- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eI2-10446-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06425-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- D. S. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus universitetui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. R. (D. S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus universitetui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2024 m. spalio 22 d. (pareiškėjo skunde nurodyta sprendimo priėmimo data 2024 m. spalio 28 d. laikytina rašymo apsirikimu) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S236638 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje). 2022 m. lapkričio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205790, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 30 d., asmeniui įteiktas 2022 m. gruodžio 6 d.
2023 m. spalio 3 d. Vilniaus universitetas Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2310-PRNŠ-0315, kuriame nurodė, kad studijos Vilniaus universitete nutrauktos, studentas neužsiregistravo studijoms. Pareiškėjo duomenimis, jis jau kurį laiką negalėjo prisijungti prie Vilniaus Universiteto sistemos bei matyti pranešimų, o taip pat negavo jokios informacijos apie tai, iki kada jam buvo suteiktos akademinės atostogos. Tačiau, 2024 m. lapkričio 5 d. gautas universiteto paaiškinimas patvirtina informaciją, kad pareiškėjas buvo akademinėse atostogose. Pareiškėjo pradinis bendravimas su Vilniaus Universitetu prasidėjo 2022 m. kovo mėnesį, kuomet universitetas priėmė pareiškėją kaip mainų studentą 2022 metų pavasario semestrui. Tuomet, buvo pasinaudota teise atvykti į Europos sąjungą be vizų 90 dienų. Pareiškėjas iš Varšuvos oro uosto 2022 m. liepos 12 d. išvyko į Gruziją, būdamas Gruzijoje išlaikė internetinius egzaminus į Vilniaus universitetą bei sumokėjo mokestį už mokslą už pirmąjį semestrą. Būdamas Vilniuje po 2022 m. rugsėjo 17 d., pareiškėjas apsistojo paskirtame bendrabutyje bei kreipėsi dėl leidimo gyventi paduodant prašymą Migracijos departamentui Alytuje. Taigi, pareiškėjas buvo pasiėmęs akademines atostogas, bei išvyko dirbti į Lenkiją, o paskui pas savo šeimą į Ukrainą. Pareiškėjo paso skenavimo metu matosi išvykimo iš Europos Sąjungos laiko žymą – 2023 m. balandžio 2 d. Nuo to laiko pareiškėjas nebegalėjo išvykti iš Ukrainos dėl karo padėties apribojimų. Pareiškėjas sustabdė studijas bei grįžo į savo kilmės šalį, kadangi siekė grįžti namo ir padėti savo šeimai; jautėsi blogai, kai išvyko iš savo šalies, esant tokiai politinei situacijai; jam trūko lėšų, kad galėtų toliau mokėti įmokas už studijas. Pareiškėjas tikėjosi, kad Lenkijoje turės daugiau darbo perspektyvų ir gaus didesnį atlygį. 2024 m. rugpjūčio 28 d. gavęs Migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) sistemoje žinutę dėl leidimo laikinai gyventi grąžinimo, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos konsulate Kijyve grąžino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos ambasadai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, skirdamas griežčiausią nuobaudą – uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2027 m. spalio 21 d., nepateikė jokių argumentų bei motyvų, kodėl taikytina tokia nuobauda. Įstatymo 133 straipsnis reglamentuoja užsieniečių draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismų praktikoje šio straipsnio taikymas dažniausiai susijęs su užsieniečių išsiuntimu, grąžinimu ar įpareigojimu išvykti iš šalies. Taigi, sprendimas buvo priimtas minėtu straipsniu, tačiau šitas straipsnis nenurodo imperatyvo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o tik numato, kad gali būti taikytina tokia nuobauda. Taigi, nesant jokiam sprendimo motyvui ir argumentui tokia nuobauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga.
