., kadangi jie veikas, už kurias nuteisti minetu nuosprendžiu, padare veliau nei tas, už kurias nuteisti skundžiamu 2009-12-28 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu, nuteistiesiems V. P., G. D. ir E. R. pagal 2009-12-28 nuosprendi paskirtos bausmes turi buti subendrintos su bausmemis, paskirtomis pagal 2006-06-07 nuosprendi, ir paskirta galutine subendrinta bausme, iskaitant jau atlikta pagal ankstesni nuosprendi bausme.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Nuteistuju V. P., V. S., R. G. ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti, nuteistuju G. D. ir E. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-12-28 nuosprendi pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3, 9 d. V. P. pagal LR BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. (2006-01-20 ist. Nr. X-511 redakcija) paskirta subendrinta bausme visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-06-07 nuosprendžiu, pakeistu 2007-05-15 Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi, paskirta bausme ir V. P. paskirti galutine subendrinta bausme – laisves atemima vieneriems metams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams, ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Iskaityti bausme, visiškai atlikta pagal 2006-06-07 nuosprendi, ir galutine bausme V. P. paskirti 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3, 9 d. G. D. pagal LR BK 228 str. 1 d. paskirta bausme visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-06-07 nuosprendžiu, pakeistu 2007-05-15 Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi, paskirta bausme ir G. D. paskirti galutine subendrinta bausme – laisves atemima vieneriems metams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams, ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Iskaityti bausme, visiškai atlikta pagal 2006-06-07 nuosprendi, ir galutine bausme G. D. paskirti 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3, 9 d. E. R. pagal LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (2006-01-20 ist. Nr. X-511 redakcija) paskirta subendrinta bausme visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-06-07 nuosprendžiu, pakeistu 2007-05-15 Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi, paskirta bausme ir E. R. paskirti galutine subendrinta bausme – laisves atemima devyniems menesiams, atidedant paskirtosios bausmes vykdyma 1 metams, ir 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda. Iskaityti bausme, visiškai atlikta pagal 2006-06-07 nuosprendi, ir galutine bausme E. R. paskirti 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.