Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-12 · Administracinė byla Nr. I-1861-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
I-1861-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1861-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01728-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,pareiškėjui R. P. nedalyvaujant,dalyvaujant atsakovo atstovui A. A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 5).

Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. spalio 13 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjui nebuvo sudarytos normalios suėmimo – kalinimo sąlygos. Kameros perpildytos, jose nebuvo vietos mankštintis, nebuvo galimybės laisvai judėti, prasilenkti su kitu žmogumi. Kamerose buvo tvanku, trūko oro, suvaržyta galimybė išsimaudyti duše, todėl buvo išbertas, o tai sukėlė itin didelių nepatogumų. Sunku buvo užmigti, o užmigus dažnai nubusdavo dėl kūno niežulio. Jautė nuolatinį galvos skausmą, pastovų nuovargį, nemigą. Tapo irzlus, nervingas, jautėsi prislėgtas, pavargęs ir emociškai išsekęs. Kadangi atsakovas nesudarė tinkamų kalinimo sąlygų, t.y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-10) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas skundžiasi dėl laikymo sąlygų - gyvenamojo ploto trūkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Testa v Croatia (Nr. 20877/04) 43 str. nurodyta, kad minimalaus griežtumo lygio įvertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo bylos aplinkybių, tokių kaip poveikio trukmės, jo fizinio ir psichinio efektų ir, kai kuriais atvejais, nuo lyties, amžiaus ir sveikatos būklės. Pareiškėjui būnant Kauno tardymo izoliatoriuje Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 3 str. nebuvo pažeistas. Neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginys, kad dėl ploto trūkumo didžiąją laiko dalį turėdavo gulėti lovoje. Vieną valandą per dieną jam buvo suteikiama galimybė būti gryname ore pasivaikščiojimo kiemelyje, jis taip pat galėjo naudotis biblioteka, sveikatos priežiūros tarnybos paslaugomis, koplyčia, kartą per savaitę vedamas praustis duše, lankytis sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, t.y. turėjo priemonių sušvelninti neigiamą laikymo kamerose įtaką ir jomis naudojosi. Kamerose laikomi asmenys bet kada gali patys atidaryti langą ir vėdinti kameras. Tam nereikia pareigūnų pagalbos ar leidimo. Kauno TI taip pat yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, dėl kurios veikimo pareiškėjas pretenzijų nereiškia. Pareiškėjas nepateikė jokių patirtos žalos, sveikatos sutrikdymo įrodymų, savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir iš esmės vadovavosi tik abstrakčiais teiginiais, išdėstytais skunde.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo laikotarpiu tam tikru metu pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei nustatė teisės aktai, tačiau pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose buvo laikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir iki 2010 m. spalio 13 d. (b.l. 12-22). Skunde jis reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo laikymo šiuo laikotarpiu netinkamomis sąlygomis perpildytose kamerose.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė prašymą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir skundą dėl to atmesti.

Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. spalio 13 d., kai, jo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2014 m. lapkričio 18 d. (b.l. 6), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės tardymo izoliatoriuje buvimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir iki 2010 m. spalio 13 d., ją taikyti ir skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė