Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai Kristinai Česnauskienei, nukentėjusiems A. K., G. K., nukentėjusiųjų atstovei Reginai Kvalitienei, specialistui Dainiui Tumėnui, VTAT atstovui Vygintui Aukštuoliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d.- 3 metams laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu. Remiantis LR 2000 04 11 įstatymo Dėl amnestijos akto 3 str. 1d. 1p. paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu.

2. 2003-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2d., 271 str. 3d., 45 str. 2d., 116 str. 2d., 42 str.- 2 metams pataisos darbų išskaičiuojant 10% su turto už 300 litų konfiskavimu;

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d. 8p.;

M. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1.1996-06-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1d. - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmės dalis sumažinta 1/3. ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

2. 1996-09-05 Kauno apygardos tesimo pagal LR BK 104 str.-8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 42 str., galutinė bausmė paskirta 9 metai laisvės atėmimo. 2001-12-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 1 metams 9 mėnesiams 28 dienoms, bausmę galutinai atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. K. parodė 2008-08-30 apie 21.00 val. su draugais- A. F., A. A., L. C. (duomenys neskelbtini) šventė vasaros pabaigtuves. Jie ant kelmų prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio gėrė alkoholinius gėrimus. Ten dar buvo E. Z., K. S., L. F., R. Z., V., N., A. M..Visi sėdėjo prie laužo, gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Vėliau su draugais atėjo ir G. K.. Alkoholiniams gėrimams pasibaigus, jis su D. J. bei A. F. iš degalinės atvežė dar alkoholio. Tarp G. K. ir R. Z. kilo konfliktas, tačiau kas tarp jų įvyko jis nematė. Nematė, kad G. K. būtų sudavęs R. į veidą. Po jų konflikto merginos išėjo į namus. M. K. taip pat netrukus išėjo į namus. Kitą dieną jis sužinojo, jog G. K. mirė.

Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr.G-3245/08(02) patvirtina liudytojų parodymus, kad R. Z. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimas kairiame antakyje t.y. nežymus sveikatos sužalojimas ( 2t. b.l. 63).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2008-08-31 apžiūros metu (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, šalia betonu grįstos automašinų stovėjimo aikštelės ant žolės rastas nužudytojo G. K. lavonas. Žuvusiajam pakaušio srityje nustatytos kelios paviršinės žaizdelės, o ant aikštelės betoninio grindinio rasta į kraują panaši rausvos spalvos dėmė( 1t.b.l. 13-22).

Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialistas išvadoje Nr. M 1093/08(02) konstatavo, kad G. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdelėmis pakaušyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į skilvelius, abiejų smilkininių ir kairės kaktinių smegenų skilčių sumušimu. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

Anot specialisto, šie sužalojimai susidarė G. K. galvos pakaušio sričiai kontaktuojant su kietu buku ir gruoblėtu paviršiumi, kuo galėjo būti ir asfaltuotas kelio grindinys, galimai ir vieno kontakto pasėkoje nukentėjusiajam griūnant, o šiuo atveju tai ir buvo tiesioginė mirties priežastis.

Specialistas taip pat nurodė, jog G. K. kūne rasta kraujosruva dešinio žando minkštuosiuose audiniuose ir apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimas buvo padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas tuo pačiu metu kaip ir mirtį sukėlę sužalojimai. G. K. galėjo griūti ant pakaušio po smūgio į dešinę veido pusę, kurioje yra lūžęs apatinis žandikaulis ( 1 t. b.l. 39-44).

Tokia išvadą specialistas patvirtino ir teisme, nurodęs, jog nei vieno iš kaltinamųjų suduotas smūgis tiesiogiai negalėjo sukelti ir nesukėlė mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais smegenų dangalais, o kraujas po šiais dangalais išsiliejo ir mirtis įvyko būtent dėl to, kad G. K. krito aukštielninkas ir atsitrenkė pakaušiu į kietą pagrindą.

Kaltinamojo M. P. veika kaltinamajame akte tinkamai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes kaltinime nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis, matant grupei nepilnamečių, be jokio aiškaus preteksto ir aiškių motyvų, dėl mažareikšmės dingsties suduodamas G. K. smūgį į veidą bei sukeldamas jam fizinį skausmą, M. P. sutrikdė nukentėjusiojo bei kitų asmenų rimtį, viešą tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Tokiu įžūliu elgesiu jis, be jokios abejonės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 284 str. 1d. ir už ją jis privalo atsakyti.

Iš kaltinimo M. P. šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. P. kaltinime nurodytu būdu viešąją tvarką pažeidė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė nėra patvirtinta objektyviais duomenimis, todėl negali būti pripažinta sunkinančia. Aptarti įrodymai tik patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo būti išgėręs butelį alaus. Tai paneigia kaltinimo teiginį, kad jis nuo to buvo apsvaigęs ir būtent tai buvo jo netinkamo elgesio priežastis.

