Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisejas R. Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.; 1.2.14.10.;

2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.1.; 2.4.6.4.2.

NUOSPRENDIS

2010 m. liepos 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo A. G. ir nukentejusiosios J. J. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 155 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Pagal LR BK 187 str. 1 d. A. G. išteisintas.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš A. G. nukentejusiajai J. J. 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G. nuteistas už tai, kad viešai žodžiais pažemino žmogu, t.y. jis, 2009-09-04, dienos metu atejes i biliardine ir sporto kluba (duomenys neskelbtini), kur dirbo J. J., ketino išsinešti sporto klubo ir biliardines irenginius. J. J. pabandžius išsiaiškinti, kokiu pagrindu jis turi teise disponuoti šiuo turtu ir paprašius parodyti tai paliudijancius dokumentus, A. G. ižuliai atsake, kad tai ne jos reikalas ir kad ji nesipriešintu jo ketinimams, nes jis savo tiksla pasieks bet kokiu budu. Tuomet, J. J. pasakius, kad ji iškvies policija, A. G. pradejo ja ižeidineti necenzuriniais žodžiais, tokiu budu ja viešai pažemindamas, šaukti, kelis kartus smoge i prieš ja buvusi jai priklausanti nešiojama kompiuteri. Jai paprašius nusiraminti ir palikti kompiuteri ramybeje, nes gali ji sugadinti, A. G. dar karta smoge i kompiuteri. Šiais savo veiksmais A. G. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 155 str. 1 d.

Taip pat skunde A. G. teigia, jog šioje byloje nukentejusioji niekada nera pateikusi kaltinamojo atžvilgiu civilinio ieškinio, atitinkancio istatymo nustatytus reikalavimus. 2009-09-28 skundas negali buti laikomas civiliniu ieškiniu. Be to, nukentejusioji nebuvo atskiru procesiniu sprendimu pripažinta ieškove, o kaltinamasis atsakovu. Be to, byloje nera jokiu irodymu, kad nukentejusioji J. J. butu patyrusi kokiu nors sveikatos sutrikimu ar sužalojimu, nera jokiu medicininiu išvadu apie bent minimalu nukentejusiosios sveikatos sutrikdyma. Todel, nuteistojo manymu, šioje byloje neturtines žalos atlyginimas nustatytas neivertinus istatymo itvirtintu pagrindu ir kriteriju ir neturtine žala J. J. priteista nepagristai.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. G. ir jo gynejas praše jo skunda patenkinti, o nukentejusiosios skunda atmesti, nukentejusioji J. J. ir jos atstovas praše jos skunda patenkinti, o nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas, nukentejusiosios J. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus pagristai pripažino A. G. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 155 str. 1 d., paskyre jam tinkama bausme bei tinkamai išsprende civilinio ieškinio klausima neturtines žalos atlyginimo dalyje.

Nors A. G. nepripažista savo kaltes del nusikaltimo, už kuri yra nuteistas, padarymo, teigia, jog su J. J. nekonfliktavo, jos necenzuriniais žodžiais neižeidinejo, taciau jo versija paneigia nukentejusiosios J. J. bei liudytojos E. D., maciusios konflikta tarp nukentejusiosios ir A. G., parodymai.

Nukentejusioji J. J. duodama parodymus apylinkes bei apeliaciniuose teismuose nuosekliai teige, jog 2009-09-04 jai dirbant sporto klube atejo A. G. ir ketino išsinešti sporto klubo ir biliardines inventoriu. Jai paklausus, kokiu pagrindu jis turi teise disponuoti šiuo turtu ir paprašius parodyti tai paliudijancius dokumentus, A. G. ižuliai atsake, kad tai ne jos reikalas ir kad ji nesipriešintu jo ketinimams. Tuomet, J. J. pasakius, kad ji iškvies policija, A. G. pradejo ja ižeidineti necenzuriniais žodžiais, vadino durne, debile, proto invalide, rusiškais keiksmažodžiais. Šiuos nukentejusiosios parodymus patvirtino ir konflikto metu šalia A. G. ir J. J. stovejusi liudytoja E. D.. Apeliaciniame skunde A. G. teigia, jog liudytojos E. D. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi ji su nukentejusiaja ne tik kartu dirba, bet ir kartu gyvena, todel yra artimos drauges ir suinteresuotos bylos baigtimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. gyvena (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta privataus kaltinimo skunde, t.y. ne kartu su liudytoja E. D.. Ta apylinkes teisme patvirtino ir pati E. D.. Tai, kad J. J. ir E. D. sieja darbo santykiai, neduoda pakankamo pagrindo abejoti liudytojos E. D. parodymais. Nukentejusiosios ir liudytojos parodymai yra analogiški ir nuoseklus, todel teismas neturi pagrindo jais netiketi. Tai, kad nukentejusioji nurode, jog A. G. i sporto kluba atvyko vienas, nesudaro pagrindo vertinti jos parodymus kritiškai, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, su A. G. atvyke asmenys visa laika kartu su juo nebuvo, klube vyko judejimas, buvo nešami i lauka daiktai, todel J. J. galejo matyti A. G. viena ieinanti i patalpas.

