- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- A-756-1045-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02129-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- M. U.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. U. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 4 960,31 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5916-(41) buvo nurodyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje, kadangi ši teritorija bus skiriama logistikos centrui steigti. Manydama, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) yra neteisėtas, pareiškėja 2008 m. spalio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šį administracinį aktą panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl lygiaverčio žemės sklypo Pagirių kadastrinėje vietovėje perdavimo pareiškėjai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41) kaip neteisėtą. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija pratęsė terminą projektavimo darbams užbaigti iki 2009 metų pabaigos. Nepaisant to, kad išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikta 2006 m. spalio 16 d., projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., o nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, – Vilniaus apskrities viršininko administracija neatkuria pareiškėjai nuosavybės teisių, pratęsdama terminą šioms procedūroms pabaigti iki 2010 m. birželio 1 d. (iki šiol pareiškėjai neatkurtos nuosavybės teisės į 1,43 ha žemės sklypą). Dėl aukščiau nurodytų Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjai yra padaryta 22 546,86 Lt turtinė žala, kadangi pareiškėja negauna pajamų, kurias galėtų gauti, jei Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą ir laiku užbaigusi projektavimo darbus. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos (toliau – ir ES) nare, siekiant padidinti ir lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje ES rinkoje, žemdirbių pajamos palaikomos tiesioginėmis išmokomis. Stodama į ES Lietuva pasirinko vienkartinės tiesioginės išmokos schemą, kurioje numatyta galimybė be išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto. Vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos Komisijos patvirtintomis paramos schemomis, parama tiesioginėmis išmokomis skiriama už deklaruotas žemės ūkio naudmenas pagal Vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS) mokant pagrindinę išmoką iš ES biudžeto ir už javų pasėlius, gyvulius ir pieną mokant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (PNTI) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintas Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisykles išmokos mokamos pareiškėjams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, ir susideda iš dviejų dalių: pagrindinė išmokos dalis pagal vienkartinės išmokos už plotus VIPS mokama už žemės ūkio naudmenas (ariamąją žemę, ganyklas ir pievas, daugiametes ganyklas ir pievas, sodus, uogynus ir pan.), papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos mokamos už tas žemės ūkio naudmenas, kuriose auginami pasėliai, nurodyti šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje. 2004 metais pagrindinės išmokos dalies dydis buvo 123 Lt/ha, 2005 metais – 139,95 Lt/ha, 2006 metais – 168,69 Lt/ha, 2007 metais – 198,23 Lt/ha, 2008 metais – 247,76 Lt/ha. Šios išmokos mokamos nuo gruodžio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, t. y. penkis mėnesius per metus. Jei ginčo žemė būtų grąžinta pareiškėjai laikantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatų, pareiškėja būtų galėjusi pasinaudoti galimybe gauti aukščiau nurodytas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija laiku neįvykdė įstatymo nustatytų pareigų, pareiškėja neteko galimybės gauti už minėtą 1,4 ha žemės sklypą mažiausiai 4 960,31 Lt tiesioginių valstybės išmokų: (1,43 ha × 5 × 198,23) + (1,43 ha × 5 × 247,76) + (1,43 ha × 5 × 247,76) ? 4 960,31 Lt). Jei Vilniaus apskrities viršininko administracija savo pareigą atkurti nuosavybės teises būtų įvykdžiusi anksčiau, pareiškėja taip pat būtų galėjusi parduoti ginčo sklypą už pakankamai aukštą kainą. Tačiau atsižvelgiant į žemės sklypų rinkos kainų pokyčius, t. y. į tai, kad žemės sklypų kainos šiuo metu yra ženkliai nukritusios, net jei pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą būtų atkurtos dabar, šią žemę pareiškėjai sunkiai pavyktų parduoti arba jei ir pavyktų, tai už itin žemą kainą. Tai taip pat laikytina nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja taip pat patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Nuo 1982 metų pareiškėja yra pensininkė. Ji yra pripažinta nukentėjusia nuo 1939 - 1990 metų okupacijos. Savo teises į ginčo žemę ji siekia įgyvendinti jau daugiau nei treji metai. Siekdama atkurti teises į ginčo žemę pareiškėja atliko visus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus veiksmus – visi reikiami dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikti laikantis šiuose įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų. Minėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu pažeistas savo teises pareiškėja buvo priversta ginti teisme. Dėl to pareiškėja turėjo ne tik išlaidų, bet prarado ir daug laiko bei jėgų. Pareiškėją išvargino daugkartiniai apsilankymai Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, ji nuolat jaučia nervinę įtampą bei pažeminimą dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko savivaliauja nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėja prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos patirtai neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo priteistina 10 000 Lt suma. Šiuo atveju yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247, 6.249, 6.250, 6.251 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai priteistinas iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 4 960,31 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 23 punkte nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Tvarkos 111 punkte nustatyta, kad sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo 2006 m. spalio 2 d., nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 buvo patvirtintos tik Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas, o nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Tačiau Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dar nėra parengtas. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus vykdantis VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. sausio 6 d. pateikė prašymą pratęsti projekto parengimo terminą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-1441 terminas buvo pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d., o vėliau, atsižvelgiant į Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 m. birželio 30 d. prašymą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-41 terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Todėl pareiškėjos teiginys, kad projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 28 punkte nustatyta, jog žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Todėl jei pareiškėjai, nepatvirtinus projekto, skubos tvarka būtų projektuojamas žemės sklypas, būtų pažeistos ne tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos, bet ir kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių kadastro vietovėje teisės. Teisės aktai nenustato žemėtvarkos projekto parengimo termino. Be to, atsižvelgiant į tokių projektų rengimo darbų kompleksinį pobūdį bei sudėtingumą, nustatyti konkretų jų rengimo terminą nėra galimybių. Pareiškėjos, kaip ir kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje, teisės nėra pažeidžiamos, nes nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, t. y. nėra Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1209-142/09 konstatuota, kad pareiškėjų teisė nėra pažeidžiama ir dėl to neturi būti ginama. Atsižvelgiant į šį teismo sprendimą, projekto rengimo darbai yra vykdomi toliau. Nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neprarado teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir kad jos teisės nėra pažeidžiamos, pareiškėjai negali būti priteistas jos prašomas žalos atlyginimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjos M. U. skundą iš dalies: priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 170 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 buvo patvirtinti: 1) Pagirių seniūnijos. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos bei plotas (2221,61 ha), kuriame projekto autorius Valstybinis žemėtvarkos institutas vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus; 2) Pagirių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas; 3) 2006 m. patikslintas Pagirių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas ir plano eksplikacijoje nurodyti patikslinti duomenys. Valstybinis žemėtvarkos institutui įsakyta nuo 2006 m. spalio 30 d. vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje ir juos užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (b. l. 39). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2.3.-11358-41 buvo patvirtinti: 1) piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, pateikusių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus po apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3256-41 patvirtinto projekto, sąrašas (45 asm.); 2) piliečių, pateikusių prašymus bei išvadas įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius, Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovėje, sąrašas (537 asm.); 3) Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas (453 asm.); 4) piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas Pagirių kadastro vietovėje sąrašas (229 asm.); 5) Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos tarnybinių dalų naudotojų sąrašas (7 asm.) (b. l. 40). M. U. buvo įtraukta į sąrašą (eiliškumo grupė 9, sklypo plotas 0,2352 ha) (b. l. 41-45). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2007 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu Nr. 28 „Dėl viešųjų logistikos centrų steigimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-435 „Dėl viešųjų logistikos centrų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-10627-(41) įsakė nevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją (b. l. 27). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41) kaip neteisėtą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. sausio 6 d. raštu Nr. VS2-3 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminus iki 2009 m. birželio 30 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 nurodė, kad Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, patenkančiose į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją, buvo suprojektuoti žemės sklypai 85 pretendentams, iš kurių nuomonę pareiškė ir atsiėmė išvadas 4, o likę 81 nesutinka, kad jiems žemės sklypai būtų projektuojami kitoje vietoje (b. l. 56). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) terminas buvo pratęstas iki 2009 m. birželio 30 d. (b. l. 54). Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. VS2-70 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti terminą iki 2009 m. gruodžio 30 d. Valstybinis žemėtvarkos institutas nurodė, kad iki projektavimo darbų sustabdymo sklypai buvo suprojektuoti 1-9 eiliškumo pretendentams bei daliai 10-to eiliškumo pretendentų ir kad projektavimo darbų sparta priklausys nuo to, kada bus iškviesti likę nepasirinkę sklypų 10-to eiliškumo pretendentai (b. l. 53). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 2.3-12408-(41) terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 30 d. (b. l. 55). Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. VS2-208 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti terminą iki 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-678-(41) terminas buvo pratęstas iki 2010 m. birželio 1 d.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 100 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Metodikos 4, 10, 35 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad būtina ir esminė sąlyga nuosavybės teisių atkūrimui – parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai turi priimti per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininkas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41). Dėl šio įsakymo priėmimo užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, inicijuotas pareiškėjos 1992 metais (b. l. 130). Šis procesas nėra baigtas ir šiuo metu. Pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teises, atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Visi reikalingi dokumentai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Žinia apie neteisėto įsakymo, kurio pagrindu stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, priėmimą sukėlė pareiškėjai stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl šių Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja jautė įtampą bei pažeminimą, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis. Neteisėtais Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturinė žala (CK 6.263 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 6.250 straipsnio bei 6.281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai priteistinas 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą netenkintinas, kadangi pareiškėja šį reikalavimą grindžia hipotetine galimybe įgyvendinti savo, kaip žemės ūkio veiklos subjekto, teisę gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas, numatytas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnyje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra žemės ūkio veiklos subjektas, galintis pretenduoti į tokias išmokas. Be to, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų negautų pajamų ir neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai priteistas 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.246 - 6.250, 6.271 straipsnių nuostatas, tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjos patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjos patirtos žalos. Šiuo atveju pareiškėjos, taip pat kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje teisės nėra pažeidžiamos, nes Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) yra nuginčytas ir nebegalioja. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1209-142/09 konstatuota, kad pareiškėjų (pretendentų) teisė nėra pažeidžiama ir dėl to neturi būti ginama. Todėl konstatuotina, kad ir pareiškėjos, kaip vienos iš pretendenčių, teisės nėra pažeidžiamos. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai yra vykdomi toliau. Nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-613/2009 pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. Nr. 2.3-10627-(41) priėmimas negali būti laikomas intensyviais veiksmais, sukeliančiais asmeniui didelę neturtinę žalą. Šiuo įsakymu nebuvo paneigta pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja neįrodė, kad dėl šio įsakymo priėmimo pablogėjo jos sveikata. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja M. U. kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą Pagirių kadastro vietovėje atkūrimo. Pareiškėjos tvirtinimu neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo įsakyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje, Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją (taip nurodyta skunde). Tuo tarpu neteisėtas atsakovo neveikimas pasireiškia tuo, kad turėdamas pareigą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, šios pareigos neįvykdė iki šiol, nepaisant to, kad išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikta 2006 m. spalio 16 d., o projektavimo darbai Pagirių kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 projekto autoriui – VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui įsakyta vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje nuo 2006 m. spalio 30 d. (2006-11-21 įsakymu Nr. 2.3-11358-41 patikslinta – nuo 2006-11-22 (b. l. 40)); projektavimo darbus užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (b l. 39). Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-11358-41 2 priedą ,,Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 27 straipsnį, pateikusius prašymus ir išvadas po Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 9220-41 nustatytos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios iki 2006 m. spalio 30 d. sąrašas“ M. U. įrašyta kaip pretendentė į 0,2352 ha žemės sklypą pagal 9-tą eiliškumo grupę (b. l. 41-43).
Vilniaus apskrities viršininko įsakymais Pagirių kadastro vietovės projekto papildymo terminai vis buvo tęsiami (b. l. 54, 55, 74, 106), o 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-10627-(41) Vilniaus apskrities viršininkas įsakė nevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją ( b. l. 27).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ buvo panaikintas (administracinė byla Nr. I-121-602/2009 (LITEKO duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2009-05-13)), tenkinant pareiškėjos M. U. (ir kitų pretendentų) skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas sprendime konstatavo, jog minėtas atsakovo įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui bei priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisėtumo principą (b. l. 23-26). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, remdamasi administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 nustatytais faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo požiūriu yra nustatyti.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas būtent apskrities viršininkams pavesta tvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus bei priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nors teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas (reikalingas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti), tačiau tai nereiškia, kad šis procesas gali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. Institucija turi laikytis protingo termino principo, o nustatytą terminą sustabdyti ar pratęsti gali tik esant tam tikroms objektyvioms priežastims, nes priešingu atveju būtų eliminuojamas pretendentų teisių gynimo institutas.
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas. Nors kitų atsakovo įsakymų, kuriais buvo nustatinėjami vis nauji žemėtvarkos projekto papildymo parengimo terminai pareiškėja ir neginčijo, tačiau anksčiau minėti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai, kuriuose nenurodyti jokie motyvai, o tik konstatuojama, jog naujas terminas nustatomas tenkinant (įvertinus) VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto prašymą, teisėjų kolegijos nuomone, yra ydingi, keliantys pagrįstų abejonių jų pagrįstumu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gavęs VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto prašymus, reikalavo projekto autorių pateikti išsamią ir konkrečią analizę, kodėl darbai nebuvo atlikti laikantis įsakymuose nustatytų terminų, ar kad pats atliko faktinės padėties analizę, ir jos pagrindu (pratęsė) nustatė objektyvų terminą žemėtvarkos projekto darbams užbaigti. Tokį netinkamą atsakovui priskirtų funkcijų vykdymą teisėjų kolegija vertina kai vilkinimą (neteisėtą neveikimą), suteikiantį pareiškėjai teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai M. U. buvo padaryta neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.250 str.), kurią atsakovas privalo atlyginti. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas bei vėlesnis jo neteisėtas neveikimas objektyviai galėjo sudaryti pareiškėjai nepatogumus, sukelti neigiamus išgyvenimus, nervinę įtampą, kurie nebuvo vienkartiniai ar trumpalaikiai. Bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principine įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo ir protingumo kriterijai šiuo atveju reiškia ir reikalavimą įvertinti neturtinės žalos specifiką. Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr. 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005). Taigi, pirmosios instancijos teismas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose, nenukrypo.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.