Pažymėjo, kad pareiškėjas sąžiningai įvykdė visus Migracijos departamento reikalavimus, iš karto grąžino laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Regionų teismų praktikoje asmens sąžiningumas dažnai vertinamas kaip vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant šalių teises ir pareigas. Sąžiningumo principas yra esminė teisinės sistemos vertybė, grindžianti tiek šalių elgesį, tiek ginčų sprendimą. Teismai, taikydami šį principą, siekia apsaugoti teisėtus šalių interesus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui teisėmis. Šiuo atveju pareiškėjas buvo sąžininga ginčo šalis ir jo veiksmai nepažeidė kitų asmenų bei institucijų interesų, kad būtų jam pritaikyta tokia griežta nuobauda, kaip uždraudimas atvykti į šalį. Teisės į gerą administravimą plėtojimui, be kita ko, yra reikšmingas Europos Parlamento patvirtintas Europos gero administracinio elgesio kodeksas, pateikiantis minėtos teisės suvokimą sensu lato (lot. plačia prasme) ir įtraukiantis tokius aspektus kaip teisėtumas, diskriminacijos nebuvimas, proporcingumas, piktnaudžiavimo galia nebuvimas, nešališkumas ir nepriklausomumas, objektyvumas, teisėti lūkesčiai, nuoseklumas ir patarimas, sąžiningumas, etiketas, teisė būti išklausytam ir pateikti pareiškimus, pagrįstas sprendimų priėmimo terminas, pareiga pagrįsti sprendimą, apskundimo galimybių nurodymas ir kt. Taigi, šiuo atveju nėra jokių argumentų, dėl ko turėtų būti taikytina tokia griežta nuobauda.
Pareiškėjas akcentavo, kad Ukrainos ministrų kabineto sprendime „dėl valstybės sienos kirtimo taisyklių patvirtinimo“ yra nustatytas draudimas karinio amžiaus (18–60 metų) vyrams išvykti iš šalies. Pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę dėl karo apribojimų nebuvo galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką tęsti studijų.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas turėtų būti naikintinas, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, nes jame nebuvo nurodyti jokie faktai (duomenys), pagrindžiantys tokį sprendimą, nenurodomi jokie tokio sprendimo motyvai, o nurodytų (išvardintų) raštų turinys taip pat nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo, taip pat nėra pateikta jokios su tyrimu susijusios medžiagos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti ir panaikinti 2024 m. spalio 22 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S236638.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S198026 panaikinti pareiškėjui 2022 m. lapkričio 25 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760205790 (šis sprendimas nėra skundžiamas, yra įsiteisėjęs), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, neatvyko studijuoti), ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu nurodytu pagrindu, asmuo neatvyko studijuoti (su universitetu studijų sutarties nesudarė). Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236638 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), taigi, 2024 m. spalio 24 d. pranešimas Nr. 24SD28033 pareiškėjui buvo išsiųstas vadovaujantis Taisyklių 20 punktu. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją, nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjas neatvyko studijuoti, neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą nustatytą (3 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Pažymi, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas (toliau – ir Universitetas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad teisiniai santykiai su pareiškėju (studijų sutartis) buvo nutraukti 2023 m. rugsėjo 21 d. Informacija atsakovui dėl studijų santykių nutraukimo buvo pateikta 2023 m spalio 3 d. per atsakovo informacinę sistemą. Pareiškėjo ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas tik 2024 m. spalio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po pareiškėjo studijų sutarties nutraukimo. Studijų sutarties nutraukimo faktas nebuvo ginčijamas, Universiteto ir pareiškėjo nuo studijų sutarties nutraukimo momento nesiejo jokie teisiniai santykiai, nebuvo kilę ginčų, nėra neišspręstų tarpusavio atsiskaitymų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad šioje byloje yra koks nors Universiteto teisinis ar dalykinis suinteresuotumas dėl bylos eigos arba jos baigties. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Už-5732 buvo priimtas į Vilniaus universitetą į dalines studijas (mainų studentas) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2022 m. rugpjūčio 12 d. Studijų prorektoriaus įsakymu Nr. Ss-9 pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas studijuoti nuolatinių studijų magistrantūros studijų programoje „Programų sistemos“ (valstybinis kodas [6211BX006]). Studentas sudarė studijų sutartį Nr. 22-215691 (toliau – ir Sutartis). 2023 m. sausio 20 d. Matematikos ir informatikos fakulteto dekano įsakymu Nr. 110000-DS-837 studentas buvo išleistas į akademines atostogas dėl asmeninių priežasčių nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Studentas apie išleidimą apie akademines atostogas buvo informuotas Vilniaus universiteto Studijų informacinėje sistemoje (VUSIS). Studentas pakartotinai apie išleidimą apie akademines atostogas buvo informuotas VUSIS 2023 m. kovo 9 d. pranešimu. Studentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo VUSIS automatiniu pranešimu informuotas, jog turi pateikti prašymą dėl grįžimo po akademinių atostogų, išaiškinta, kad neparašius prašymo, pagal Vilniaus universiteto Studijų nuostatus, jis bus šalinamas iš Universiteto. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo papildomai informuotas Matematikos ir informatikos fakulteto studijų administratorės, kuri į VUSIS Universiteto suteiktą el. pašto adresą išsiuntė pranešimą dėl nepateikto prašymo tęsti studijas, prašė jį pateikti. 2023 m. rugsėjo 11 d. studentas gavo paskutinį VUSIS pranešimą, kuriame nurodoma, kad yra pradėta studento studijų sutarties nutraukimo procedūra, neįgyvendinus Universiteto ir studento sudarytos studijų sutarties 22 punkte numatytų procedūrų. 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus įsakymu Nr. SD-521 Sutartis buvo nutraukta Universiteto iniciatyva dėl neužsiregistravimo studijoms po akademinių atostogų nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas buvo Universiteto studentas (mainų programoje, vėliau nuolatinių magistrantūros studijų programoje) nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. imtinai. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktos akademinės atostogos nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 rugpjūčio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl byloje kilusio ginčo ir nustatytų aplinkybių
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (trejus metus) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S198026 panaikinti pareiškėjui 2022 m. lapkričio 25 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760205790 (šis sprendimas nėra skundžiamas, yra įsiteisėjęs), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, neatvyko studijuoti), ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, asmuo neatvyko studijuoti (su universitetu studijų sutarties nesudarė). Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236638 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Su pastaruoju sprendimu pareiškėjas nesutinka ir dėl to pateikė teismui skundą.