Vertinant liudytoju A. M., M. K., D. G., N. B. parodymus, darytina išvada, kad ne vienas iš šiu liudytoju visa laika patalpoje nebuvo ir A. G. bei J. J. nestebejo. Liudytojai dirbo patalpoje, bet kiekvienas iš ju nurode, kad buvo išeje i lauka. Tai, kad liudytojai A. M., M. K., D. G. ir N. B. nemate ir negirdejo konflikto tarp A. G. ir J. J. nereiškia, kad jo nebuvo. Šie liudytojai butent ir parode, kad konflikto nemate, o ne kad jo nebuvo. Akivaizdu, kad vienintele tiesiogine konflikto liudytoja buvo E. D., kuri viso konflikto metu stovejo per 2-3 metrus nuo nukentejusiosios, ir kurios parodymai yra analogiški nukentejusiosios parodymams. Liudytoja taip pat parode, kad tuo metu, kad A. G. ižeidinejo J. J. vyko kraustymas, bet žmoniu pro ja nepraejo, ju nemate.

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d. – ižeidimo, padaryma atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogu. Ižeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus ivertinimas, žeminantis žmogu jo paties ar kitu žmoniu akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Ižeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybe, jo savybes. Byloje nustatyta, kad tarpusavio konflikto metu A. G., liudytojos E. D. akivaizdoje, išvadino J. J. necenzuriniais žodžiais, t.y. pavadino durne, debile, proto invalide, rusiškais keiksmažodžiais. Akivaizdu, jog šie žodžiai yra žeminantys, menkinantys asmeni jo paties ir kitu žmoniu akyse, ižeidžiantys jo garbe ir oruma.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog Traku rajono apylinkes teismas pagristai pripažino A. G. kaltu pagal BK 155 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Pažymetina, jog baudžiamojo proceso istatyme nekeliami specialus reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui. Teismu praktikoje iprasta, jog privataus kaltinimo bylose prašymas atlyginti turtine ir (ar) neturtine žala yra suformuluojamas privataus kaltinimo skunde ir tai laikoma ieškinio pareiškimu. Nukentejusiosios J. J. 2009-09-28 privataus kaltinimo skunde suformuluotas reikalavimas priteisti turtine bei neturtine žala, nurodytos šalys, turtines bei neturtines žalos padarymo aplinkybes, žalos pobudis ir dydis, motyvai, kuriais grindžiamas žalos dydis. Nors apylinkes teismas atskiru procesiniu sprendimu nepripažino J. J. civiline ieškove byloje, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, kadangi ji buvo pripažinta nukentejusiaja, o nukentejusysis turi teise i nusikalstama veika jam padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginima. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso istatymas nenumato, jog kaltinamasis atskiru procesiniu sprendimu turi buti pripažistamas civiliniu atsakovu byloje. Atskiru procesiniu sprendimu civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje turi buti pripažistami tik už kaltininko veika materialiai atsakingi asmenys.

Atmestinas nuteistojo argumentas, kad teismas nepagristai priteise neturtine žala nukentejusiajai. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. Vadinasi, nukentejusioji turi teise reikalauti žalos atlyginimo. Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minetame straipsnyje nera pateiktas baigtinis neturtines žalos nustatymo kriteriju sarašas, nes priklausomai nuo aplinkybiu, teismas gali pripažinti ir kitus neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Byloje nera jokiu irodymu, kad del nuteistojo veiksmu pablogejo nukentejusiosios sveikata, reputacija, ar ji patyre neigiama aplinkiniu požiuri. Taciau del necenzuriniu jos atžvilgiu pavartotu žodžiu, J. J. pasijuto pažeminta ir iskaudinta, o šios aplinkybes yra nukentejusiosios patirta neturtine žala, kuri negali buti pagrista kokiais nors medicininiais dokumentais ar pažymomis. Atsižvelgiant i teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus, ivertinant nukentejusiosios atžvilgiu pavartotu ižeidžianciu žodžiu prasme, kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai priteise nukentejusiajai neturtines žalos atlyginima ir nustate tinkama neturtines žalos dydi.

