Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1776-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
1-1776-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18537-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1776-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18537-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant D. S. B.,dalyvaujant prokurorui T. J.,kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei A. G.,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „H.“ darbininku, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., įsibraudamas į automobilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. S. priklausančio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į šio automobilio vidų bei pasikėsino pagrobti automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nerado vertingų daiktų. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gegužės 5 d., apie 03.00 val. išdaužė minėto automobilio stiklą, tačiau dėl girtumo nepamena, kaip, kodėl ir kur išdaužė automobilio stiklą. Automobilio stiklą jis išdaužė ranka, todėl susižalojo kairės rankos plaštaką. Dėl girtumo jis neatsimena, kad būtų lindęs į automobilio saloną, buvęs jame ir ką nors ten daręs. Neturėjo tikslo vogti, iš automobilio nieko nepaėmė. Jis gėrė alkoholį vienas lauke, tunelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini). Tuomet ėjo namo. Pamena, kai jį sulaikė policijos pareigūnai. Sutiko automobilio savininkui atlyginti padarytą 100 Eur turtinę žalą dėl išdaužto automobilio stiklo. Savo veiksmus vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, toks atvejis pirmas, kadangi jis išgėrė labai didelį kiekį alkoholio.

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta ir parodė, jog 2019 m. gegužės 5 d., apie 04.05 val. kažkas paskambino jam į buto duris. Atsikėlęs pamatė, kad ten policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog buvo išdaužtas jo automobilio Toyota stiklas. Tuomet jis išėjo į lauką kartu su policijos pareigūnais ir pamatė, kad jo automobilio kairysis vairuotojo pusės stiklas išdaužtas. Atėjus, automobilis buvo atrakintas, tačiau automobilio durelės buvo uždarytos, mirksėjo avarinės lemputės, garsinės signalizacijos nėra, salono viduje degė šviesa, kuri įsijungia arba atidarius automobilio dureles, arba paspaudus ranka. Policijos pareigūnai paprašė apžiūrėti, ar niekas nedingo. Automobilyje buvo įmontuota multimedia, tačiau ji nebuvo paimta, jokio įbrėžimo ant jos nebuvo. Automobilio daiktadėžėje buvo tik automobilio draudimas, liudijimas, jokių daiktų palikta nebuvo. Nukentėjusiajam atėjus, daiktadėžė nebuvo atidaryta. Iš automobilio nieko nebuvo paimta. Tuo metu policijos pareigūnai sakė parašyti prašymą dėl įvykio, tačiau jam rašant šį prašymą, atvažiavo kriminalinė policija, kuri apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad nukentėjusysis nerašytų prašymo, nes jį rašys kriminalinė policija, kadangi stiklas buvo išdaužtas su koja, yra žymės nuo batų. Kriminalistė paėmė pirštų antspaudus. Jam kaltinamojo neparodė, jis buvo pareigūnų automobilyje, vėliau jį išvežė. Iš kaimynų niekas nebuvo atėję. Kaimyną, kuris iškvietė policiją, sutiko tik paryčiais, apie 05.30 val., kai jis ėjo į darbą. Nukentėjusysis nurodė, kad iš vakaro, kai išvažiavo policija, jis užklijavo ant lango plėvelę ir daugiau nieko nelietė. Kitą dieną po įvykio pamatė, kad pavarų dėžė pajudinta, o įvykio dieną jis to nepastebėjo. Automobilis buvo paliktas su įjungta atbuline pavara, o po šio įvykio jau buvo įjungta neutrali padėtis. Kraujo dėmių nebuvo automobilyje. Automobilis nedraustas „Kasko“ draudimu, padaryta žala: stiklas 30 Eur vertės ir 66 Eur už darbą, viso 96 Eur turtinė žala. Taip pat buvo patirta neturtinė žala, nes buvo išgyvenimai, žmona prastovėjo drebėdama laiptinėje, reikėjo važiuoti keisti stiklą, kuris buvo pakeistas tik pirmadienį. Automobilis iki pirmadienio, t. y. dvi dienas, stovėjo kieme su plėvele. Vėliau nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam žala atlyginta. Jis sumažino ieškinio sumą, paaiškino, kad per teismo padarytą pertrauką kaltinamasis jam atlygino 100 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos. Jis atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi. Civilinį ieškinį atsiėmė, suprato jo atsiėmimo pasekmes.

