- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- 2-25-731/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00397-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- D. B., A. L., V. L., J. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Zarasų rajono 1-jo notarų biuro, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui V. Č., VĮ Registrų centras atstovui B. J., Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei L. K., atsakovei Zarasų rajono 1-jo notarų biuro notarei J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, D. B., A. L., V. L., J. G. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės J. G. priešieškinį dėl administracinio akto ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atsakovai Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnija, Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialas, Zarasų rajono 1 notarų biuro notarė J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-14654 dalyje dėl 0,5974 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) suteikimo D. B.; pripažinti negaliojančiais 2006-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DM – 4465 ir 2007-08-16 pirkimo –pardavimo sutartį Nr.DM-4847 dėl 0,5974 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo iš atsakovo D. B. atsakovei V. L. ir atsakovei J. G.. Panaikinti teisinę registraciją daliai 0,5974 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą A. B. įmonės 2015-11-22 parengtoje schemoje pažymėtas koordinates.
Nurodė, kad nepagrįstai ir neteisėtai atsakovui D. B. iš dalies buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiame žemės sklype yra ieškovei priklausantys pastatai. Atsakovas D. B. žinojo, kad jam perduotame žemės sklype, yra ieškovės broliui V. P. priklausęs namas ir ūkio pastatai, kurie apdegė per gaisrą. D. B. šį žemės sklypą pardavė atsakovei V. L., o atsakovė V. L. jį pardavė atsakovei J. G.. Utenos apskrities viršininko sprendimas ir pirkimo – pardavimo sandoriai iš dalies yra neteisėti nes pažeidžia ieškovės teises, ji negali naudotis jai priklausančiais pastatais. Pirkimo – pardavimo sandoriai yra neteisėti dar ir dėl to, kad atsakovas A. L., kaip specialistas rengė žemėtvarkos projektą ir jame turėjo pažymėti ieškovės broliui V. P. priklausančius pastatus. Jis turėjo žinoti, jog aplink šiuos pastatus negalėjo būti laisva valstybinė žemė. Žemės pirkimo – pardavimo sandoriai yra apsimestiniai ir nesąžiningi. Tokiais atsakovų veiksmais yra pažeista jos teisė suformuoti namų valdos sklypą apie jai šiuo metu priklausančius pastatus. Teismo posėdyje pateikė naują V. P. priklausiančio 0,5974 ha ploto schemą. Pateikė rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovei priklausantys pastatai, formuojant D. B. perduotą žemės sklypą, buvo sudegę, nenaudojami. Buvęs jų savininkas V. P. iki mirties nebuvo pareiškęs valios dėl namų valdos suformavimo prie jam priklausiusios sodybos, todėl nebuvo sprendžiama dėl namų valdos formavimo. Be to, ieškovė yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą trisdešimties dienų terminą, skundui dėl 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 13-14654, kuriuo buvo D. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, paduoti. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus.
Atsakovai D. B., V. L., A. L., J. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė praleido ABTĮ 33 str. 1 d. ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 19 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio pobūdžio akto panaikinimo paduoti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, parodė, kad atkuriant nuosavybės teises D. B. ir formuojant žemės sklypą, nebuvo duomenų apie tai, jog pastatų liekanos yra naudojamos , nebuvo jokių duomenų apie jų priklausomybę kokiam nors žmogui, aplink pastatų liekanas žemė naudojama nebuvo. Todėl jie yra įsitikinę, jog D. B. teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. O su savo nuosavybe D. B., ar kiti atsakovai turėjo teisę pasielgti kaip manė tinkamu, perleisti ar ja naudotis, todėl sandoriai nebuvo apsimestiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek procesiniuose dokumentuose raštu, tiek ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodžiu, surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės.
2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-14654 D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (2t.,b.l.109-110). Iš D. B. žemės tvarkymo bylos Nr.887 (1t.,b.l.197-211) duomenų matyti, jog žemės reforma Baibių kadastro vietovėje pradėta 2003-2004 metais, sudarytas sąrašas pretendentų, 2003-09-19 Zarasų kraštas laikraštyje buvo paskelbtas pranešimas apie žemės reformos projektus Zarasų ir Degučių seniūnijose. Suinteresuoti asmenys turėjo teisę susipažinti su rengiamais projektais ir pareikšti pastabas (1t., b.l.204). 2006-06-23 D. B. pardavė V. L. 2,05 ha žemės sklypą ( c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 37-40).