Apeliacines instancijos teismas, ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus, daro išvada, jog Traku rajono apylinkes teismas skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 187 str. 1 d. išteisino nepagristai, todel šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kolegija nustate, kad A. G. sugadino svetima turta, t.y. jis, 2009-09-04, dienos metu atejes i biliardine ir sporto kluba (duomenys neskelbtini), kur dirbo J. J., ketino išsinešti sporto klubo ir biliardines irenginius. J. J. pabandžius išsiaiškinti, kokiu pagrindu jis turi teise disponuoti šiuo turtu ir paprašius parodyti tai paliudijancius dokumentus, A. G. ižuliai atsake, kad tai ne jos reikalas ir kad ji nesipriešintu jo ketinimams, nes jis savo tiksla pasieks bet kokiu budu. Tuomet, J. J. pasakius, kad ji iškvies policija, A. G. pradejo ja ižeidineti necenzuriniais žodžiais, tokiu budu ja viešai pažemindamas, šaukti, kelis kartus smoge i prieš ja buvusi jai priklausanti nešiojama kompiuteri „Asus X56V“. Jai paprašius nusiraminti ir palikti kompiuteri ramybeje, nes gali ji sugadinti, A. G. dar karta smoge i kompiuteri. Del šiu A. G. veiksmu skilo J. J. priklausancio kompiuterio „Asus X56V“ matrica, t.y. kompiuteris buvo sugadintas ir nukentejusiajai buvo padaryta 2134,32 Lt turtine žala. Tokiais savo veiksmais A. G. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 str. 1 d.

Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme A. G. kaltu neprisipažino ir parode, kad jis yra UAB „J. s.“ direktorius. Imone bankrutavo. Administratorius surado turto (t.y. dangos, persirengimo spinteliu, baro baldu, muzikines aparaturos) pirkeja, su kuriuo 2009-09-04 apie 11.00 val. kartu atvažiavo i sporto kluba esanti (duomenys neskelbtini), pasiimti esamo turto. Prieš tai pasiskambino E. D., kuri yra UAB „L. r.“ direktore. Kiek jam yra žinoma jai skambino A. M., naujasis daiktu savininkas. A. G. buvo paprašytas suorganizuoti sunkiasvori automobili. Atvažiavus i sporto kluba direktores E. D. nebuvo. Prie sporto klubo apie 10 min. palauke darbininku, su kuriais kartu užejo i patalpas. Buvo tik administratore J. J. su kuria jis iejes pasisveikino. Paskui ji kažkur dingo. Jis darbininkams parode spinteles, kurias reikia išnešti, o pats su M. K. demontavo iš lubu garso koloneles. Po kurio laiko pasirode ir UAB „L. r.“ direktore E. P., kuri jokiu pretenziju del vykdomu darbu nereiške. Vyrai nešiojo spinteles. J. J. nieko jiems nesake. Jis, A. G., daug kartu su kitais darbininkais praejo pro jos stala, bet priejes prie jos arciau nebuvo, nesudave kumšciu i jos kompiuteri, praktiškai su ja nebendravo. A. G. nurode, kad su J. J. jis nei konfliktavo, nei liete jos kompiuteri. Patalpu savininko nebuvo informaves apie turto išvežima, nes ne jam turtas priklause. Jo tik patalpos. Turtas priklause UAB „J. s.“, o kai bendrove bankrutavo tai bankrutavusios UAB „J. s.“ administratoriaus aukciono budu pardave tureta turta, kuri ir nupirko A. M.. Apie tai liudija 2009 m. liepos 30 d. turto perdavimo aktas. Pastatu savininkui turtas nepriklause. Jam buvo žinoma, kad turtas ne jo. Nukentejusiosios kompiuterio jis neliete ir jokiu žodžiu jos atžvilgiu nevartojo. Baigiant visus pakrovimo darbus atejo apsaugos darbuotojas ir pasake, kad niekur nieko negalima vežti, kol neatvyks patalpu savininkas ir iškviete policijos pareigunus. Policijoje parodžius turimus dokumentus, A. G. paaiškino, kodel išsiveža daiktus, kad jiems tie daiktai yra teisetai parduoti ir tyrejas leido važiuoti (b.l. 54).