II. Dėl administracinio akto teisėtumo
2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. 2209-LLG-1130 išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina studijuoti Vilniaus universitete Lietuvos mokslo ir studijų institute pagal studijų programą (programas). Pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymas dėl leidimo išdavimo patvirtina, kad jis įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760205790, patvirtina, kad jis pareiškėjui išduotas iki 2024 m. gruodžio 30 d., asmeniui įteiktas 2022 m. gruodžio 6 d. Leidimas išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje).
2023 m. spalio 3 d. Vilniaus universitetas Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2310-PRNŠ-0315 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, pareiškėjui neužsiregistravus studijoms, jis 2023 m. rugsėjo 21 d. išbraukiamas iš studentų sąrašų.
2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 24S198026 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760205790, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, neatvyko studijuoti), ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, asmuo neatvyko studijuoti (su universitetu studijų sutarties nesudarė). Byloje nėra ginčo, kad šio sprendimo pareiškėjas neskundė ir jis yra įsiteisėjęs.
2024 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. 24SD28033 pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Migracijos departamento 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236638, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2027 m. spalio 21 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kai asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
Aptartieji įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduotas jam ketinant studijuoti Vilniaus universitete, jam neatvykus užsiregistruoti studijoms, 2024 m. rugpjūčio 28 d. atsakovo sprendimu leidimas laikinai gyventi panaikintas, jo pareiškėjas neginčijo.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis).
Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad laikino leidimo panaikino faktas leidžia taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.
Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
2014 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), kuri, be kita ko, taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (2 punktas).
Kriterijų vertinimo tvarkos 11–14¹ punktuose nustatyti kriterijai, kurie taikomi priimant draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas.
Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į (11 punktas): 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Pažymėtina, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte yra nustatytas bendras įpareigojimas sprendžiant dėl uždraudimo atvykti atsižvelgti į tris elementus: leidimo panaikinimo pagrindą, užsieniečio ryšius ir praeityje buvusius faktus, susijusius su dėl užsieniečio priimtais sprendimais. Įvertinus šias aplinkybes, remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 14 punktuose nustatytais reikalavimais, sprendžiama dėl draudimo laikotarpio.
Tai reiškia, kad sprendimą priimančiam subjektui teisės aktais yra suteikti įgaliojimai kiekvienu konkrečiu atveju ne tik nustatyti draudimo atvykti laikotarpį vadovaujantis konkrečiomis Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis, bet ir spręsti, ar nustatytas draudimo laikotarpis laikytinas protingu ir proporcingu ir priimtą sprendimą pagrįsti.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovas, remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš pareiškėjos leidimo panaikinimo pagrindų yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (paaiškėjus, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, neatvyko studijuoti), taikė Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytą trejų metų draudimo laikotarpį.