2007-01-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnijos išduota VĮ Registrų centrui pažyma Nr.(1.12)-S2-16 apie tai, kad V. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (prijungtos c.b.(duomenys neskelbtini), lapas 36, 2 t., b.l.121), 2017-02-03 analogiška pažyma su prierašu, jog dokumentų, įrodančių jo asmeninę nuosavybę seniūnijoje, nėra (2 t., b.l. 122). Išrašuose iš Degučių seniūnijoje esančių ūkinių knygų matyti, jog V. P. iki 1989m.sausio 4d. buvo Pažangos ( Laisvės) kolūkio narys (2t.,b.l.146). Pagal pateiktą teismui V. P. kolūkiečio darbo knygelę Nr.362 jis nuo 1968 m. iki 1988 m. dirbo kolūkyje (2t.,b.l.185-188).V. P. tėvas A. P. (duomenys neskelbtini), motina K. P. mirė (duomenys neskelbtini)(2t.,b.l.178-179) abu gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini) Tos aplinkybės, jog V. P. gyveno kartu su tėvais (kolūkio nariais) (duomenys neskelbtini) ir po tėvų mirties vienintelis iš kolūkinio kiemo narių liko gyventi (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name nurodoma ūkinių knygų išrašuose (c.b.(duomenys neskelbtini), lapai 20-26). Išrašuose nurodoma, jog ūkiui priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, 1961-1985m. skirta 0,61 ha ūkio asmeninio naudojimo žemė. 1988-1990 m. asmeninio naudojimo žemė skirta nebuvo (c.b. Nr.(duomenys neskelbtini), lapai 92-95,151-153). 1990-10-15 buvo daryta statinių inventorizacija, 1994-08-22 patikslinta ( b.b.l.53).
1996-04-23 gaisro metu (duomenys neskelbtini) kaime sudegė V. P. gyvenamasis namas ir
tvartas ( c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 35). 2007-01-25 VĮ Registrų centre įregistruotos nuosavybės teisės V. P. į gyvenamąjį namą, tvartą ir pirtį ( c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 221, 2t.,b.l.124-126). 2007-03-13 V. P. įgaliojo Z. S. tvarkyti ir valdyti visą jo turtą, visas prievolines/ turtines teises ir įsipareigojimus, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius, kreiptis jo vardu į institucijas ir t.t. (b. bylos l. 37). Pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-01-26 pažymoje Nr.S-82(1.9) nurodyta, jog nuo 1987m.V. P. sirgo įvairiomis ligomis, 2005m. buvo operuojamas, 2007-05-20- kairės kojos amputacija ir kitos ligos (2t.,b.l.132).
V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.b. 56 lapas). Z. S. įstatymo nustatytu laiku (2008-02-20 notaro pažyma Nr.44) kreipėsi į notarą ir tokiu būdu priėmė brolio V. P. palikimą (c.b.Nr.(duomenys neskelbtini), lapas 32). Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2008-09-29 (b. bylos 331 lapas). 2007-07-13 Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius gavo prašymą V. P. įgalioto asmens dėl namų valdos žemės sklypo formavimo (b.b.l.145), 2007-08-19 raštu Nr. (3.19)-10-552 Z. S. pranešta, jog negalima suformuoti namų valdos, nes žemė Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.13-14654 perduota neatlygintinai nuosavybėn D. B. (b.b.l.207,328), nurodoma kur gali būti skundžiamas sprendimas. 2007-08-07 ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, dėl galimai nusikalstamų atsakovo A. L. veiksmų, formuojant D. B. perduotą žemės sklypą ( b. bylos 35 lapas). 2007-08-16 V. L. ir A. L. pardavė sklypą J. G. (prijungtos c.b.(duomenys neskelbtini), lapas 41-45).
2008-04-09 Z. S. pateikė Zarasų rajono apylinkė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ( c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2 ). 2010-10-12 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi patenkintas Z. S. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinys paliktas nenagrinėtu (c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), 2t.,l. 64). 2015-05-13 Z. S. pateikė pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo (1t.,b.l.3), 2015-05-15 nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1t.b.l.10-11), 2015-05-25 pateiktas atskirasis skundas (1t., b.l.15) ir 2015-06-01 Z. S. pateikė ieškinį dėl pažeistų teisų gynimo (1t.,b.l.33).
Teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų ribose, kurias apibrėžia ieškovė pateikdama ieškinį (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).
Ieškovė prašo pripažinti, kad jos teisė naudotis namų valda prie pastatų yra pažeista, nes jai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys Zarasų r. (duomenys neskelbtini) kuriuos ji paveldėjo po brolio V. P. mirties.
Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydami, jog ieškovė Z. S. praleido vieno mėnesio terminą skųsti 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-14654, kuriuo D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Dėl ieškinio senaties termino
CK 1.124 nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tokia situacija yra susiklosčiusi ir nagrinėjamoje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl termino administraciniam aktui ginčyti taikymo klausimą.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos
sprendimas Nr. 13-14654, kuriuo D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę,
esančią (duomenys neskelbtini)
Specialiajame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas; jo privaloma laikytis, kai pareiškiamas ieškinys panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; kt.).
Kai dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo į teismą kreipiasi asmenys, kuriems šie sprendimai neturėjo būti įteikti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies tvarka nurodyta tvarka, svarbu nustatyti, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens teisinių reikalavimų pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (LAT 2010 m. lapkričio 23 d. c.b. Nr.3K-3-464/2010).
Nei V. P., nei Z. S. nebuvo subjektais, dalyvaujančiais nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems neprivalėjo būti įteikti.
Z. S. (b.bylos l.50) parodė, jog ji 2006 m. spalio mėn. buvo VĮ Registrų centre ir sužinojo, jog žemės sklypas priklauso kitam asmeniui. Z. S. ir V. P. brolis ir sesuo , juos siejo artimi giminystės ryšiai, todėl tikėtina, jog V. P. iš jos sužinojo minėtas aplinkybes. Tuo metu jos brolis V. P. buvo gyvas, jis 2007-01-25 įregistravo nuosavybės teises į pastatus, asmeniškai kreipėsi į VĮ Registrų centrą, po ko 2007-03-13 įgaliojo Z. S. tvarkyti ir valdyti visą jo turtą, visas prievolines/ turtines teises ir įsipareigojimus, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius, kreiptis jo vardu į institucijas ir t.t. (b. bylos l. 37).Tokiu būdu laikytina, jog ne tik Z. S., bet ir jos brolis V. P. apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2006 m. spalio mėn.- 2017m. sausio mėn. Tačiau nei jis pats, nei jo įgaliota sesuo Z. S., įstatymo nustatytu laiku neginčijo Utenos apskrities viršininko sprendimo. Tik 2007-07-13 (V. P. mirus) Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius gavo prašymą V. P. įgalioto asmens dėl namų valdos žemės sklypo formavimo (b.b.l.328), o ieškinys teismui paduotas 2008-04-09, todėl teismas laiko, jog yra praleistas specialus 30 dienų terminas skųsti 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą ir jį praleido V. P., o vėliau jo įgaliota sesuo Z. S., jam esant gyvam.
Z. S. ir jos atstovas prašė atnaujinti terminą , jei teismas laikys, jog jis praleistas.
Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
Z. S. nurodė, jog tik 2008-09-29 gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir tik tuomet galėjo ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą, tačiau šis argumentas atmestinas nes neturėjimas paveldėjimo teisės liudijimo nesutrukdė Z. S. kreiptis į NŽT, į prokuratūrą ir su ieškiniu į teismą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamas Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas priimtas 2006-01-19, V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Z. S. kreipėsi į notarą įstatymo nustatytu laiku, t.y. 3 mėnesių laikotarpyje. Pagal CK
5.50 str. 2 d. nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui paduoda pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, tad jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Todėl šis argumentas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, teismas nenustatė, todėl prašymas atnaujinti senaties terminą netenkintinas.