Nagrinejant byla apeliacines instancijos teisme A. G. dave iš esmes tokius pacius parodymus.

Nukentejusioji J. J. pirmosios instancijos teisme parode, kad, visas konfliktas su A. G. prasidejo anksciau nei ta diena, kuria jis sugadino kompiuteri ir ja ižeide. Viskas prasidejo maždaug prieš dvi savaites, kai A. G. parode dokumentus del daiktu priemimo. Jam buvo pasakyta, kad reikia kreiptis i pastato savininka. Praejo kažkiek laiko, J. J. darbe buvo viena, atvažiavo A. G., padave dokumentus ir pasake, kad viska išsiveža. Ji gi jokio nurodymo nebuvau gavusi, todel paskambino direktorei E. D., pasake, kad A. G. išmontuoja garso iranga. E. D. pasake, kad palauktu jos, bet A. G. nepaklause. Atvažiavo direktore, jie šnekejosi, ka šnekejo, J. J. negirdejo, bet mate, kad vyksta nedraugiškas pokalbis. J. J. pasake, kad reikia paskambinti pastato savininkui. Ji sedejo prie stalo, ant stalo buvo jos nešiojamas kompiuteris „Asus X56V“. A. G. priejes prie stalo už tai, kad ji neleido išnešineti ten buvusiu daiktu ja išvadino: durne, debile, proto invalide, rusiškais keiksmažodžiais. Tai girdejo direktore, kuri stovejo netoliese bei galejo girdeti darbininkai kurie nešiojo daiktus. J. J. pasake, kad be dokumentu, nieko negali leisti išnešti, pasake, kad iškvies policija. Tada A. G. smarkiai supykes ranka trenke i nešiojamo kompiuterio ekrana, jega uždare ji. Po pirmo trenkimo, ji atidare kompiuteri, kompiuteris dar veike. Tada ji perspejo A. G., kad jis netrankytu, nes gali sudaužyti kompiuteri, bet tada jis dar karta stipriau, trenke i kompiuteri. Po tokio A. G. iššaukiancio elgesio ji buvo labai išsigandusi, patyre dideli stresa. Po mineto konflikto pabandžius ijungti nešiojamaji kompiuteri, šis neisijunge. Tokiais savo veiksmais ir žodžiais A. G. ja ižeide ir pažemino bei padare materialiniu ir moraliniu nuostoliu. Kaltinamasis buvo agresyvus, šauke ir reke, todel šiuo nusikaltimu ji patyre 3399 litu turtine ir 2000 litu neturtine žala (b.l. 53).

Apeliacines instancijos teisme nukentejusioji J. J. dave analogiškus parodymus.

Liudytoja E. D. pirmosios instancijos teisme parode, kad ji yra UAB „L. r.“ direktore. 2009-09-04 paskambino darbuotoja J. J. ir pasake, kad atvyko A. G. ir pradejo kraustyti sporto klubo iranga ir turta. E. D. gal po 10 min. po skambucio atejo i UAB „Laisvalaikio ritmas“ patalpas. Ten šnekejosi su A. G., papraše parodyti dokumentus, paklause ar perspejo patalpu savininka. Ne už ilgo atejo iš UAB „STTI servisas“ darbuotojas, kuris paskambino patalpu valdytojui bei iškviete policija. Del ivykusio konflikto, tai J. J. paklause A. G., ar žino patalpu savininkas apie tai, kad jie išsiveža daiktus, tada jis pradejo rekti ant jos, išvadino durne, debile, rusiškais keiksmažodžiais, kad yra nepilno proto. E. D. stovejo gal už 2-3 m., mate ir girdejo, kai jis bendravo ir su J. J.. Nukentejusioji sedejo už stalo, o A. G. buvo rankomis atsiremes i stala prieš ja. Girdejo, kai jis keikesi rusiškais keiksmažodžiais. Jis 2 kartus trenke i J. J. kompiuteri, mate kai J. J. buvo susinervinusi, ar verke – nemate. Pasakydamas tuos žodžius ranka trenke i kompiuteri, kai ji pasake, kad netrankytu, nes gali sugadinti, trenke dar karta. A. G. buvo paprašyta atvežti normalius dokumentus. Su A. G. ji kalbejosi tik pasibaigus konfliktui tarp jo ir J. J.. E. D. turta nuomoja iš UAB„V.“. UAB „R.“ nuomoja patalpas, o kieno visas turtas ji nežino. Kai sudarinejo nuomos sutarti, jai buvo perduotos patalpos ir jose buves turtas. Perdavimo akte daiktai nebuvo išvardinti. Nuomos sutartyje parašyta, kad be UAB „R.“ žinios ji nieko negali daryti. Ji turejo valdymo teise i tuos daiktus, kurie buvo patalpose, kurias ji nuomavo. Naujasis UAB ‚J. s.“ turto savininkas A. M. buvo atvažiaves prieš konflikta. E. D. neprisimena, ar prieš tai skambino patalpu savininkui, ar ne. Ji papraše, kad A. G. susisiektu su UAB „R.“ savininku. Dokumentu naujas turto savininkas irgi nepateike. A. G. jai rode tuos dokumentus prieš 2-3 men. iki konflikto. Kokius – tiksliai pasakyti negali. Per konflikta tose patalpose kitu žmoniu nebuvo. Ižeidinejimo ir smurtavimo momentu kraustymas vyko, bet žmoniu pro ja nepraejo, ju nemate. Kai vyko konfliktas ji stovejo už A. G. nugaros. Ta diena, po konflikto J. J. buvo nedarbinga, ar pateike pažymejima del nedarbingumo, neprisimena (b.l. 54,55).

