Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-3981-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam buvo paskirta 950 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 23 mėnesiams ir konfiskuota vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 3 400 Eur, už tai, kad jis 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o M. Y..

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog R. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. P. ankščiau jau du kartus yra baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o už ANK 424 straipsnio 5 dalyje (už pakartotinį vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonę) numatytą nusižengimą nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. jam toliau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju ginčijamas transporto priemonės vairavimas buvo įvykdytas 2024 m. spalio 30 d., t. y. R. P. vis dar neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė buvo atimta. Byloje pateiktas vaizdo įrašas „20241126110739101 (1).mp4“, kuriame matyti kaip į kiemą įvažiuoja automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra R. P., bei iš minėto automobilio išlipa asmuo. Nors skunde teigiama, kad autoserviso kiemas, išklotas trinkelėmis, nėra kelias ir šioje vietoje KET apskritai nėra taikomos, tačiau iš vaizdo įrašo, matyti, kad į kiemą pro vartus minėtas automobilis įvažiuoja iš gatvės. Be to, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad apelianto nurodomame trinkelėmis išklotame autoserviso kieme stovi daug transporto priemonių, kas akivaizdžiai rodo, jog šis autoserviso kiemas laikytinas transporto priemonių stovėjimo aikštele, kuriai apelianto minimos Kelių eismo taisyklės galioja (KET 3.16, 130, 140.8, 143, 178 ir kt. punktai). Be to, draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, yra absoliutus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant ar tai važiuojamoji kelio dalis, ar tai stovėjimo aikštelė ir pan. (KET 1, 14 punktai). Atsižvelgiant į minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, minėtas skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

13. Byloje apeliantas nurodo, jog ankščiau minėtame vaizdo įraše yra matomas ne jis, o M. Y., kuris pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent jis (M. Y.) vairavo automobilį „Fiat Ducato“. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiu apelianto skundo argumentu nesutinka ir vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo sulyginti administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše „20241126110739101 (1).mp4“ užfiksuoti automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojančio ir iš jo išlipančio asmens išorės požymiai su Institucijos pateiktu vaizdo įrašu „PSS-20230521-193348UTC+0300.mp4“, bei Institucijos pateiktoje nuotraukoje „23198907083 (1).jpg“, užfiksuoto asmens požymiais ir buvo nuspręsta, kad šie duomenys yra laikytini leistinais bei patikimais įrodymais, pagrindžiančiais apelianto kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nors apeliantas iš esmės nesutinka, kad vaizdo įraše „20241126110739101 (1).mp4“, bei vaizdo įraše „PSS-20230521-193348UTC+0300.mp4“ ir nuotraukoje „23198907083 (1).jpg“ yra užfiksuotas tas pats asmuo, t. y. apeliantas R. P., tačiau apeliacinės instancijos teismui vertinant vizualiai, iš padidintų, išryškintų vaizdo įrašo „PSS-20230521-193348UTC+0300.mp4“ bei nuotraukos „23198907083 (1).jpg“ (kurioje užfiksuotas R. P. vairuojantis jam priklausantį automobilį Jeep Wrangler, valst. Nr (duomenys neskelbtini) šią aplinkybę jis pats pripažino pirmos instancijos teismo posėdžio metu) sulyginimo duomenų, taip pat nekyla abejonių, kad automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent R. P.. Tokia išvada daroma dėl identiškų asmens užfiksuoto tiek vaizdo įraše tiek nuotraukoje veido požymių (akiniai, jų forma, vienodi veido kontūrai, identiškos lūpos, plaukų kontūrai, barzda). Byloje esantys tiek vaizdo įrašas, tiek nuotrauka yra pakankamai geros kokybės, pagal juos galima vizualiai identifikuoti automobilį vairavusį asmenį. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto versija, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmesta kaip klaidinanti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

