- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- eI-1924-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03189-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- R. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės R. K. 93,81 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-07-01 iki 2020-09-30. Taip pat prašė priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017-03-28 sprendimu Nr. T-VIII-634 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojų registrą administruoja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kuri yra atsakinga už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos išieškojimą. Pagal Nuostatų 26 punktą rinkliava sumokama į Varėnos rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą. Nuostatuose nurodyta, kad rinkliava, tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, nes prievolė mokėti vietinę rinkliavą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagal VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Varėnos rajono savivaldybėje, todėl ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pagrindo, dėl kurio atsakovė galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą arba nuo vietinės rinkliavos būtų atleista nėra. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko ir nepateikė prašymo (-ų) atidėti bylos nagrinėjimą, o apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl, proceso dalyviams nedalyvaujant, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-08-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1757-423/2017 priteisė iš atsakovės R. K. pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 180,39 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-03-31 bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018-11-09 teisme gautas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Taigi, matyti, kad atsakovei pareiga mokėti rinkliavos mokestį už tą patį objektą (esantį (duomenys neskelbtini), tik kitą laikotarpį) jau buvo konstatuota teismo sprendimu, tačiau, atsakovei geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, buvo išduotas vykdomasis dokumentas priverstiniam sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė apie priimtą teismo sprendimą ir vykdytą išieškojimą akivaizdžiai patvirtina tai, kad atsakovei R. K. iš esmės galėjo ir turėjo būti žinoma apie jai egzistuojančią pareigą mokėti vietinės rinkliavos mokestį.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų IX skyriuje reglamentuotos galimos rinkliavų lengvatos, tačiau, šiuo atveju, duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Atsakovė įstatyme nustatyta tvarka ir būdais buvo informuota apie jos atžvilgiu iškeltą administracinę bylą, tačiau iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovės pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį bei dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio. Taip pat nepateikė įrodymų, kad už prašomą laikotarpį būtų sumokėjusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 93,81 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės rengiant prašymą jos patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas R. S. (2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 93,81 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir 81 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-07-01 iki 2020-09-30.
Pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.