Liudytojas A. M. apylinkes teisme parode, kad jis yra persirengimo spinteliu, dangos, baro baldu, muzikines aparaturos tu daiktu savininkas. Ta diena atvažiavo ne pirma karta. Buvo atvažiaves anksciau, nufotografavo tuos daiktus. Jis tuos daiktus isigijo aukcione. Isigijimo dokumentus turejo. Del daiktu išvežimo kelis kartus telefonu bendravo su UAB „L. r.“ direktore E. D.. 2009-09-04 A. M. atvažiavo su pažistamais, buvo apie 10-11 val. A. G. jau lauke prie lauke prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus patalpose buvo tik J. J.. Ne už ilgo pasirode ir direktore E. D.. Benešant daiktus jis jokio konflikto tarp A. G. ir kitu asmenu nemate. Jis pats nešiojo spinteles. A. G. su J. J. kažka kalbejo, bet ka jis neprisimena. Ta diena A. bendravo su nukentejusiaja, bet jis ju pokalbio nesiklause. A. budas yra ramus. Jis ramiai kalba. Kad vyko kažkas, del ko vyksta teismas, tai jis nieko tokio nemate. Kai visu daiktu išnešimas vyko i pabaiga, ileke vyras, kaip jis suprato tai buvo apsaugos darbuotojas, kuris pareikalavo parodyti dokumentus, kokiu pagrindu išvežami iš sporto klubo daiktai. A. M. jam parode turimus dokumentus. Paskui buvo iškviesta policija, atvažiavo, pasižiurejo dokumentus ir juos paleido, nes visi dokumentai buvo geri (b.l.55, 56).

Liudytojas M. K. apylinkes teisme parode, kad 2009-09-04 su A. G. atvažiavo apie 11 val., prie pastato esancio adresu (duomenys neskelbtini). Po keliu minuciu atvažiavo ir kiti jam nepažistami asmenys. Ieje i vidu, pasisveikino su ten buvusia darbuotoja. Jis A. G. dave savo krovinini automobili. Aš per daug nesigilino kas vyksta, dirbo kartu su A. G. iš lubu išiminejo garso koloneles. Kelis kartus buvo jas išnešes i lauka, užtruko kelias minutes. Apie ten ivykusi konflikta nieko nežino, nieko nemate, nieko negirdejo. A. G., kai tik atejo, buvo priejes prie nukentejusiosios gal per 1-1,5 m atstumu, pasisveikino su ja, kad šneketu, bendrautu su ja, M. K. nemate. Jie abu katu nuejo dirbti t.y. išmontuoti garso aparaturos. A. G. negražiai nešnekejo, necenzuriniu žodžiu nukentejusiosios atžvilgiu nevartojo. Kad A. G. butu priejes prie nukentejusiosios ir trenktu i jos daiktus M. K. nemate (b.l.56).

Liudytojas D. G. apylinkes teisme parode, kad 2009-09-04 padejo nešioti daiktus ir pastato esancio (duomenys neskelbtini). Atvažiavus ir iejus i ši pastata ten buvo moteris. Ji sedejo prie staliuko, buvo kažkuo užsiemusi. Jokio konflikto ar riksmu jis negirdejo. Jis nešiojo spinteles ir kitus daiktus. Praeidamas pro kampa ta moteri mate visa laika. Kad A. G. jai ar direktorei ka nors sakytu pakeltu balsu ar trankytu jis negirdejo (b.l. 56).

Liudytojas N. B. apylinkes teisme parode, kad 2009-09-04 nešiojo daiktus iš pastato esancio adresu (duomenys neskelbtini). Jo tokios paslaugos papraše pažistamas A. M.. Jis atejes i patalpa iškart nuejo nešti spinteliu. Mate, kad buvo viena mergina, su ja nebendravo. Jokiu konfliktu nemate ir negirdejo. Su A. G. susipažino ta diena kai nešiojo daiktus iš šio pastato. Kraustimosi metu, patalpoje buvusi moteris nieko nesake, ji jiems netrukde. Konflikto, jokio triukšmo jis negirdejo (b.l. 56).

Liudytojas A. V. apylinkes teisme parode, kad jis tuo metu, t.y. 2009-09-04, dirbo UAB „L. r.“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Jam paskambino R. K., kuris yra šio pastato savininkas, ir praneše, kad išvežamas sporto inventorius ir papraše nuvažiuoti, pažiureti ir neleist išvežti daiktu. Nuvažiaves, pasake, kad išvežti daiktu negalima kol neatvažiuos pastato savininkas. Veliau atvažiavo ir pastato savininkas, daiktai jau buvo sukrauti. Atvažiavusieji sake, kad inventorius parduotas aukciono budu. Buvo iškviesta policija esanciai padeciai išsiaiškinti. Asmenys bandantys išvežti iš pastato daiktus irodinejo, kad jie teisus. Pastato savininkas atvažiavo po 40 min. Policijos pareigunai atvažiavo anksciau už savininka. Policijos pareigunai bande išsiaiškinti, skambino tam, kas areštavo turta. Po to pasiule laukti savininko, o veliau aiškinosi Elektrenu policijos komisariate. J. J. buvo visa laika ir kai atvažiavo policijos darbuotojai, taip pat ji buvo. Apie prieš tai ivykusi konflikta jis nieko pasakyti negali nes nemate ir jo negirdejo (b.l. 67).

Apeliacines instancijos teisme apklaustas liudytojas V. G. parode, jog dirba UAB „E. b. s.“ vyr. inžinieriumi. J. J. nepamena, gal ir yra ja mates. Jis remontuoja kompiuterius ir viska, kas yra biure: faksus, kopijavimo aparatus, kompiuterius. Liudytojas nurode, jog kiek pamena, aplinkybes, susijusios su J. J. kompiuteriu buvo tokios, kad buvo skilusi matrica, o tai reiškia, kad kompiuteris buvo daužtas, kad buvo fizinis poveikis. Nešiojamuose kompiuteriuose matrica atsilenkia. Jos skilima galima pamatyti, kaip patamsejima. Matrica, tai kompiuterio atlenkiamojoje dalyje esantis „monitorius“. 95 procentai, kad toks skilimas atsiranda del fizinio numetimo, sudaužymo, trinktelejimo. Liudytojas parode, kad matrica galejo skilti, jei buvo trinkteleta ranka. Tai fizinis pažeidimas. Buvo butina pakeisti kietaji diska, kadangi kompiuteris patyre fizini poveiki. Tokio tipo kompiuteris su PVM kainuoja 1900 litu. Pigiau gaunasi pirkti nauja kompiuteri nei remontuoti. Liudytojo teigimu, nelabai galejo toks defektas atsirasti nuo bet kokio, pavyzdžiui nešant, stuktelejimo. Galejo toks defektas atsirasti, kompiuteriui nukritus nuo stalo. Nukentejusiajai, tuo metu, galejo tas kompiuteris ir neisijungti, jam jis isijunge. Šiuo atveju sužalojimai atsirado nuo fizinio poveikio.

Iš 2009-09-08 Vilniaus apskrities VPK Elektrenu PK nutarimo atisakyti pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad J. J. 2009-09-04 kreipesi su pareiškimu i Elektrenu PK del to, kad 2009-09-04 sporto klube UAB „L. c.“, tarpusavio konflikto su A. G. metu, A. G. sugadino jos asmenini, nešiojama kompiuteri. Nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, kadangi šis ivykis turetu buti tiriamas ir nagrinejamas teisme privataus kaltinimo bylu proceso tvarka (b.l. 3).

