- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- eA-3289-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04484-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- J. Ž., T. S., J. L., A. L., T. Ž.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Ž. (Y. Z.), T. S., J. L. (Y. L.), A. L. (A. L.), T. Ž. (T. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. Ž., T. S., J. L., A. L., T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas; Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180); 2) įpareigoti Migracijos departamentą tenkinti J. Ž., J. L., A. L., T. Ž. 2015 m. birželio 30 d. prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi); 3) panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-895(00181); 4) įpareigoti Migracijos departamentą patenkinti T. S. 2015 m. birželio 30 d. prašymą.
Paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. J. Ž. ir T. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jų sutuoktiniai. Kartu buvo pateikti ir J. Ž. nepilnamečių vaikų J. L., A. L. ir T. Ž. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-890(00177, 00178, 00179, 00180) atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi J. Ž. ir jos nepilnamečiams vaikams, o 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-895(00181) atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi T. S.. Abu sprendimai grindžiami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, padarius išvadą, jog J. Ž. santuoka su A. R. ir T. S. santuoka su A. E. yra sudarytos ne siekiant sukurti šeimos teisinius santykius, o tik užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudarytos santuokos yra fiktyvios. Paaiškino, kad santuokos buvo sudarytos ne formaliai jas įregistravus, o realiai švenčiant, dalyvaujant sutuoktinių draugams. Pareiškėjos ir jų sutuoktiniai gyvena Klaipėdoje, susituokti nuspręsta Gargžduose dėl mažesnių eilių. Santuokos buvo rengtos kartu dėl to, kad pareiškėjos Lietuvoje gyvena palyginti neilgai ir čia dar neturi daug draugų, bei dėl siekio sutaupyti. Pareiškėjų nuomone, Migracijos skyriaus darbuotojos selektyviai rėmėsi jų bei sutuoktinių paaiškinimais. T. S. sutuoktinio A. E. nurodymas, kad jo sutuoktinė niekur nedirba, tereiškia tai, jog T. S. nevyksta į darbą kokioje nors įmonėje ar įstaigoje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., nors A. E. žinoma, kad T. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir direktorė. Analogiška situacija buvo ir J. Ž. bei A. R. atveju: A. R. nurodė, kad sutuoktinė niekur nedirba, tačiau paaiškino, kad ji tapo namuose, rengia parodas, t. y. kas ir atitinka J. Ž. darbo pobūdį – parodų organizavimas, paveikslų gamyba ir pardavimas. Taip pat, pareiškėjų teigimu, buvo netinkamai įvertintas T. S. atsakymas, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir kartais apsilanko pas sutuoktinį. Pareiškėja paaiškino, kad yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi šis butas jai priklauso, bei kad dažnai nakvoja šiuo adresu sutuoktiniui dirbant naktimis. Sutuoktiniai nebuvo iki galo susitvarkę savo bendros buities, sutuoktinio bute buvo mažai T. S. daiktų, o T. S. su dukra J. Ž. ir anūku nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 27 d. atostogavo užsienyje. 2015 m. liepos 2 d. patikrinimo metu T. S. buvo jos sutuoktinio bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji parodė savo daiktus. Sprendime neteisingai nurodyta, kad T. S. tuo metu buvo apsirengusi viršutiniais drabužiais, nes iš tiesų buvo su pižama, sutuoktinis tuo metu dirbo – vežė nuolatinį klientą. Apie A. E. ir T. S. bendrą gyvenimą gali paliudyti kaimynas V. V.. J. Ž. ir A. R. atveju 2015 m. liepos 2 d. patikrinimo metu Migracijos skyriaus darbuotojai, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rado pusryčiaujančius abu sutuoktinius, tačiau jiems kilo įtarimas dėl parodytų drabužių priklausomybės – kad tai yra J. Ž. paauglio sūnaus drabužiai. Šie įtarimai buvo panaudoti prieš sutuoktinius, nors A. R. ir J. Ž. sūnaus J. L. ūgis ir sudėjimas yra panašūs, be to, sūnus nešioja netgi didesnio dydžio batus nei A. R.. Pažymėjo, kad Migracijos skyriaus darbuotojų psichologinis spaudimas neslepiant išankstinio nusistatymo prieš pareiškėjas, joms ir jų sutuoktiniams sukėlė stresą, dėl to apsiriko atsakydami į kai kuriuos klausimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nurodyta, kad T. S., nurodydama sutuoktinio gimimo datą, dėl streso suklydo nurodydama tik mėnesį. Tame pačiame sprendime kaip vienas iš santuokos fiktyvumo įrodymų panaudoti ir skirtingi T. S. ir A. E. atsakymai į klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis sutuoktiniai susipažino: T. S. nurodė, jog jie susipažino 2014 metų vasarą o jos sutuoktinis atsakė, kad jie susipažino 2015 metų vasarą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad A. E. atsakymas yra klaidingas, kadangi A. E. ir T. S. santuoka įregistruota ir atšvęsta 2015 m. gegužės 27 d., A. E. dar žiemą atliko T. S. buto remontą, būsimi sutuoktiniai su drauge N. M. žiemą lankėsi Nidoje. Analogiškai ir J. Ž. ir A. R. atveju: J. Ž. nurodė, jog jie pažįstami nuo 1996 metų, kai jos sutuoktinis buvo atvažiavęs į Maskvą, o ji tuo metu buvo studentė, turėdama galvoje, kad jie tiesiog buvo susitikę bendroje kompanijoje, o ne tai, kad jie buvo geri pažįstami. O A. R., kuris tokios pažinties „iš matymo“ neprisimena, nurodė, kad su sutuoktine susipažino 2014 metais Akropolyje, tą patvirtino ir J. Ž.. Aplinkybė, kad stresinėje situacijoje A. R. negalėjo pasakyti sutuoktinės vaikų ir jos mamos pavardžių, kurios yra skirtingos, yra protingai suprantama ir neįrodo santuokos fiktyvumo. A. R. apklausos lapuose pavadino T. S. sutuoktinės teta, kadangi sutuoktinių buityje ir pati A. S. vadina save rusišku žodžiu „tioščia“ (liet. uošve). Iš tiesų jam puikiai žinoma, kad T. S. yra sutuoktinės J. Ž. mama, kadangi jie susipažino ir bendrauja seniai, kartu šventė Naujuosius metus. Aplinkybė, kad A. R. nepažįsta sutuoktinės draugų, neatitinka tikrovės, jis pažįsta A. M., I. S. ir O. B., tačiau dėl streso Migracijos tarnyboje neprisiminė jų pavardžių, be to, pati J. Ž. Lietuvoje turi tik kelias drauges. A. R. santykiai su savo motina ir kitais giminėmis yra šalti, todėl J. Ž. su jais nėra susipažinusi. Taip pat J. Ž. nebuvo susitikusi su A. R. sūnumi, kuris gyvena su savo motina ir su kuria A. R. santykiai yra įtempti, A. R. su sūnumi pats susitinka buvusiai sutuoktinei nežinant. Aplinkybė, kad sutuoktiniai J. Ž. ir A. R. neveda bendro biudžeto, nesudaro pagrindo paneigti, kad jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, nes tą patvirtina objektyvūs įrodymai. Pažymėjo, kad Migracijos skyriaus darbuotojai darė A. R. psichologinį spaudimą grasindami apie santuoką pasakyti buvusiai jo sutuoktinei, įtikinėdami, kad ši jam nebeleis pasimatyti su vaiku. Sprendimuose taip pat paminėtos aplinkybės, kad 2015 m. birželio 30 d. patikrinimo metu bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Migracijos skyriaus darbuotojos rado T. S. su dukra J. Ž. ir jos nepilnamečiais vaikais bei drauge, tačiau bute nebuvo T. S. sutuoktinio. Šiuo atveju T. S. sutuoktinio šiame bute ir neturėjo būti, nes jis jame negyvena. Šiuo konkrečiu atveju T. S. šiame bute nakvojo todėl, kad ji su J. Ž. išvakarėse 2015 m. birželio 29 d. buvo užrašytos vizito į Migracijos tarnybą, tačiau iki institucijos darbo pabaigos nespėjo užbaigti reikalų, todėl joms buvo pasakyta ateiti kitą dieną 9 val. ryto. Migracijos tarnyba yra arčiau dukros gyvenamosios vietos (900 m), todėl T. S. ir pasiliko pas ją pernakvoti. Pačiuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjos Migracijos skyriui būtent 2015 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimus dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime vėl remiamasi niekuo nepagrįsta abejone dėl pareiškėjų paaiškinimų, kad J. Ž. sutuoktinis A. R. anksti išvyko į darbą. A. R. kartais iškviečiamas į darbą anksčiau, konkrečiu atveju A. R. iš vakaro žinojo, kad 2015 m. birželio 30 d. turės vykti į darbą 6 val. ryto. Kaip vieną iš santuokų fiktyvumą neva patvirtinančių įrodymų panaudota ir aplinkybė, kad T. S. ir J. Ž. su vienu iš sūnų atostogavo be sutuoktinių. Tačiau atostogos nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 27 d. Ispanijoje nebuvo planuotos iš anksto, pareiškėjos išvyko pasinaudojusios T. S. sutuoktinio A. E. pažįstamos, dirbančios kelionių agentūroje, paskutinės minutės pasiūlymu, kuriame negalima laisvai pasirinkti vykstančių asmenų skaičiaus.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.