- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e1-1480-1138/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- Ž. L.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016 m. rugpjūčio 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023 m. birželio 19 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (3,06 prom.), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą savo sugyventinei Ž. G. bei tokiais savo tyčiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais Ž. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis Ž. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 18 d., jis iš (duomenys neskelbtini), kur dirba turėdamas darbo kontraktą, grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena jo sugyventinė Ž. G., su kuria jis gyvena apie metus laiko. Jis dirbti į (duomenys neskelbtini) išvažiuoja kartais pusmečiui, kartais trims mėnesiams, į (duomenys neskelbtini) grįžta tik dviem savaitėms, po to vėl išvažiuoja. Šiais metais į (duomenys neskelbtini) jis išvažiavo šių metų kovo mėnesį ir grįžo tik, kaip jau minėjo, birželio 18 d. Birželio 18 d. grįžus į namus jis su Ž. gėrė alkoholį, po to atsikėlę 19 d. prieš pietus, kartu su Ž. nuėjo pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kur visi gėrė alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Begeriant pas Ž. tėvus, namų kieme jam įvyko epilepsijos priepuolis ir jis nuvirto. Kiek prisimena, pirmoji prie jo pribėgo Ž. mama D., kuri pašaukė Ž.. Kas vyko toliau, jis nežino, todėl papasakoti negali. Atsipeikėjęs jis norėjo eiti namo, nuėjo į Ž. tėvų namus, pasiėmė savo kuprinę, kurioje buvo sudėtas alkoholis, kurį jis buvo nusipirkęs, ir jį ketino išnešti namo. Ž. jis pasakė, kad eis namo, o ji nenorėjo, kad jis išsineštų alkoholį. Tada jie ėmė konfliktuoti, jis ėjo link namų, o Ž. jį pasivijusi iš nugaros stūmė, jis nugriuvo ant žemės, tada ji jam du kartus koja spyrė į veidą, tiksliau į nosį. Kadangi buvo labai girtas ir po epilepsijos priepuolio, galbūt supykęs atsikėlęs nuo žemės jai galėjo trenkti kumščiu į kaktą, tačiau jis kategoriškai to pasakyti tikrai negali, nes neatsimena. Jei gerai atsimena, tada Ž. atėmė iš jo degtinę, kurią nusinešė į tėvų namus, tada jis nubėgo paskui ją, vieną butelį pagriebė nuo stalo, o kitas liko, išbėgo į lauką ir atsukęs butelio kamštelį, degtinę išpylė ant žemės ir tuščią butelį numetė, tada Ž. pagriebė tuščią butelį ir metė į jį, tačiau jis pasitraukė ir ji į jį nepataikė. Kadangi po Ž. spyrių jam į veidą iš nosies stipriai bėgo kraujas, todėl jis nubėgo pas netoli Ž. tėvų gyvenantį kaimyną R. S., kurio tikriausiai paprašė iškviesti policijos pareigūnus ar medikus. R. jam leido nusiprausti kruviną veidą ir atvykstančių tarnybų jis laukė prie kaimyno R. S. namų. Kaip viskas įvyko, kaimynas nematė, Ž. tėvai, kas tarp jų įvyko, irgi negalėjo matyti, nes jie tuo metu, jei gerai prisimena, buvo namuose, o konfliktas tarp Ž. ir jo įvyko namų kieme. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu prisipažįsta visiškai, kadangi būdamas stipriai neblaivus ir supykęs, po to, kai ji jam įspyrė į veidą, galėjo jai kokį kartą suduoti kumščiu į kaktą. Dar nori pasakyti, kad jo apklausoje gali būti nedidelių netikslumų ir jis gali kažkiek painioti įvykio aplinkybes, kadangi įvykio metu jis buvo labai girtas.