Iš UAB „E. b. s.“ defektinio akto Nr. V-090911 matyti, kad kompiuteriui „Asus X56V(15G10N3771EOF4 CM-2, MSQ-NB-X56)“ atlikus techninio stovio ivertinima nustatyta, kad bendra kompiuterio remonto suma yra 2134,32 Lt (b.l. 4).

Iš 2008-09-10 UAB „Elektro Markt“ PVM saskaitos – fakturos ELE Nr. 0024540 matyti, kad kompiuterio „X56V ASUS“ kaina yra 3399,00 Lt (b.l. 5).

Iš bankrutavusios UAB „J. s.“ 2009-07-30d. turto perdavimo akto matyti, kad bankrutavusios UAB ‚Jegos sportas“ turtas aukciono budu parduotas A. M. (b.l. 18, 19).

Pirmosios instancijos teismas 2010-04-07 nuosprendžiu išteisindamas A. G. pagal BK 187 str. 1 d. nurode, kad nera irodyta nusikaltimo objektyvioji puse kaltinamojo veiksmuose, t.y. nera irodytas priežastinis ryšys tarp A. G. veiksmu ir atsiradusiu pasekmiu – nešiojamojo kompiuterio sugadinimo. Ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus, apeliacines instancijos teismas daro priešinga išvada.

Nors A. G. neigia sudaves ranka i J. J. kompiuteri bei tokiu budu ji sugadines, jo kalte patvirtina nukentejusiosios ir liudytoju E. D. bei V. G. parodymai, 2009-09-08 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nukentejusioji tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teisme nuosekliai teige, kad konflikto su A. G. metu pastarasis stovejo prieš ja ir ranka sudave i ant stalo stovejusio jai priklausancio nešiojamojo kompiuterio „Asus X56V“ atlenkiama ekrana. J. J. pasakius, kad netrankytu kompiuterio, nes gali sugadinti, A. G. dar karta trenke i ekrana ranka. Kad A. G. 2 kartus trenke i J. J. kompiuteri patvirtino ir konflikta maciusi apylinkes teisme apklausta liudytoja E. D.. Iš apeliacines instancijos teisme apklausto liudytojo V. G. parodymu matyti, kad kompiuterio „Asus X56V“ nustatytas pažeidimas – matricos skilimas, atsiranda del fizinio numetimo, sudaužymo, trinktelejimo. Liudytojas parode, kad matrica galejo skilti, jei buvo trinkteleta ranka. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad del kokiu nors priežasciu nukentejusioji J. J. galetu apkalbeti A. G.. Bylos duomenimis, iki ivykio nukentejusioji ir kaltinamasis nebuvo pažistami, konfliktu tarp ju nera buve. Byloje taip pat nera duomenu, kad E. D. del kažkokiu priežasciu noretu apkalbeti A. G., duodama nukentejusiajai palankius parodymus.

Liudytojas A. M. parode, jog atvyko i Draugystes 13, Elektrenuose, išvežti daiktu. Pats nešiojo spinteles. Benešant daiktus jis jokio konflikto tarp A. G. ir kitu asmenu nemate. A. G. su J. J. kažka kalbejo, bet jis ju pokalbio nesiklause neprisimena bei nemate, kad vyktu kažkas, del ko vyksta teismas.

Liudytojas M. K. parode, kad dirbo su A. G., iš lubu išiminejo garso koloneles. Kelis kartus buvo jas išnešes i lauka, užtruko kelias minutes. Apie konflikta nieko nežino, nieko nemate, nieko negirdejo. Kad A. G. bendrautu su J. J. nemate, negirdejo, kad vartotu necenzurinius žodžius. Jam praeiti pro nukentejusiaja nereikejo, jis dirbo, nešiojo. Nemate, kad A. G. butu priejes prie nukentejusiosios.

Iš liudytojo D. G. parodymu matyti, kad jis taip pat negirdejo jokio konflikto, nemate, kad A. G. butu priejes prie J. J.. Jis dirbo, prie nukentejusiosios ir direktores priejes nebuvo, visa laika patalpoje nebuvo, dali laiko praleido lauke. Liudytojas N. B. taip pat parode, kad konflikto nemate ir negirdejo, nešiojo spinteles.