Liudytojas N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo kaimynas, gyvena vienoje laiptinėje, santykiai su nukentėjusiuoju A. S. yra geri. Liudytojas parodė, kad jis, grįžinėdamas namo po darbo paryčiais, apie 03.30 val., prasilenkė su kaltinamuoju prie namo. Liudytojas atkreipė dėmesį į jį, nes jis tuo metu buvo vienas, lyg ir agresyvus, pasirodė neblaivus, įtartinas. Liudytojas atkreipė dėmesį į jo viršutinius rūbus, t. y. jis buvo užsidėjęs kapišoną ant galvos. Kaltinamasis ten stovėjo, o liudytojas grįžinėjo namo. Liudytojas, grįžęs namo, nuėjo miegoti. Jis gyvena pirmame aukšte. Neužilgo jis išgirdo 3 duslius smūgius, tarp kurių buvo apie 10 sekundžių tarpas, ir ketvirtas smūgis buvo toks, kuris sukėlė jam įtarimą, jog dužo langas. Atsidarė savo virtuvės langą ir pamatė žmogų automobilio viduje, kuris buvo pasilenkęs, kažką darė daiktadėžėje. Automobilio salone buvo įjungtos šviesos, degė priekiniai žibintai. Automobilio stiklas buvo išdaužtas. Asmuo į automobilį įlipo pro langą. Tada jis, būdamas savo bute, paskambino pagalbos numeriu, nupasakojo situaciją ir gal po 10 minučių atvyko pareigūnai. Kai pareigūnai atvyko, jie jį pakvietė atpažinti kaltinamąjį, kurį jis atpažino iš jo rūbą, veido, nes jis jį matė šiek tiek. Nurodė, kad tas asmuo šiandien yra kaltinamasis (M. B.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 5 d., apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), po tiltu vienas išgėrė 0,5 l degtinės. Po ko, būdamas neblaivus, tikriausiai eidamas namo link, ranka išdaužė automobilio stiklą. Dėl girtumo neatsimena, kur tas automobilis stovėjo, automobilio markės ir automobilio spalvos bei kurį automobilio stiklą išdaužė. Jis neturėjo tikslo kažką pavogti iš automobilio, o išdaužė automobilio stiklą iš chuliganiškų paskatų, nes, būdamas išgėręs, savęs nekontroliavo. Dėl įvykdytos veikos labai gailisi, atlygins automobilio savininkui padarytą žalą (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. papildomai parodė, kad naujas pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Dėl inkriminuojamos veikos kaltę pripažįsta iš dalies ir nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir nurodytu metu ji išdaužė minėto automobilio stiklą, tačiau dėl girtumo nepamena, kurį automobilio stiklą išdaužė. Nepripažįsta, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Tikslo brautis į automobilio saloną ar kažką vogti jis neturėjo. Dėl girtumo jis neatsimena, kad būtų lindęs į automobilio saloną. Sutiko automobilio savininkui atlyginti padarytą žalą dėl išdaužto automobilio stiklo (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. apie 04.00 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo skambutį į duris, atidaręs duris, jis pamatė policijos pareigūnus, kurie jį informavo, jog buvo išdaužtas jo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langas. Išėjęs į lauką pamatė, kad yra išdaužtas automobilio priekinis kairės pusės stiklas, kurio vertė 100 Eur. Stiklų šukės buvo išsibarsčiusios automobilio salone. Jis apžiūrėjo automobilį, jame buvę daiktai nepavogti. Automobilis „Kasko“ draudimu nedraustas (b. l. 4-5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. papildomai parodė, kad jis lieka prie savo 2019 m. gegužės 5 d. duotų parodymų ir nori juos patikslinti. Nurodė, kad jam priklauso automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis registruotas jo vardu. 