Taigi, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nevertino Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytų kriterijų, individualios užsienietės situacijos, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos, o tik formaliai pasirėmė Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytu draudimu. Nors skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi nebuvo išduoti, taip pat tai, kad nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, tačiau nenurodė ir nevertino, ar šie faktai turėjo įtakos sprendžiant dėl draudimo atvykti, o jeigu turėjo, tai kokios, juolab, kad priimtas draudimas trejiems metams, kuris taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvės valstybėse. Taigi, apribojimo mastas įpareigoja atitinkamai proporcingai motyvuoti sprendimą ir jį pagrįsti neabejotinais faktiniais duomenimis.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Atsakovas skundžiamą sprendimą pagrindė 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kai paaiškėjo, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu neatvyko studijuoti, su universitetu studijų sutarties nesudarė), tačiau nenurodė, kokius gi pareiškėjo pateiktus duomenis laikė neatitinkančiais tikrovės. Vien tas faktas, kad su pareiškėju buvo sudaryta studijų sutartį, o po akademinių atostogų studijų sutartis buvo nutraukta, savaime nereiškia, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas su Vilniaus universitetu sudarė studijų sutartį Nr. 22-215691, sumokėjo 2 500 Eur įmoką už studijas, elektroniniai laiškai su universitetu patvirtina, kad pareiškėjas siekė mokytis universitete, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasiėmė akademines atostogas, grįžo į kilmės valstybę, o jam į ją sugrįžus nebegalėjo iš jos išvykti dėl karo apribojimų. Atsakovė šių aplinkybių netyrė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jų reikšmės individualizuojant pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuris sukelia plačios apimties ribojimus pareiškėjui.
Nors pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamosios vietos nedeklaravo, nes suprato, kad negalės tęsti studijų ir turės pasiimti akademines atostogas. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas tokiais savo veiksmais buvo nesąžiningas ir piknaudžiavo migracijos procedūromis, kadangi pareiškėjui ketinant pasiimti akademines atostogas ir išvykti iš šalies gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikoje kaip tik būtų nesąžiningumo patvirtinimas.
Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. LVAT praktikoje nurodyta, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4524-520/2018).
Taigi spręstina, kad atsakovas turėjo pareigą, priimdamas skundžiamą sprendimą nustatyti visas šio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, gautus duomenis įvertinti Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 11 punktų kontekste ir tik tada priimti sprendimą. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad priežastis, dėl kurios jis neatvyko studijuoti po akademinių atostogų yra reikšminga skundžiamo sprendimo kontekste.
Vien ta aplinkybė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime panaikinti leidimą formaliai nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas, teismo nuomone, aptartų Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatų, taip pat Reglamento 2018/1861 nuostatų kontekste, neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą ir jį pagrįsti ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su gero administravimo principu.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomus ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, įskaitant ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą motyvavimo pareigą. Kaip yra nurodyta teismų praktikoje, įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Tinkamas motyvavimas apima tiek tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, tiek ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, skundžiamas sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir naikintinas.
Likusieji ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
III. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236638. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas naikintinas, spręstina, kad pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą ((Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas ir jo atstovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 7 d. (2024 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2024 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekė – 2 161,0 Eur.
Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 402,5 Eur (2 161,0 Eur x 2,5).
Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1; įvertinus aktualų 2024 m. I ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio mėnesinį brutto darbo užmokestį šalies ūkyje, – 2 161,0 Eur (teismo posėdis vyko 2025 m. balandžio 24 d. 14.30 val. - 15.22 val., t. y. 52 min.), už šias paslaugas maksimalus priteistinas užmokestis – 216,10 Eur (2 161,0 Eur x 0,10 x 1 val.).
Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio (22,50 Eur už skundą ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą) (22,50 Eur žyminio mokesčio suma įskaičiuota į 272,50 Eur sumą pagal 2024 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą).
Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas teisines paslaugas: 2024 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra 400 Eur (Regionų administraciniam teismui); 2024 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra 60 Eur (vertimai); 2024 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra 75 Eur (konsultavimas); 2024 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra 272,50 Eur (Regionų administraciniam teismui, 22,50 Eur žyminis mokestis); 2025 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra 200 Eur (100 Eur pasiruošimas teismo posėdžiui, 100 Eur papildomų dokumentų teikimas); 2025 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita faktūra 150 Eur (atstovavimas teismo posėdyje), 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5973 (11,25 Eur žyminis mokestis).
2024 m. lapkričio 1 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 4 d., 2024 m. gruodžio 16 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5973 bei 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas advokatei bei dėl žyminio mokesčio sumokėjo 1 168,75 Eur.
Atsižvelgiant, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršina Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl jo prašoma suma priteistina iš atsakovo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas turi teisę į 1 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur +75 Eur + 200 Eur + 60 Eur + 272,50 Eur + 150 Eur + 11,25 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. R. (D. S. R.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S236638, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Priteisti pareiškėjui D. S. R. (D. S. R.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188614666) 1 168,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.