2010-10-12 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas Z. S. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinys paliktas nenagrinėtu. 2015-05-13 Z. S. pateikė pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo (1t.,b.l.3), 2015-05-15 nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1t.b.l.10-11), 2015-05-25 pateiktas atskirasis skundas (1t., b.l.15) ir 2015-06-01 Z. S. pateikė ieškinį dėl pažeistų teisų gynimo. Paaiškindama , kodėl praėjo penkeri metai ir ji pakartotinai kreipėsi į teismą, Z. S. parodė, jog su atsakovais buvo sutarusi parduoti žemės sklypą su pastatais, kreipėsi į turto agentūrą, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje ir J. G.. Tačiau teismui pateiktos tik 2010 (c.b. (duomenys neskelbtini) lapas 62) ir 2012m. (2t.,b.l. 180) sutartys su turto agentūra (Lietuvos ir JAV UAB „Aukštaitijos nekilnojamojo turto birža“) dėl turto pardavimo. Kažkokių tai kitų aktyvių Z. S. veiksmų per nurodytą laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. nebuvo. Šios aplinkybės dar kartą parodo, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai. Teismui nustačius, jog V. P. ir Z. S. praleido specialų sutrumpintą 30 dienų senaties terminą jau 2008 metais Z. S. besikreipiant į teismą teisminės gynybos ir šio termino neatnaujino, todėl teismas nevertina laikotarpio nuo 2010 m. iki 2015 m. senaties taikymo atžvilgiu
Reikalavimams skųsti pirkimo-pardavimo sutartis terminai nesuėję, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimo
Ieškovė nurodo, jog pastatai (duomenys neskelbtini) teisėtai priklausė jos broliui V. P.. Prie pastatų kolūkio laikais buvo suteikta 0,61 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui, todėl jos manymu, D. B. sutekto žemės sklypo ribas patenka 0,61 sklypas, turėjęs būti suformuotas, ar paliktas, namų valdai.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnijos ūkinių knygų išrašuose nurodoma, jog V. P. tėvų A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), K. P. mirusios (duomenys neskelbtini), o po jų mirties V. P. ūkiui (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, 1961-1985 m. skirta 0,61 ha ūkio asmeninio naudojimo žemė. Tačiau 1988-1990 m. asmeninio naudojimo žemė skirta nebuvo. V. P. nuo 1989-01-04 kolūkyje nedirbo, duomenų, jog jis kreiptųsi dėl asmeninio ūkio suteikimo ar namų valdos suformavimo byloje nėra. Po 1990 metų asmeninio ūkio žemės suteikimo ir valdymo įteisinimą reglamentavo LR Žemės reformos įstatymas, LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ ir 1994-03-16 nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“. LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 numatė, kad kaimo vietovėje gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. 1992-06-29 V. P. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ( 1t., b.l. 156). Ieškovė nepateikė duomenų, jog ir po 1990 metų V. P. kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą ar seniūniją dėl namų valdos suformavimo. 1996 m. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime sudegė, todėl V. P. negalėjo tame name gyventi, duomenų, jog po to jis naudojosi žemės sklypu kaip namų valda, byloje nėra. Tos aplinkybės, kad jau 1990-1994 metais V. P. (dėl inventorizacijos kreipėsi Z. S., yra jos parašai) norėjo parduoti pastatus, taipogi įrodo, jog jis nesiekė tose namuose gyventi, juolab ir naudotis žeme prie pastatų. Todėl teiginiai, jog V. P. turėjo 0,61 ha namų valdos žemės sklypą, kuriuo naudojosi, neturi jokio pagrindo.
Žemės reforma Baibių kadastro vietovėje pradėta 2003-2004 metais, sudarytas sąrašas pretendentų, 2003-09-19 Zarasų kraštas laikraštyje buvo paskelbtas pranešimas apie žemės reformos projektus Zarasų ir Degučių seniūnijose. Suinteresuoti asmenys turėjo teisę susipažinti su
rengiamais projektais ir pareikšti pastabas. Savo teise pasinaudoti pareikšti pastabas dėl projekto V. P. nepasinaudojo. Rengiant projektą pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime buvo nenaudojami. Pastatai nebuvo registruoti VĮ Registrų centre ( tik 2007-01-25 VĮ Registrų centre įregistruotos nuosavybės teisės V. P. į gyvenamąjį namą, tvartą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) Žinodamas apie priimtą sprendimą V. P. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, būdamas ligotas, 2007-03-13 įgaliojo seserį Z. S. tvarkyti ir valdyti visą jo turtą, visas prievolines/ turtines teises ir įsipareigojimus, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius, kreiptis jo vardu į institucijas ir t.t.. Todėl taip ir nėra nustatyta, ar jis norėjo skųsti minėtą sprendimą, ar kreiptis dėl namų valdos, ar tik dėl ligos išdavė įgaliojimą Z. S. jo vardu pasikreipti į institucijas. Tačiau Z. S. tik po V. P. mirties 2007-07-03 (b.b.l.328) pasikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą. Į Degučių seniūniją dėl namų valdos suformavimo V. P. priklausantiems pamatams į seniūniją nesikreipė (b.b.l.155).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008 pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį.
