- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-9426-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03561-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu J. R., jo atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,
išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei Hertai Gurskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. R. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu J. R., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti J. R. neveiksniu visose turtinių santykių srityse bei iš dalies savarankišku su kitų asmenų pagalba asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl negebėjimo pasirūpinti savimi. Pripažinus J. R. neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją T. R..
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra J. R. sesuo. Pareiškėjos brolis J. R. yra neįgalus nuo kūdikystės, serga psichine liga, yra nevedęs, vaikų neturi, dėl proto negalios jam neterminuotai nustatytas neįgalumas. Dėl vystymosi sutrikimo, nuo vaikystės brolis mokytis nesugebėjo, nelankė mokyklos, todėl nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, pasirašyti dokumentų. Dėl savo fizinės ir psichinės būklės, nuo kūdikystės gyveno kartu su savo motina A. R., kuri juo rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkydavo piniginius reikalus, tačiau (duomenys neskelbtini) ji mirė, todėl po motinos mirties broliu rūpinasi pareiškėja. Nors brolis sugeba pasigaminti nesudėtingus valgius, susitvarkyti higienos reikalus, tačiau negali tvarkyti socialinių ir finansinių klausimų, kadangi yra neįgalus ir neraštingas. Po motinos A. R. mirties, teisę priimti palikimą turi pareiškėja ir jos brolis J. R., tačiau notaras atsisakė tvarkyti paveldėjimo dokumentus, kadangi brolis negali savęs atstovauti, nesupranta savo veiksmų pasekmių dėl ligos, todėl jam turi būti paskirtas globėjas ar rūpintojas. Kadangi J. R. yra neįgalus nuo kūdikystės, serga psichine liga, yra neraštingas, negali save atstovauti, nesupranta savo veiksmų pasekmių dėl ligos, dėl šių priežasčių yra pripažintinas neveiksniu visose turtinių teisinių santykių srityse ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse dėl negebėjimo pasirūpinti savimi. Kauno miesto savivaldybės socialinių paslaugų skyrius pateikė 2017 m. rugsėjo 25 d. išvadą, jog J. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse, taip pat gali tvarkytis tik iš dalies savarankiškai asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, asmens gebėjimu būti pagalbininku, šeimos santykių srityse.
Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, jog gyvena kurtu su broliu, jo sveikatos sutrikimus žino. Brolis yra paklusnus, ramus, tačiau nuo mažens turi sutrikimų. Jo nerišli kalba, kiti asmenys jos nesupranta, tačiau ji susišneka, negali savarankiškai suskaičiuoti iki 10. Buityje brolis gali ir nusiprausti, gali padėti daryti maistą. Jis gali daryti smulkius nedidelius nuolat besikartojančius darbelius. Nuėjęs nupirkti duonos, jis gali nupirkti tik tą, kurios pakuotę pažįsta iš paveikslėlio, bet jei duonos tokios nėra arba ji parduotuvėje padėta į kitą lentyną, jis duonos nenupirks. Vaistus broliui reikia paduoti, jis pats nesupranta, kad jam reikia išgerti vaistų. Savarankiškai brolis visiškai negalėtų gyventi. Jis negalėtų naudotis viešuoju transportu ar pan., niekada nėra dirbęs. Vienas negali niekur išeiti ar išvažiuoti. Jis nesupranta kaip jam apsirengti jeigu lauke yra šalta ar karšta. Mano, kad brolis negali suprasti savo veiksmų visose tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis negali tinkamai savarankiškai įvertinti savo sveikatos būklės, kreiptis į medikus. Negalėtų savarankiškai prižiūrėti būsto. Jis tik vykdo komandas, be nurodymų jis nežinotų ką daryti. Nemoka skaityti.
Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu J. R. paaiškino, kad jis yra teisme todėl, kad jį atsivedė sesuo. Negalėjo paaiškinti, kodėl jis yra atvykęs į teismą. Negalėjo pasakyti savo gyvenamosios vietos tikslaus adreso. Nurodė, kad seniai gyvena su sese. Dabar gyvena dviese, nes mama mirė. Pinigai yra eurai, už juos nuperka duonos, batono parduotuvėje, į kurią nueina su sese. Pats vienas niekur neina ir be sesės niekur neitų. Nežino, kas yra komunaliniai mokesčiai. Tvarko namus. Į mokyklą nėjo, skaityti nemoka. Televiziją žiūri. Balsuoti neina. Nežino, kas ketina kandidatuoti į prezidentus. Vaistus išgeria po valgio, tokius, kokius sesuo paduoda. Pas gydytojus nesilanko, nežino kokioj gydymo įstaigoj yra registruotas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovas su pareiškimu sutiko. Papildomai paaiškino, kad atstovaujamasis nuo vaikystės serga vidutiniu protiniu atsilikimu. Ekspertai nustatė, kad J. R. negali suprasti savo veiksmų visose turtinių santykių srityse. Dėl sugebėjimo suprasti savo veiksmus neturtinių santykių srityje, mano jog ekspertų išvada yra neaiški, nepasakyta kokiose tiksliose srityse pareiškėjas gali pilnai suprasti savo veiksmus. J. R. pats pripažįsta, kad viskam jo gyvenime vadovauja jo sesuo. Mano, kad atstovaujamasis negali savimi pasirūpinti savarankiškai tiek turtiniuose, tiek ir neturtiniuose santykiuose.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus duomenis, mano, kad J. R. yra įgimta būklė, kuri įtakoja jo psichinę sveikatą, jo gebėjimus suprasti savo veiksmus, akivaizdu, kad jis negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti turtinių santykių srityse. Dėl asmeninių neturtinių santykių sričių – psichiatrijos ekspertai pasisako dvejopai, tačiau įvertinus įrodymų visumą, akivaizdu, kad J. R. nesugeba įgyvendinti savo teisių ir interesų, juos tinkamai ginti ir visose neturtinių santykių srityse. Dėl nurodytų priežasčių prašo pripažinti J. R. neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).
Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Civilinio proceso kodekso 466 straipsnis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Byloje pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. – liepos 18 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada (e. b. l. 33-38), kurioje nurodyta, kad J. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas ( F71.0), pagal savo ligos pobūdį J. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys; pagal savo ligos pobūdį J. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. Taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai vėliau nurodo, jog J. R. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), tačiau ekspertai detaliau nepaaiškina, kokiose tiksliai nurodytų sričių dalyse J. R. sugeba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus (e. b. l. 4-6, 41, 65-66), proceso dalyvių paaiškinimus, nustatyta, kad J. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, neturi galimybės sudaryti sutarties su kitu asmeniu dėl pagalbos priimant sprendimus, iki šiol nėra nurodytos sutarties sudaręs, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse (Civilinio kodekso 2.10 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 468 straipsnis).
Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje (CPK 505 straipsnio 3 dalis), todėl teismo inicijuojama civilinė byla dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo J. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 496 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:
1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.;) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys;
2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.