2019 m. gegužės 4 d., apie 19.00 val., pastatė jam priklausantį automobilį gyvenamojo daugiabučio namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė namo kieme esančioje aikštelėje, automobilį paliko užrakintą, techniškai tvarkingą, paliktu įjungtu galiniu bėgiu. Automobilyje garsinė apsaugos signalizacija neįrengta. 2019 m. gegužės 5 d. nakties metu, apie 04.00 val., kažkas paskambino į jo gyvenamojo buto duris Nr. (duomenys neskelbtini). Atidaręs duris pamatė, kad tai policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad buvo išdaužtas jam priklausančio minėto automobilio Toyota vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas. Nuėjęs prie automobilio, jis pastebėjo, kad automobilio salone ir šalia automobilio mėtosi stiklo šukės. Apžiūrėjęs automobilio saloną, nustatė, kad iš automobilio vidaus niekas nepavogta, tačiau pamatė, jog naudojant jėgą buvo perjungtas automobilio automatinės greičių dėžės bėgis – iš atbulinės padėties į neutralią padėtį. To neįmanoma padaryta neįstačius rakto į automobilio užvedimo spynelę ir nenuspaudus pedalo. Norint bėgį perjungti neįstačius rakto, reikia tai daryti naudojant jėgą. Neatmetė galimybės, kad asmuo, įsibrovęs į automobilį, norėjo jį pavogti, dėl to ir perjungė bėgį. Dėl išdaužto automobilio durų stiklo patyrė turtinę 100 Eur žalą bei moralinę 200 Eur žalą. Automobilis „Kasko” draudimu nedraustas (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. S. parodė, kad jis gyvena adresu Vilniuje, Savanorių pr. 39-24. 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.30 val., grįžinėjo namo. Eidamas prie namo, namo kieme jis pastebėjo jaunuolį, kuris stovėjo namo gale, prie namo kampo viduryje gatvės. Asmuo buvo vienas. Jis atkreipė į jį dėmesį, kadangi buvo nakties metas, asmuo buvo vienas, tai sukėlė įtarimą. Su asmeniu prasilenkė ir nuėjo į savo gyvenamąjį butą ilsėtis. Prisimena, kad vyriškis vilkėjo viršutinį drabužį su melsvos spalvos gaubtu, tamsios spalvos striuke, džinsines kelnes, šviesiai mėlynos spalvos, ir avėjo sportinius batus, kurių spalvos nepamena. Grįžęs namo atsigulė į lovą. Gulėdamas lovoje jis išgirdo duslius smūgius, mažiausiai tris kartus. Iš pradžių nesuprato, kas tai per garsas, tačiau netrukus pasigirdo dar vienas duslus smūgio garsas ir išgirdo, kaip dužo stiklas. Kadangi jo gyvenamasis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmajame penkiaaukščio namo Nr. (duomenys neskelbtini) aukšte ir gyvenamojo buto langai nukreipti į gyvenamojo namo kiemą, jis atsistojo prie buto lango pažiūrėti, kas vyksta. Atsidarė kambario langą ir pamatė, kad viename iš kieme stovinčių automobilių, o būtent automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone įjungta salono šviesa, taip pat įjungti automobilio priekiniai žibintai ir automobilyje sėdi asmuo, kuris pasilenkęs kažką darė. Kadangi minėtas automobilis stovėjo apie 10-15 metrų atstumu nuo gyvenamojo buto lango, o gyvenamojo namo kiemas yra pakankamai gerai apšviestas, jis gerai matė ir automobilio salone sėdintį asmenį – atpažino, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo jis prasilenkė kieme apie 03.30 val. Jis nedelsiant pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną – tuo metu buvo apie 03.43 val., ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė apie įvykį. Galimai automobilio salone buvęs vyras išgirdo jo pokalbį telefonu su pareigūnais ir jam bekalbant su operatore vyras išlipo