E. V. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis – dėl chuliganiškų paskatų, pagal LR BK 129 str. 2d. 8p.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito asmens gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. LR Aukščiausiojo teismo Senatas 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ konstatavo, jog baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 str. kyla tik tada, kai žmogaus gyvybė atimama kaltininkui veikiant tyčia- t.y. tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas gali būti laikomas padarytu tyčia tuomet, kai kaltininkas suprato, jog savo veiksmais kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir norėjo atimti gyvybę kitam žmogui. Tokiu atveju kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai ir to rezultato siekia.

AT Senatas 2004-06-18 nutarime pabrėžia, jog nužudymas gali būti padarytas tiek tiesiogine apibrėžta tyčia, tiek ir neapibrėžta tyčia. Apibrėžtos tyčios atveju veikiama siekiant atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams numato bendrai ir tų padarinių savo sąmonėje jis nedetalizuoja- vienodai nori bet kurio iš padarinių atsiradimo(nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ar net jo mirties). Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Nužudymas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas suprato, kad savo veika jis kėsinasi į kito asmens gyvybę, numatė, kad savo veiksmais jis gali atimti jam gyvybę, ir, nors jis ir nenorėjo atimti gyvybę, sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams t.y. jis buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Pagal atsiradusius padarinius veika kvalifikuotina ir tada, kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.

AT Senatas paminėtame nutarime akcentavo, jog apie kaltininko tyčios turinį būtina spręsti atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, įrankius, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą(pvz. kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo bei kt. aplinkybes.

Kolegija, atsižvelgusi į visas teisminio nagrinėjimo metu ištirtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, jog kaltinimas E. V. nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 2d. 8p. nepasitvirtino.

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia, jog E. V. suduodamas vieną smūgį į veidą G. K. suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į jo gyvybę, kad numatė, jog jis gali ją atimti ir norėjo atimti gyvybę t.y. , kad kaltinamasis suvokė, jog dėl jo veiksmų bus neišvengiamai atimta nukentėjusiojo gyvybė ir to rezultato siekė.

Nėra jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad suduodamas smūgį į veidą, kaltinamasis E. V. norėjo G. K. mirties ar siekė bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Iš teisme ištirtų įrodymų negalima teigti, jog kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais jis kėsinasi į žuvusiojo gyvybę ar numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija daro išvadą, kad E. V. G. K. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Teisme ištirtos veikos esminės aplinkybės nesiskiria nuo kaltinime nurodytų, todėl kaltinamojo E. V. veika perkvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą- į veiką numatytą LR BK 132 str. 1d.

Visuma ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų tik patvirtina, kad E. V. G. K. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl nusikalstamo nerūpestingumo(LR BK 16 str. 3d.).

Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina tai, kad G. K. mirtį sukėlęs sužalojimas jam buvo padarytas ne dėl kaltinamojo tiesioginių smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą-galvą , o dėl to, jog G. K. po gauto smūgio į veidą krito atbulas ant kieto pagrindo t.y. betoninio grindinio, atsitrenkė galva į jį ir mirtinai susižalojo. Būtent dėl kritimo G. K. ir buvo padarytas mirtį sukėlęs galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į skilvelius, abiejų smilkininių ir kairės kaktinių smegenų skilčių sumušimu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti ne tiesiogiai siekiant G. K. mirties ar sąmoningai leidžiant tokiems padariniams kilti, o dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo.

Kad E. V. neturėjo tikslo nužudyti G. K. ir to tikslo nesiekė, patvirtina ta aplinkybė, jog jis žuvusiajam sudavė tik vieną kartą, daugiau jo nemušė, o tuoj po smūgio pamatęs, jog sumuštasis nebesikelia, tačiau kvėpuoja, kartu su M. P. jį nunešė kiek toliau ir paguldė ant žolės tikėdamasis, jog šis greitai atsigaus. Kad E. V. nesiekė G. K. mirties, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kartu su M. P. nunešęs žuvusįjį ant žolės, jis paguldė jį ant šono, kad šis netyčia apsivėmęs, neužspringtų skrandžio turiniu.