14. Skundo autorius nurodo, jog bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog įvykio metu, apeliantas dirbo visiškai kitoje vietoje, ką, pasak apelianto, patvirtina 2025-01-31 „Tarnybinis pranešimas dėl nustatytų aplinkybių“ (Nr.65-ANR TP-151-2025), kuriame vyresnysis tyrėjas M. L. užfiksavo: „Pranešu Jums, kad tyrimo metu 2025-01-31 nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su I. K., kuri paaiškino, kad 2024-10-30 R. P. tvarkė grindinį šildymą, taip pat nurodė, kad pasirašė darbų atlikimo aktą“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad I. K. yra apelianto R. P. pusbrolio liudytojo P. I. mama, t. y. apeliantą ir I. K., bei liudytoją P. I. sieja giminystės ryšiai, todėl pirmos instancijos teismas teisingai aplinkybę, jog apeliantas įvykio metu dirbo pas I. K. atmetė, kaip nepagrįstą ir minėtus asmenis laikė suinteresuotais bylos baigtimi, bei jų parodymus vertino kritiškai. Nors apeliantas nurodo, jog darbų atlikimo akte (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė R. P. ir užsakovė I. K., nurodyta data 2023 m. spalio 30 d. ir laikas 16.50 val., buvo suklysti ir darbai buvo atliekami 2024 m., tačiau ankščiau minėti bylos įrodymai, aptarti vaizdo įrašas, foto nuotrauka, iš kurių akivaizdu, jog automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent R. P., paneigia aplinkybę, jog R. P. įvykio metu buvo kitoje vietoje, t. y. atlikinėjo remonto darbus pas I. K..

15. Skundo autorius nurodo, jog teismas tendencingai ir šališkai vertino apelianto kaimynų paaiškinimus, nes nė vienas iš jų tvirtai ir kategoriškai nenurodė, kad jiems parodytame vaizdo įraše yra būtent apeliantas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, o byloje yra vertinami visi įrodymai neatsiejamai vieni nuo kitų. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, R. P. kaimynai pareigūnams rodant vaizdo įrašą „20241126110739101 (1).mp4“ atpažįsta R. P., tačiau pareigūnui pradedant detalizuoti, kad R. P. šiek tiek meluoja ir sako, kad tai ne jis, tada jie pradeda sakyti, kad šimtu procentų nėra tikri, bet panašus į R. P., t. y. jie nepaneigia, kad čia ne R. P.. Taigi šie liudijimai yra dar vieni įrodymai byloje, kurie kartu su jau ankščiau aptartais, leidžia daryti išvadą, kad būtent R. P. įvykio metu vairavo transporto priemonę ir jokio šališkumo ar tendencingumo vertinant šiuos įrodymus byloje nebuvo nustatyta, nes jie buvo įvertinti kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenimis. Be to, nesutiktina ir su skundo argumentu, jog gerokai anksčiau nei buvo atliktos apelianto kaimynų apklausos tyrėjas jau buvo oficialiame dokumente (2025 m. sausio 30 d. Tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių Nr. 65- ANR TP-142-2025) nurodęs, kad apeliantas yra kaltas dėl nusižengimo padarymo. Pažymėtina, jog šis dokumentas yra vienas iš byloje vertinamų įrodymų, kuriame tyrėjas užfiksavo duomenis, nurodė aplinkybes. Tai, kad po tarnybinio pranešimo surašymo buvo atliekamos apelianto kaimynų apklausos laikytina normalia aplinkybių patikslinimo praktika ir jokių pažeidimų atliekant šiuos veiksmus nebuvo nustatyta. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkalbėti apeliantą, to nenurodė ir pats apeliantas, juolab tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina, papildo kiti bylos duomenys. Be to, nors sutiktina su skundo argumentu, jog byloje nėra pareigūnų bendravimo su A. R. vaizdo įrašo, tačiau pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog ir be šio asmens parodymų byloje užtenka kitų įrodymų, kurie leidžia teigti, kad automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent R. P..

16. Skundo autorius taip pat teigia, kad nutarimas yra grindžiamas itin priešiškai nusiteikusio apelianto atžvilgiu A. A. teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas tai, kad automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo R. P., nustatė ne tik iš pareiškimą padavusio A. A. parodymų, bet ir vertindamas kitus byloje esančius įrodymus (vaizdo įrašus, foto nuotraukas, tarnybinius pranešimus ir liudytojų parodymus). Byloje nėra nustatyta, kad teismas būtų R. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą nustatęs tik iš A. A. parodymų ar jo pareiškimo, todėl šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Apygardos teismas pažymi, kad netikėti liudytojo paaiškinimais, kurie yra atitinkantys kitas bylos aplinkybes, kuriuos patvirtina bylos duomenų visetas, nėra jokio pagrindo, o minėti apelianto skundo argumentai laikytini bandymu išvengti jam gresiančios atsakomybės.

17. Skunde nurodoma, jog nutarime konstatuota, kad kaltu padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pripažįstamas ne apeliantas R. P., o kitas asmuo – S. J.. Nustatyta, kad 2025 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-3981-2025 antro lapo motyvuojamosios dalies šeštoje pastraipoje yra nurodyta, pripažinti S. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Sutiktina su skundo argumentu, jog šioje nutarimo dalyje yra nurodytas kitas, nei apeliantas R. P. asmuo – S. J., tačiau iš nutarimo akivaizdu, jog šioje nutarimo vietoje – motyvuose, buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kadangi nutarimo grafoje „Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vardas ir pavardė (toliau – asmuo)“ teisingai nurodyta, jog tai yra „(duomenys neskelbtini)“, be to, visose kitose nutarimo dalyse taip pat teisingai nurodyta, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarė būtent R. P.. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad būtent R. P. 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Tas pats kaltinimas nurodytas ir Institucijos priimtame nutarime bei skundžiamoje nutartyje, kuria paliktas Institucijos nutarimas nepakeistas. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą konstatuotina, jog apylinkės teismas palikdamas skundžiamą Institucijos nutarimą nepakeistą, kaltinimo, suformuluoto protokole, nurodyto Institucijos nutarime, nekeitė, pažymėjo, jog skundžiamame nutarime visur yra teisingai nurodytas nusižengimą įvykdžiusio asmens vardas ir pavardė ir tik vienoje nutarimo teksto vietoje yra padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodytas vardas ir pavardė, kas sutiktina su apylinkės teismo išvada, nekeičia nutarimo esmės ir nepaneigia priimto sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, jog net ir nustačius, kad institucijos nutarimo motyvuose buvo padarytas minėtas netikslumas, rašymo apsirikimas, jis, įvertinus tai, kad kaltinimas, aiškiai nurodant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, suformuluotas protokole, nurodytas Institucijos nutarime, skundžiama teismo nutartimi paliktas nepakeistas, nekeičia priimtos nutarties esmės, todėl laikytinas ne esminiu ir vien dėl to naikinti priimtą apylinkės teismo nutartį, institucijos nutarimą nėra pagrindo. Šis rašymo apsirikimas nelaikytinas reikšmingu ar pažeidžiančiu apelianto teises, bei trukdančiu tiksliai identifikuoti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

18. Skundo autorius taip pat teigia, kad procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas, neišklausius nei apelianto, nei jo advokato dėl pareikštų kaltinimų administracinio nusižengimo padarymu. Pažymėtina, jog iš nutarimo matyti, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, kurio metu tyrėjas R. P. ir jo advokato pareikšto prašymo dėl liudytojų P. I. ir M. Y. apklausų, nusprendė netenkinti ir pripažino, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog būtų galima pagrįstai teigti, jog nusižengimą padarė R. P.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apelianto teisės nebuvo pažeistos, jam buvo suteikta teisė reikšti prašymus, kurie buvo atmesti. Be to, minėti liudytojai M. Y. ir P. I. buvo apklausti pirmos instancijos teisme ir jų parodymai pirmos instancijos teismo buvo vertinti kartu su kitais bylos duomenimis, todėl tiriant bylą apelianto teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, o vertinti ar šių duomenų pakanka bei pasirinkti įrodymų tyrimo vertinimo apimtis ir metodus yra institucijos, teismo prerogatyva. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek vėliau ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti apelianto kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad R. P. teisingai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.

19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo R. P. padarytą KET pažeidimą (pakartotinį transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti jam buvo atimta) sudarančius ir jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos nutarimu jis pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai neturėjo pagrindo tenkinti apelianto skundo dėl nutarimo panaikinimo. Be to, apylinkės teismo nutartyje išsamiai pasisakyta ir dėl R. P. paskirtos administracinės nuobaudos, bei administracinio poveikio priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, šiam vertinimui pritaria ir aukštesnysis teismas, todėl iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.

20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.