per automobilio langą, kurio stiklas buvo išdaužtas, ir pradėjo šalintis link Savanorių pr., link pagrindinės gatvės. Apie visą tai taip pat pranešė pareigūnams telefonu. Po to, kai pranešė apie įvykį, jis liko namuose. Netrukus, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, tačiau praėjus labai mažam laiko tarpui, jam į telefoną paskambino policijos pareigūnai ir paprašė išeiti į namo kiemą, nes jie sulaikė asmenį, kuris galimai buvo įsibrovęs į minėtą automobilį. Jis išėjo į namo kiemą, priėjo prie policijos pareigūnų ir, pažiūrėjęs į jų sulaikytą asmenį, jį atpažino. Asmenį labai gerai įsidėmėjo su juo prasilenkdamas, taip pat tą patį asmenį matė sėdintį automobilyje, į kurį jis įsibrovė, įsidėmėjo asmens aprangą bei veido bruožus, todėl jis įsitikinęs, kad policijos sulaikytas asmuo yra tas pats asmuo, kuris išdaužė minėto automobilio durelių stiklą ir įlindo į automobilio saloną (b. l. 19).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 5 d. duomenys (b. 7-9).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 3 – ojo būrio vyriausiosios patrulės S. K. 2019 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.39 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas girdėjo, kaip kieme vyras išdaužė automobilio stiklą ir į jį įsėdo. Važiuojant Savanorių pr., ties „M.“, pastebėjo šaligatviu einantį vyrą. Bendraujant su juo, buvo akivaizdu, jog jis neblaivus. Vyro rankos buvo kraujuotos, kraujas bėgo. Paklausus, kas nutiko, jis paaiškino, jog nukrito. Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą M. B. vardu. Nuvykus į 39 namo kiemą, ten rado Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurio kairės pusės priekinis stiklas buvo išdaužtas. Į vietą atėjo pranešėjas N. S., kuris atpažino sulaikytą vyrą, teigė, jog būtent jis išdaužė stiklą ir sėdėjo automobilyje. Pakvietė į vietą automobilio savininką A. S., jis apžiūrėjo automobilį, nurodė, jog niekas nepavogta. Sulaikytasis pristatytas į 2 – ąjį policijos komisariatą (b. l. 29).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 5 d. buvo apžiūrėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje priekiu į gyvenamą namą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta kad, į automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patekta išdaužus kairės pusės priekinių durelių stiklą. Apžiūrint automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono vidų, ant priekinės keleivio ir vairuotojo sėdynių buvo pabirusių stiklo šukių, ant kairės pusės statramsčio viršutinės dalies lauko pusėje buvo matomas avalynės pėdsako fragmentas, kuris buvo neryškus, suteptas, todėl avalynės identifikavimui netinkamas. Bendra tvarka automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeista. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užrakintas. Automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), yra neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama. Pėdsakų, turinčių įtakos tolimesnei tyrimo eigai, neaptikta. Apžiūrėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas foto nuotraukose (b. l. 22, 24, 25).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 duomenys patvirtina, kad M. B. 2019 m. gegužės 5 d., apie 04.20 val., buvo nustatytas 1.90 promilių girtumas (b. l. 31).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo K. J. 2019 m. gegužės 5 d. nutarimu A. S. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 12).