Akivaizdu, kad kaltininkas nesuprato, jog savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, tačiau pagal esamas sąlygas, gyvenimišką patirtį bei sportinį patyrimą, gavęs gerus kovinius pagrindus, išlavinęs smūgį rankomis, jis galėjo ir turėjo numatyti, jog po stipraus jo smūgio į veidą G. K. gali kristi ir mirtinai susižaloti. Neįsitikinęs G. K. saugumu, tačiau vis tik atlikdamas smurtinius veiksmus t.y. suduodamas žuvusiajam smūgį į galvą, kaltinamasis privalėjo būti atsargus, tačiau tokiu jis nebuvo. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog dėl savo lengvabūdiško elgesio ir nusikalstamo pasitikėjimo kaltinamasis neatsargiai atėmė gyvybę G. K.. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką numatytą LR BK 16 str. 3d. ir 132 str. 1d. ir dėl to kaltinimas E. V. keistinas į lengvesnį.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ši aplinkybė nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Iš kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, jog E. V. nusikaltimo padarymo metu galėjo būti išgėręs ne daugiau kaip butelį alaus. Duomenų, kad E. V. tikrai buvo neblaivus nusikalstamos veikos padarymo metu ir tai turėjo įtakos nusikaltimui-byloje nėra, o tai, kad stiprius alkoholinius gėrimus jis naudojo jau po nusikaltimo, negali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tiek M. P., tiek ir E. V. parodymus teisme, kad jie G. K. smūgius į galvos sritį sudavė tik po to, kai jiems pasirodė, jog šis kėsinasi suduoti smūgį jiems, kolegija vertina kritiškai ir juos atmeta, nes šią aplinkybę abu kaltinamieji nurodė tik teisme ir jos nepatvirtino tiesioginės įvykio liudytojos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji šios aplinkybės taip pat nenurodė. Todėl tokius jų parodymus kolegija įvertina kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį.

Kaltinamųjų E. V. bei M. P. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, jog abiejų kaltinamųjų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys t.y. nepilnametės R. Z. atžvilgiu jo panaudotas smurtas. Po Z. sumušimo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, ji nebuvo kaltinamiesiems giminaitė, draugė ar artimai pažįstamas asmuo, dėl kurio sumušimo jie labai susijaudintų ir turėtų pagrindą keršyti. Kolegijos nuomone, smurtinius veiksmus kaltinamieji atliko dėl mažareikšmės priežasties bei dėl to, jog siekė pasirodyti prieš nepilnametes, siekė pademonstruoti akivaizdų savo fizinį pranašumą.

Skiriant bausmę M. P. ir E. V. atsižvelgiama į visas LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes: atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų veikų pavojingumą(veikos nepriskirtinos prie sunkių ir labai pavojingų), jų motyvus, pasekmes(E. V. veiksmai sukėlė negrįžtamas pasekmes), kaltės formą(E. V. dėl neatsargumo padaryta veika, o M. P. nors ir tyčinė, tačiau nesunki veika), kaltininkų asmenybę(abu teisti, M. P. teistumas neišnykęs). Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog abiem kaltinamiesiems skirtina griežčiausia įstatymų sankcijoje numatyta bausmės rūšis-laisvės atėmimas. Kolegija daro išvadą, kad būtent dėl ankstesnių kaltinamųjų teistumų bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. M. P. laisvės atėmimo bausmė skirtina dėl to, jog jis jau kartą buvo teistas už sunkų tyčinį nusikaltimą-nužudymą, jo teistumas nėra išnykęs ir jis vėl padarė nusikalstamą veiką. Taikyti LR BK 62 str. bei 75 str. kaltinamiesiems kolegija neranda įstatyminio pagrindo, nes neįžvelgia tam numatytų sąlygų.

Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai iš dalies tenkinti.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusiojo G. K. pareikštas 10035,80 Lt. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti,(o būtent 6015,80 Lt. brolio laidojimo išlaidų, 4020 Lt. išlaidų jo paminklui), yra tenkintinas pilnai, nes įrodytas byloje esančiais dokumentais. Jis priteistinas iš kaltinamojo E. V., nes būtent jo veiksmais buvo padaryta ši materialinė žala.

3000 Lt. advokato atstovavimo išlaidų (1000 Lt. tyrime ir 2000 Lt. teisme) priteistini G. K. iš abiejų kaltinamųjų t.y. tiek E. V., tiek ir M. P., nes atstovė(advokatė) nukentėjusio interesus atstovavo byloje, kurioje kaltinti abu kaltinamieji.