3. Kaltinamojo Ž. L. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad su Ž. L. ji gyvena apie dvejus metus, jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su Ž. veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, ji turi du vaikus iš ankstesnių savo santykių, tačiau vienas jos vaikas gyvena su tėvu, kitas apgyvendintas globos namuose. Su Ž. būdami blaivūs sutaria gerai, tačiau išgėrus alkoholio, tarp jų kyla konfliktai, ji yra keletą kartų kvietusi policijos pareigūnus. Ž. uždarbiauja (duomenys neskelbtini), grįžta per metus keletą kartų, pabūna apie savaitę ar dvi namuose, po to 2-3 mėnesiams išvažiuoja. Grįžęs į namus Ž. beveik visą laiką geria alkoholį, dėl to tarp jų kyla konfliktai. 2023 m. birželio 19 d., apie 11 val., tikslaus laiko neprisimena, todėl nurodyti negali, ji kartu su Ž. buvo nuėję pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur kartu su jais gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Vienu metu būdamas stipriai neblaivus, Ž. būdamas tėvų namų kieme nugriuvo ant žemės ir jam prasidėjo epilepsijos priepuolis, iš burnos ėmė tekėti putos, buvo traukuliai, todėl ji jį apvertė ant šono, o praėjus apie 20 minučių Ž. pagerėjo, jis atsigavo ir jie abu grįžo į tėvų namus, kur toliau gėrė alkoholį. Ž. epilepsijos priepuoliai užeina ne pirmą kartą, tačiau jis negeria jokių vaistų nuo priepuolių, jis purškiasi vaistus nuo astmos. Praėjus dar kuriam laikui, tiksliai kokiam, ji pasakyti negali, nes nežino, Ž. jai pasakė, kad eitų namo, tačiau ji eiti atsisakė, nes žino, kad Ž. būdamas girtas būna priekabus, neleidžia jai niekur eiti, tarp jų gali vėl kilti konfliktas, kadangi prieš tai naktį ji negrįžo namo ir dėl to jie buvo susipykę, jis buvo išmetęs jos, jos vaikų drabužius, todėl pasakė, kad dar nori išgerti ir liks pas savo tėvus. Visas jų konfliktas vyko tėvų namų kieme, jie su Ž. buvo dviese, tėvai buvo namo viduje todėl nieko nematė ir negirdėjo. Po to, kai ji pasakė, kad namo neis, Ž. ėmė ją keikti, vadinti visokiais įžeidžiančiais žodžiais, todėl ji jam pasakė, kad jis išeitų iš jos tėvų kiemo, jos nekeiktų ir neįžeidinėtų. Tada, ji nežino kodėl, Ž. ėmė bėgti iš kiemo, ji jį vijosi iš paskos, o jis vienu metu atsisuko ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą jai į kaktą, po ko jai labai apsvaigo galva, o kas įvyko toliau, ji nežino, nes neatsimena. Kiek matė, jis nubėgo pas jų kaimynę, o praėjus gal 20 minučių į jos tėvų namus atvažiavo policijos ekipažas ir greitosios pagalbos automobilis, kuriuos, kaip suprato, iškvietė Ž.. Atvykus policijos pareigūnams ji matė, kad Ž. marškinėliai buvo ištepti, kiek suprato krauju, nes matėsi jog Ž., lyg apatinės lūpos vidinėje pusėje bėgo kraujas, todėl galvoja, kad jis lūpą galėjo susikąsti epilepsijos metu, tik prieš tai to nepastebėjo, arba jis galbūt bėgdamas pas kaimynę galėjo nuvirsti. Atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė, tačiau ji jiems pasakė, kad Ž. jai taip pat sukėlė fizinį skausmą, parodė jiems gumbą, tačiau nežino, kodėl policijos pareigūnai sulaikė tik ją. Parsivežus ją į policijos komisariatą, ten atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ją apžiūrėjo, po kurių apžiūros ją išvežė į laikino sulaikymo kamerą. Tiek medikams, tiek policijos pareigūnams ji parodė savo kairę ranką, kurioje yra didelė kraujosruva, bei pasakė, kad Ž. prieš keletą dienų ją sumušė, tačiau kodėl taip pasakė, nežino, gal iš pykčio, nes ranką ji užsigavo būdama neblaivi, galbūt kažkur virto, tiksliai neatsimena, kadangi alkoholį geria jau keletą dienų, todėl jai sunku atrinkti, kas ir kada įvyksta. Daugiau nieko papasakoti negali, dėl jai sukelto fizinio skausmo ji savo sugyventiniui Ž. pretenzijų neturi, jam atleidžia, pas medicinos ekspertą tikrai nevyks, civilinio ieškinio nereikš ir nepageidauja, kad jai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatinėjamas iš medicininių dokumentų, kadangi nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau.
4.1. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad anksčiau apklausta liudytoja apie jai sukelto fizinio skausmo aplinkybes ji davė teisingus parodymus, tačiau savo duotus parodymus nori papildyti. Šioje apklausoje ji nori kategoriškai patvirtinti, kad jos tuo metu buvęs sugyventinis Ž. L. (šiuo metu jie kartu negyvena) konflikto metu, jai rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kaktą, po ko jai labai skaudėjo ir iškilo didžiulis gumbas, kurį užfiksavo policijos pareigūnai ir ją apžiūrėję medikai. Kaip ir minėjo pirminėje savo apklausoje, jų konflikto daugiau niekas nematė, jie buvo tik dviese. Praėjus kuriam laikui ji girdėjo iš kaime sklindančių kalbų, kad Ž. L. gyrėsi ir juokėsi, kad visus apgavo pasakydamas, kad ji neva pati galvą daužė į stulpą, taip pat kalbėjo, kad apsižvalgė, kad niekas nemato, kad nebūtų liudytojų ir tada sudavė jai kumščiu į kaktą. Daugiau nieko papasakoti negali, Ž. L. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.
5. 2023 m. birželio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. I. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. birželio 19 d., apie 13.14 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariate buvo gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad dabar pas pranešėją atėjęs kaimynas Ž. ((duomenys neskelbtini) metų) paprašė iškviesti pagalbą, nes jį sumušė. Daugiau aplinkybių pranešėjas nežino. Nukentėjęs kaimynas sąmoningas, kraujuoja iš burnos ir nosies. Nukentėjęs lauks gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Informuotas apskrities vyriausiasis komisariatas. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato vyriausiuoju patruliu M. K. ir aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2023 m. birželio 19 d., apie 13.05 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus (3,06 prom.) Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą sudavė į kaktą ir koja užmynė ant kairės rankos žasto savo neblaiviai sugyventinei (3,22 prom.) Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrint Ž. G. veidą, dešinėje kaktos pusėje matėsi guzas, o ant kairės rankos žasto paraudimas ir hematoma. Atvykęs GMP ekipažas po apžiūros Ž. G. išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Ž. G. nepageidavo, kad prieš ją smurtavęs sugyventinis būtų iškeldintas ir įpareigotas gyventi skyriumi. Ž. G. teigimu, ankščiau jos sugyventinis Ž. L. prieš ją yra smurtavęs, todėl dėl šios dienos smurto turės pretenzijų. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Procesiniai veiksmai su Ž. G. ir Ž. L. atlikti nebuvo dėl girtumo, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. Ž. L. nesulaikytas. Asmenims girtumas nustatytas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFL-0111, metrologijos patikros sertifikato Nr. 1834089. Filmuota „BodyCam“.
6. 2023 m. birželio 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje – įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą randamas medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Gyvenamo namo teritorija neaptverta. Gyvenamasis namas užrakintas, iš vidinės kiemo pusės yra sandėliai, malkos. Gyvenamojo namo teritorijoje yra pieva, kurioje matosi stovinti krepšinio lenta. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.
7. Iš 2023 m. birželio 19 d. asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, kad paprašius Ž. G. nurodyti sužalojimus ar skaudamas vietas, nurodė kaktos sritį ir kairės rankos žastą. Apžiūrint kaktos sritį dešinėje pusėje matomas paraudimas ir guzas. Apžiūrint kairę ranką, ant žasto matomas paraudimas ir 13 cm ilgio hematoma. Daugiau sužalojimų ar skaudamų vietų nenurodė. Išsamesnę asmens apžiūrą atliko įvykio vietoje GMP ekipažas.
8. 2023 m. birželio 19 d. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje nurodyta, kad Ž. G. sumušė vyras, kaktoje stebimas guzas, kairės rankos žasto srityje didelė hematoma. Preliminari diagnozė – paviršiniai sužalojimai apimantys kelias kūno sritis.
9. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš į įvykį reagavusių pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašų nustatyta, jog vaizdo įraše Nr. PSS-20230619-134552UTC+0300 (trukmė 30 min.) matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, klausia kas atsitiko. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnas aiškinasi, ar Ž. L. ir Ž. G. yra sugyventiniai, kur gyvena, nustatinėja girtumus. Ž. G. pasako, kad gyvena viename bute, Ž. L. dirba (duomenys neskelbtini), ji gyveno jo bute. Policijos pareigūnas klausia, kieno bute. Ž. G. tvirtina, kad ją sumušė Ž. L.. Vaizdo įraše Nr. PSS-20230619-141552UTC+0300 (trukmė 1.13 min.) matyti, kaip policijos pareigūnas kalba su Ž. L., kuris ima neigti, jog Ž. G. jo nemušė, tačiau 00.37 min. pasako – „jinai mani mušė nu ir viskas, bet nenoriu, kad vežtumėt“. Daugiu tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įraše Nr. PSS-20230619-143718UTC+0300 (trukmė 4.47 min.) matyti, kaip Ž. G. sėdi tarnybiniame automobilyje ir dar kartą patvirtina, kad Ž. L. ją sumušė.
Motyvuojamoji dalis
10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
11. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. L. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo Ž. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. L. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės Ž. G., atžvilgiu, t. y. 2023 m. birželio 19 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (3,06 prom.), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą savo sugyventinei Ž. G. bei tokiais savo tyčiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.
13. Kaltinamojo Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
14. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo Ž. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto bausmę. Skirti Ž. L. įpareigojimą per 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje (atlikus arešto bausmę).
15. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
16. Teismas, skirdamas Ž. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, pagal „Sodros“ duomenis, (duomenys neskelbtini) nedirbantis, nurodo dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, taip pat atsižvelgia į Ž. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė, kai jam nustatytas net 3,06 prom. neblaivumas, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė, bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nebūtų pasiekti, teisingumo įgyvendinimas neužtikrinamas.
18. Kaltinamajam Ž. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. L. galutinę 30 (trisdešimities) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti Ž. L. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (atlikus arešto bausmę).
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Kaltinamajam Ž. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.