Iš šiu liudytoju parodymu akivaizdžiai matyti, kad ne vienas iš šiu liudytoju visa laika patalpoje nebuvo ir A. G. bei J. J. nestebejo. Liudytojai dirbo patalpoje bei kiekvienas iš ju nurode, kad buvo išeje i lauka. Tai, kad liudytojai A. M., M. K., D. G. ir N. B. nemate ir negirdejo konflikto tarp A. G. ir J. J., savaime nepaneigia fakto, kad konfliktas buvo. Akivaizdu, kad vienintele tiesiogine konflikto liudytoja buvo E. D., kuri viso konflikto metu stovejo šalia J. J., ir kurios parodymai yra analogiški nukentejusiosios parodymams. Liudytoja taip pat parode, kad ižeidinejimo ir smurtavimo momentu vyko kraustymas, bet žmoniu pro ja nepraejo, ju nemate. Kaip jau mineta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios liudytojos parodymu patikimumu.

Be to, A. G. kalte patvirtina ir 2009-09-08 Vilniaus apskrities VPK Elektrenu PK nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, kuriame nurodyta, kad J. J. 2009-09-04 kreipesi su pareiškimu i Elektrenu PK del to, kad 2009-09-04 sporto klube UAB „L. c.“, tarpusavio konflikto su A. G. metu, A. G. sugadino jos asmenini, nešiojama kompiuteri.

Tokiu budu, aukšciau paminetu irodymu visuma pilnai irodyta, kad A. G. ranka sudave du smugius i J. J. nešiojamojo kompiuterio „Asus X56V“ atlenkiama ekrana. Byloje nera jokiu duomenu, kuriu pagrindu galima butu teigti, jog J. J. kompiuteris galejo buti sugadintas kokiu nors kitu budu. Taigi, tarp A. G. veiksmu – smugiu sudavimo, ir atsiradusiu pasekmiu – skilusios kompiuterio matricos, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Aukšciau aptarti irodymai duoda pakankama pagrinda pripažinti, kad A. G. padare nusikaltima, numatyta LR BK 187 str. 1 d.

Skirdamas bausme A. G. teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pobudi bei pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltinamojo asmenybe – kaltinamasis A. G. padare tycini nesunku nusikaltima, dirba, neteistas, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelgiant i šias aplinkybes jam skirtina BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme – bauda, jos dydi nustatant artima šios bausmes rušies minimumui.

Nukentejusioji J. J. praše iš kaltinamojo priteisti 3399 LT jai padarytos turtines žalos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 3399 Lt J. J. mokejo isigydama nešiojamaji kompiuteri „Asus X56V“ 2008-09-10. A. G. veiksmais J. J. priklausantis turtas nebuvo sunaikintis, o tik sugadintas, ir jo pataisymo, t.y. atstatymo i iki sugadinimo buvusia padeti, išlaidos yra 2134,32 Lt, ka patvirtina UAB „E. b. s.“ defektinis aktas (b.l. 4). Tai, kad, kaip nurodyta defektiniam akte, del dideles remonto kainos irenginio remonta siuloma laikyti netikslingu, nereiškia, kad kaltinamasis turi atlyginti kompiuterio isigijimo išlaidas. Turto sugadinimu laikytinas toks turto savybiu praradimo laipsnis, kai jo verte sumažeja ir iš dalies jis tampa netinkamas naudoti pagal paskirti, bet vartojamosios jo savybes gali buti atkurtos. Vadinasi, A. G. savo veiksmais sugadino J. J. turto dali, kurio atstatymo i buvusia padeti kaina yra 2134,32 Lt, todel šia suma kaltininkas ir privalo atlyginti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji taip pat praše priteisti iš A. G. jos turetas išlaidas advokato pagalbai apmoketi. Šias išlaidas patvirtina teismui pateiktas kvitas, todel vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., iš A. G. priteistina 500 Lt J. J. turetu išlaidu advokatui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 2 p., 115 str. 1 d., 106 str. 2 d.,

nusprende:

nuteistojo A. G. apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiosios J. J. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010-04-07 nuosprendi dalyje del A. G. išteisinimo pagal LR BK 187 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti nauja nuosprendi. Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausme – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. iš dalies sudedant subendrinti A. G. šiuo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. paskirta bausme su bausme, paskirta Traku rajono apylinkes teismo 2010-04-07 nuosprendžiu pagal BK 155 str. 1 d., ir A. G. paskirti galutine subendrinta bausme – 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda.

Priteisti iš A. G. nukentejusiajai J. J. – 2134,32 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.