Vadovaujantis LR CK 6.249 str., 6.284 str. nukentėjusiems A. K. bei po G. K. mirties gimusiam A. K. iš kaltinamojo E. V., kuris kaltas dėl turtinės žalos, priteistinas civilinis ieškinys dėl jų patirtos žalos, kurią nukentėjusieji patyrė netekę maitintojo. Tai jų negautos pajamos, kurias jie būtų gavę, jei nebūtų kaltinamojo E. V. neteisėtų veiksmų. Ši žala, tai jų negautos pajamos, kurias nukentėję būtų gavę G. K. gyvam esant. Kadangi iki mirties G. K. gavo vidutiniškai 1218 Lt. atlyginimą kas mėnesį ir kiekvienam šeimos nariui buvo skiriama po 406 Lt., o A. K. šiuo metu kas mėnesį gauna 328,86 Lt. našlės ir našlaičio pensiją, jai nuo 2008-11-17 iki vaikui sukaks 3 metai t.y. iki 2011-11-17 mokėtinas skirtumas nuo gaunamų 328,86 Lt. pajamų bei 406 Lt. jai skirtos G. K. atlyginimo dalies t.y. 77,14 Lt. kas mėnesį, iki vaikui sueis 3 metai, o būtent priteistini 2777,04 Lt.

Mažamečiui nukentėjusiajam A. K. dėl tėvo mirties iš E. V. priteistinos nukentėjusiojo negautos pajamos- po 406 Lt. kas mėnesį iki jo pilnametystės t.y. 87696,00 Lt.(406,00 Lt. X 216 mėn.).

Pagal LR CK 250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis LR CK 6.250, 6.282, 6.283 straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgus į tai, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas nerūpestingai t.y. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiems mažintinas. Mažamečiui nukentėjusiajam A. K. bei nukentėjusiajai A. K. priteistini po 30000 Lt. neturtinės žalos kiekvienam. Ši suma A. K. skirtina dėl to, jog ji dėl patirto streso, dvasinio sukrėtimo, išgyvenimų susirgo depresija ir sveikatai neigiamas sutuoktinio netekimo pasekmes jaučia iki šiol. Mažamečiui A. K. ji skirtina dėl to, jog jis dar iki gimimo neteko tėvo ir tai neabejotinai atsilieps jo vystymusi.

G. K. dėl brolio netekties priteistini 10000 Lt. neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl dvasinių išgyvenimų. Tokia pinigų suma priteistina atsižvelgus į tai, jog nors jis ir patyrė moralinę žalą, su broliu kartu negyveno, nuo jo nebuvo materialiai priklausomas, nepatyrė didelių materialinių nuostolių.

Neturtinės žalos dydis nukentėjusiems mažintinas atsižvelgus ir į kaltinamojo E. V. kaltės formą(neatsargi), jo materialinę padėtį, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Neturtinė žala iš M. P. nukentėjusiems nepriteistina, nes G. K. mirė ir nukentėjusieji neturtinę žalą dėl to patyrė ne dėl jo kaltės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1d. ir skirti jam 1(vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę 8 parų laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 19d. iki 2008m. rugsėjo mėn. 26d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. P. nepakeistą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 16 str. 3d. ir 132 str.1d., perkvalifikavus veiką iš LR BK 129 str. 2d. 8p., bei skirti jam 3(trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią E. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę 15 parų laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. spalio mėn. 3d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. V. nepakeistą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą.

-nukentėjusiajam G. K. 10035,80 Lt.(dešimt tūkstančių trisdešimt penkis litus 80 centų) turtinei žalai atlyginti bei 10000(dešimt) tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajai A. K. 2777,04 Lt.(du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 4 centus) turtinei žalai atlyginti bei 30000(trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti;

-nukentėjusiajam A. K. 87696,00 Lt.(aštuoniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti bei 30(trisdešimt) tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. V. bei M. P. solidariai atlyginti turtinę žalą G. K.- 3000 Lt.(tris tūkstančius) litų už advokato atstovavimo išlaidas.

Palikti 2009-03-19 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotas E. V. nuosavybės teises į turtą- AB Banke HANSABANKAS sąskaitoje Nr. LT- (duomenys neskelbtini) turimas pinigines lėšas, iki civilinių ieškinių išieškojimo. (4 t. b.l. 83-84)

Palikti 2009-03-19 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotas M. P. nuosavybės teises į turtą- AB Banke HANSABANKAS sąskaitoje Nr. LT- (duomenys neskelbtini) turimas pinigines lėšas, iki civilinių ieškinių išieškojimo.(3 t. b.l. 113-114)

-video kasetę su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu. (pakuotėje Nr.1) gražinti Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai;

-rausvos spalvos skysčio pavyzdį(pakuotėje Nr.2) bei grunto pavyzdžius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu (pakuotėje Nr. 3)-sunaikinti;

-G. K. rūbus: kelnes, džemperį(bliuzoną), marškinėlius, batus, trumpikes, kojines (pakuotėje Nr.5), mobilaus ryšio telefoną su dėklu, ausines su laidu (pakuotėje Nr.4)-gražinti nukentėjusiajai A. K..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.