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata pakartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punkte.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebetinkamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebetinkamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl Žemės sklypas, vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas (LVAT 2017 m. kovo 22 d. nutartis Administracinė byla Nr. A-317-492/2017) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LAT 2002-05-07 nutartis c.b.Nr.3K-7-658/2002).
Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų išrašo matyti, jog pagal Kadastro duomenų nustatymo datą 2006-11-13 gyvenamojo namo baigtumas 8 procentai, tvarto 12 procentų, pirties 20 procentų.
2009-08-13 NŽT specialisto išvadoje Nr.6K-9 nurodyta, jog žemė po V. P. pastatų griuvėsiais , Zarasų rajono Degučių seniūnijos Baibių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės 2003m. plane pagrįstai buvo pažymėta kaip laisvas žemės fondas, o taip pat ši žemė po V. P. pastatais negalėjo būti suprojektuota kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas (b.b.l. 221-230). Vien nunykusių pastato pamatų egzistavimo faktas, nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad namų valdos statinys yra išlikęs ( LAT nutartis C.b. Nr.3K-3-284/2004).
Todėl teigti, jog žemė po V. P. pastatais priskirta laisvam žemės fondui ir vėliau vykdant žemės reformą 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-14654, suteikta D. B. atkuriant nuosavybės teisės į žemę, neteisėtai, nėra pagrindo.
Tos aplinkybės, jog nenaudojamų pastatų liekanos nebuvo įtrauktos į D. B. formuojamo sklypo planą , nesudaro pagrindo teigti, jog 2006-01-19 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti panaikintas. Taipogi, tos aplinkybės, kad D. B. žemės klypai buvo suformuoti su pažeidimas (b.b.l.209) yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą (b.b.l. 277-285).
Z. S. teigia, jog sprendimas neteisėtas dar ir dėl to, jog projekto autorius A. L. žinodamas, jog pastatai priklauso V. P. , suformavo sklypą D. B., turėdamas tikslą jį vėliau įsigyti, todėl elgėsi nesąžiningai, dėl ko pirkimo-pardavimo sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais ir apsimestiniais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ji nepateikė šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų. Šių aplinkybių nepatvirtino teismo posėdyje ir apklausti atsakovai. D. B., apklaustas baudžiamojoje byloje nurodė, jog tvarkant dokumentus A. L. nė karto neužsiminė, jog norėtų šį sklypą įsigyti (b.b.l.85), vėliau jam kilo įtarimų , jog A. L. juo pasinaudojo savanaudiškais tiksliais (b.b.l.87). Nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžiuose šių aplinkybių nepatvirtino. Apylinkės prokuratūra 2009-09-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi A. L. nusikalstamos veikos tarnybinio nusižengimo požymių (b.b.l.340-342), konstatuodama, jog Z. S. jokia žala nepadaryta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas V.Kurasovas nutartimi paliko nutarimą galioti (b.b.l.379-383). Vilniaus apygardos teismo 2010-04-30 nutartyje nurodyta (b.b.l.407), kad esminių pažeidimų, ruošiant ir priimant Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-01-19 sprendimą Nr.13-14654, padaryta nebuvo.
Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009.
Teismas laiko, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškinys netenkintinas.
Be to, atsižvelgtina į tai, jog ieškovės reikalavimo pripažinti, kad yra pažeistos jos teisės , patenkinimas, nesukurs jai jokių materialinių teisių ar pareigų. Abejotinas ieškovės reikalavimas sukurti namų valdos žemės sklypą pagal jos pateiktą 0,5974 ha sklypo schemą, paliekant jai šiai dienai priklausančių pastatų ( pirties) liekanų dalį, gretimame, tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Kaip paaiškino teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ir NŽT Zarasų skyriaus vedėja V. K., pastatai, šiuo metu priklausantys Z. S., yra visiškai nusidėvėję, likę tik pamatai ir prie tokių pamatų namų valda neformuojama, tokios pačios nuomonės ir yra LVAT formuojama praktika.
Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Byloje nėra duomenų, jog siekiama atkurti sodybą ir joje gyventi.
Dėl priešieškinio
Atsakovė J. G. pateikė priešieškinį , kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnijos 2007m.sausio 15d. pažymėjimą Nr. (1.12-S2-16 „Dėl pastatų priklausomybės V. P.“; panaikinti Valstybės įmonės registrų centro 2007m.sausio 25d. priimtą sprendimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre, registro Nr.90/98541, pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą- Tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir pastatą-pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. P. nuosavybės teise; Panaikinti Z. S. išduotą 2008-09-29 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr.3285, dalyje dėl paveldėjimo po V.
P. mirties pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastato- Tvarto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir pastato-pirties, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius Zarasų r., (duomenys neskelbtini) panaikinti VĮ Registrų centro 2008-10-09 teisinę registraciją, registro Nr.90/98541, nuosavybės teise įregistruoti pagal 2008-09-29 išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą Nr.3285, paveldėtą turtą Z. S. vardu.
Z. S. atsiliepimuose į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad V. P. po tėvų mirties buvo kolūkiečiu ir kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys įgijo teisę į pastatus. Prašė taikyti ieškinio senatį nes pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimą suinteresuotai šaliai. J. G. apie ginčijamus duomenis buvo žinoma jau nuo 2010 metų, todėl laikytina, jog ji praleido senaties terminą.
Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius atsiliepimuose nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Nurodė, kad V. P. esančių pastatų registracija buvo tvarkoma pažeidžiant nekilnojamojo turto nuosavybės įgijimo pagrindus ir nekilnojamojo turto registro nuostatas. V. P. niekada nebuvo šių pastatų savininkas. Degučių seniūnijos pažymoje tik konstatuojama, kad V. P. registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) nenurodant šių pastatų nuosavybės įsigijimo pagrindo. Vien faktinis naudojimasis pastatais , ar įrašas ūkinėse knygose, kad asmuo yra šeimos galva, negali sukurti nuosavybės teisių į turtą. VĮ Registrų centras neteisėtai įregistravo V. P. nuosavybę į pastatus.
Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose nurodė, jog nuo Degučių seniūnijos 2007-01-15 pažymėjimo Nr. (1.12)-S2-16 yra praėję daugiau nei 10 metų, o pagal CK 1125 str. bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Minėtoje pažymoje tik pateikiama informacija, esanti 1991-1997 metų ūkinėse knygose ir pats savaime jokių teisinių padarinių nesukelia, o panaikinus pažymėjimą (raštą) duomenys ūkinėse knygose lieka galioti. Todėl naikinti ( pripažinti negaliojančiu) Degučių seniūnijos pažymėjimą (raštą) nėra pagrindo. Teismo posėdyje prašė priešieškinį atmesti.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje parodė, kad VĮ Registrų centras turėjo teisę įregistruoti pastatus V. P. vardu pagal seniūnijos išduotą pažymą. Prašė priešieškinį atmesti.
Atsakovas Zarasų 1 notarų biuro notarė J. V. atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje parodė, jog paveldėjimo teisės liudijimo naikinti nėra pagrindo, nes Z. S. paveldėjo V. P. vardu įregistruotus pastatus. Prašė priešieškinį atmesti.
Atsakovai D. B. ir V. L., A. L. atsiliepimuose nurodė, kad palaiko priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo priešieškinį tenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007-01-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnijos išduota VĮ Registrų centrui pažyma Nr.(1.12)-S2-16 apie tai, kad V. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), registruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), lapas 36, 2t., b.l.121), 2017-02-03 analogiška pažyma su prierašu, jog dokumentų, įrodančių jo asmeninę nuosavybę seniūnijoje, nėra (2t.,b.l.122). V. P. tėvas A. P. (duomenys neskelbtini), motina K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (2t.,b.l.178-179) abu gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini)
Tuo metu, kai mirė ieškovės ir V. P. motina K. P. ( (duomenys neskelbtini)), galiojo LR 1964 m. civilinis kodeksas, Pavyzdiniai kolūkio įstatai, parvirtinti 1969 11 28, teismų praktiką formavo TSRS Aukščiausiasis teismas. Kolūkiečių kiemas buvo apibrėžiamas kaip šeiminis darbinis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys, kolūkio įstatų nustatytose ribose sodybiniame sklype bendrai tvarko pagalbinį ūkį. Pagal Pavyzdinių kolūkio įstatų 42, 43 str. kolūkiečių kiemui nuosavybės teise galėjo priklausyti gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, inventorius, tam tiktas kiekis produktyviųjų galvijų, paukščių ir kt. (1980-08-10 redakcija). Kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 str.). Mirus kolūkiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsirasdavo, paveldėjimo teisės normos buvo taikomos tik mirus paskutiniam kolūkiečių kiemo nariui (1964 m. CK 601 str.). Kolūkiečių kiemo bendroji jungtinė nuosavybės teisė buvo panaikinta LR 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 (įstatymo 4 str.).
Tos aplinkybės, jog V. P. gyveno kartu su tėvais (kolūkio nariais) (duomenys neskelbtini) ir po tėvų mirties vienintelis iš kolūkinio kiemo narių liko gyventi (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name nurodoma ūkinių knygų išrašuose (c.b. Nr. (duomenys neskelbtini), lapai 20-26). Išrašuose nurodoma, jog ūkiui priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, 1961-1985 m. skirta 0,61 ha ūkio asmeninio naudojimo žemė (c.b.(duomenys neskelbtini), lapai 92-95,151-153). Išrašuose iš Degučių seniūnijoje esančių ūkinių knygų matyti, jog V. P. iki 1989 m. sausio 4 d. buvo Pažangos ( Laisvės) kolūkio narys (2t., b.l.146). Pagal pateiktą teismui V. P. kolūkiečio darbo knygelę Nr.362 jis nuo 1968 m. iki 1988 m. dirbo kolūkyje (2t.,b.l.185-188). Todėl pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Degučių seniūnijos 2007m.sausio 15d. pažymėjimą Nr. (1.12-S2-16 „Dėl pastatų priklausomybės V. P.“ ir teigti, jog 2007-01-25 VĮ Registrų centre įregistruotos nuosavybės teisės V. P. į gyvenamąjį namą, tvartą ir pirtį, nėra pagrindo.
Dėl šių priežasčių priešieškinis netenkintinas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai- panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą bei įrašus VĮ Registrų centre.
Ieškovė ir jos atstovas, Zarasų rajono savivaldybės administracija prašė taikyti senaties terminus. Nurodė, jog nuo Degučių seniūnijos pažymos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl suėjo bendras 10 metų senaties terminas. Degučių seniūnijos pažyma yra vienašalis administracinis dokumentas ir turi būti ginčijamas pagal ABTĮ 33 str. nuostatas. J. G. apie pastatų teisinę registraciją ir apie išduotą Degučių seniūnijos pažymą sužinojo 2010 metais bylos nagrinėjimo metu (tą ji patvirtino ir teismo posėdyje), todėl laikytina, jog ji praleido visus terminus ginčyti Degučių seniūnijos pažymos teisėtumą.
Teismas sutinka su šių šalių išdėstytais motyvais, J. G. neprašė termino atnaujinti, todėl taikytinas senaties institutas ir dėl šių priežasčių priešieškinis netenkintinas.
Ieškovė sumokėjo 144 Eur žyminio mokesčio (1t.,b.l.38), advokatei A. M. 800 Eur (2t,b.l.72), advokatui A. M. 1050 Eur (3t.,b.l.53-62). Atsakovai A. L. už apeliacinį skundą sumokėjo 66 Eur (2t.,b.l.44). Atsakovei J. G. buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba (1t.,b.l.98,128), ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išlaidos valstybei sudaro 208,11 Eur (2t.,b.l.14). Atsakovė J. G. sumokėjo 50 Eur už apeliacinį skundą (2t.,b.l.53), 2016-06-01 sudarė atstovavimo sutartį su V. B. (2t.,b.l.52), už priešieškinį sumokėjo 62 Eur (2t.,b.l.153), advokatui V. B. 300 Eur (3t.,b.l.63-65). Bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei sudarė 87,28 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ir ieškinys, ir priešieškinis netenkinti, šalims Z. S. ir J. G. turėtos išlaidos paliktinos pačioms šalims. Pašto išlaidos priteistinos iš Z. S. ir J. G. lygiomis dalimis (LR CPK 93 str.,88 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš Z. S. ir J. G. po 43,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.