Nukentėjusiojo A. S. 2019 m. gegužės 7 d. prašymu dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 100 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, tačiau tik tuo atveju, jei į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines apsaugos priemones. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą) svarbu tai, kad kaltininkas į saugyklą (automobilį šiuo atveju) patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad M. B. 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), išdaužė A. S. priklausančio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durelių stiklą bei pro langą įlipo į minėto automobilio vidų. Nors kaltinamasis neigia turėjęs tikslą ką nors vogti iš automobilio bei teigė neatsimena, kad būtų įlindęs į automobilio vidų, tačiau pripažįsta, kad jis išdaužė nukentėjusiajam priklausančio automobilio stiklą. Iš liudytojo N. S. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog būtent kaltinamasis 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.40 val. išdaužė automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durelių stiklą, pro išdaužtą langą įlipo į automobilio saloną, salone užsidegė šviesą ir pasilenkęs kažką darė daiktadėžėje, po to pro tą patį langą pasišalino iš automobilio. Aplinkybę, jog buvo išdaužtas nukentėjusiojo automobilio langas patvirtina ir nukentėjusiojo A. S. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 3 – ojo būrio vyriausiosios patrulės S. K. 2019 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 29), Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 22, 24, 25). Nukentėjusysis A. S. teisme taip pat patvirtino, jog iš jo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekas nebuvo paimta, tačiau taip pat nurodė, jog automobilio viduje, jo daiktadėžėje jokių vertingų daiktų nebuvo palikta. Iš nukentėjusiojo parodymų teisme taip pat nustatyta, jog jam atėjus prie automobilio, automobilio priekinės kairės pusės durelės buvo užrakintos, automobilio salone degė šviesa, kurią jis buvo išjungęs, be to automobilio pavara buvo pakeista iš atbulinės į neutraliąją.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamasis M. B. 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje išdaužė automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių stiklą, tačiau, teismo vertinimu, tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, o tikslingai, norėdamas pašalinti kliūtį ir patekti į automobilio vidų. Tai patvirtina tolesni kaltinamojo veiksmai – jis, išdaužęs automobilio stiklą ne pasišalino iš įvykio vietos, o pro išdaužtą langą įlipo į automobilio saloną. Kaltinamasis, patekęs į nukentėjusiojo automobilį, įvertinęs tamsų paros metą, sąmoningai įsijungė automobilio salono šviesą ir, kaip nurodė liudytojas N. S., – pasilenkęs kažką darė. Po kurio laiko, kaltinamasis pro langą pasišalino iš nukentėjusiojo automobilio. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jokie daiktai iš jo automobilio nedingo bei pažymėjo, jog vertingų daiktų jis automobilyje ir nebuvo palikęs. Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų eiliškumą, jų turinį, sprendžia, kad jis, siekdamas pagrobti svetimą turtą, šiam tikslui padarė viską, kas buvo reikalinga – išdaužė automobilio durelių stiklą, įsibrovė į vidų, įsijungęs šviesą apžiūrėjo automobilio vidų, tačiau savo tikslo nepasiekė, nes automobilyje nebuvo, jo supratimu, vertingo turto. Tokio turto nebuvimas ir yra ta nepriklausanti nuo kaltininko valios aplinkybė, dėl kurios M. B. nepavyko įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo iki galo (užvaldyti svetimą turtą), ir jis tai suvokė pasišalindamas iš apžiūrėto automobilio.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad kaltinamasis M. B., įsibraudamas į automobilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 5 d., apie 03.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), išdaužęs A. S. priklausančio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių kairės pusės durelių stiklą, įsibrovė į šio automobilio vidų bei pasikėsino pagrobti automobilyje buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nerado vertingų daiktų.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad M. B. tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimo motyvai

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo M. B. sunkinanti aplinkybė tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į M. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (pasikėsinta padaryti tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika nebaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, padaryta žala, kuri atlyginta, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. B. – jauno amžiaus (18 metų), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „H.“ darbininku (b. l. 37), anksčiau neteistas (b. l. 38-39), administracine tvarka nebaustas (b. l. 40). Byloje duomenų apie psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis). Taip pat nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 5 d. 03.44 val. iki 2019 m. gegužės 5 d. 14.31 val. (b. l. 43, 50), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. 2019 m. gegužės 7 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 100 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. nurodė, kad kaltinamasis jam padarytą žalą pilnai atlygino, sumokėdamas nukentėjusiajam 100 eurų turtinės ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusysis sumažino ieškinio sumą ir civilinio ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintinta (b. l. 49).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 5 d. 03.44 val. iki 2019 m. gegužės 5 d. 14.31 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priimti nukentėjusiojo A. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl nukentėjusiojo A. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė