Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2014 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.26 val. Vilniuje, Vokiečių g. 13, vairuodama automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama atbula iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. savo kaltės padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną, į Vokiečių gatvę atvažiavo apie 18 val. Kai statėsi automobilį, šalia jokio automobilio nebuvo. Ji grįžo apie 21 val. Šalia stovintis automobilis buvo labai arti, todėl reikėjo gerokai išvažiuoti į gatvę. Pamačiusi gatve atvažiuojančią mašiną, ji iš dalies grįžo atgal į stovėjimo vietą ir tada vėl išvažiavo. Kai išvažinėjo, jai pyptelėjo, pamatė, kad tarp automobilių buvo atstumas, suprato, kad viskas gerai, todėl ir išvažiavo. Tam, kad transporto priemonės susiglaustų, būtų reikėję užlenkti veidrodėlius, bet jie nebuvo užlenkti. Yra įsitikinusi, jog išvažiuodama nekliudė jokios transporto priemonės. Iš karto automobilio nepažiūrėjo, apgadinimų nematė, juos pamatė tik tuomet, kai buvo iškviesta policija. Ant jos transporto priemonės įbrėžimų yra daugiau nei vienas. Matė, jog ant nukentėjusiojo automobilio, virš rato yra nežymus nubraukimas, kuris pasimatė tik nuvalius servetėle, kadangi lijo. Policijos pareigūnai bandė palyginti mašinų įbrėžimus, tačiau nesugebėjo nustatyti atitikimų, apgadinimų aukštis skyrėsi 6-8 cm. Jos automobilis ant jokios pakylos nestovėjo. Policijoje jai sakė, kad išvažiuojant iš tos vietos yra laiptelis ir jo aukščio užtenka, kad jos automobilis kliudytų kitą transporto priemonę. Jos pačios automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl jei ką apgadintų, viską kompensuotų draudimo bendrovė. Tikslo išvažiuoti, kad jos niekas nepastebėtų, teigė neturėjusi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. N. paaiškino, jog aikštelėje automobilį pastatė apie 19 val., tačiau pats įvykio metu jis buvo parduotuvėje, o jo draugė sėdėjo automobilyje su vaiku. Jam grįžus, pastaroji pasakė, jog išvažiuojantis automobilis, antrąkart bandydamas išvažiuoti, priekine dalimi kliudė jo automobilio vairuotojo pusę. Draugė minėjo, jog siekdama išvengti automobilių kontakto spaudė automobilio signalą. Po įvykio matė, jog automobilis apgadintas, atrodė, jog nubraukti dažai. Policija įvykio vietoje nefotografavo. Žalą jis įvertino pats, ji yra minimali. Tik priėmus sprendimą, bus galima kreiptis į draudimą. Iškart nesikreipė, kadangi taip liepė pareigūnai. Automobilis priklauso įmonei, apie įvykį jis pranešė, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Automobilis po įvykio jau daug kartų plautas, poliruotas, remontas nenumatytas, apgadinimo dabar jau beveik nebesimato. Automobilių sugretinimo metu kilo keblumų, kadangi abi mašinos yra apsitrynusios. Kilo diskusija, kad neatitinka apgadinimų aukštis. Stovėjimo vietoje yra lengvas kelių centimetrų pakilimas, tačiau, jo vertinimu, neįmanoma, kad automobilis pakiltų 5-6 cm.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, jog aptariamas įvykis įvykio 2014 m. vasarą, rugpjūčio 20 d. Moteris, neva išvažinėdama kliudė stovintį automobilį ir išvažiavo. Surašydama protokolą ji buvo įsitikinusi, kad moteris tikrai kliudė transporto priemonę. Protokolas pagrįstas liudininkės parodymais. Pastaroji paaiškino, kad moteriškė bandė išvažiuoti pirmyn, atgal ir užkabino transporto priemonę. Liudininkė nurodė signalizavusi, mojavusi, bet vairuotoja nesureagavo. Ji apžiūrėjo automobilį, darė sugretinimą - ant nukentėjusiojo automobilio iš karto nesimatė įbrėžimo, nes lijo. Įbrėžimai buvo ant automobilio priekinio sparno kairės pusės. Pagal pobūdį įbrėžimas atitiko, pagal aukštį ne, todėl kvietė asmenis į įvykio vietą. Aukščiai galėjo neatitikti dėl toje vietoje buvusio mažo bortelio. Neatitikimas buvo nedidelis. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimas buvo aukščiau, o „Audi“ – žemiau. Įbrėžimai nebuvo giluminiai, dažų žymių nebuvo, matėsi nubrozdinimai. D. G. paaiškino, kad tarp automobilių buvo kažkoks stulpelis, todėl negalėjo kliudyti transporto priemonės, tuomet dar teigė važiavusi per krūmus, tačiau iš darbinės patirties ji žino, kuo skiriasi vienokie ir kitokie įbrėžimai. Protokole galėjo įsivelti techninė klaida nurodant pažeidimų padarymo laiką.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, jog įvykis galėjo būti 2014 m. rugpjūčio 20 d. Tai buvo tamsus paros metas, apie 20-21 val. Tuo metu ji atsisėdo su vaiku į mašiną. Automobilis nebuvo užvestas. Šalia stovėjo moteris kalbėjo su drauge, tuomet taip pat įsėdo į mašiną, išvažinėjo ir lietė transporto priemonę, kurioje ji sėdėjo. Suprato, kad vairuotoja lietė jų automobilį, kadangi girdėjo slydimo, trynimo garsą. Ji ėmė signalizuoti, mojuoti, tačiau vairuotoja lyg pakėlė ranką ir nuvažiavo toliau. Garsas nebuvo stiprus. Pojūtis buvo toks, lyg kažkas sugirgždėjo, automobilis truputį sujudėjo. Paskui ji išlipo pažiūrėti - buvo nubraukti dažai ant automobilio sparno, įlenkimo ji nepastebėjo. Apgadinimą matė priėjus iš arti. Draugas sakė, kad neatitiko apgadinimų aukščiai, to ji negali paaiškinti, tačiau tai, ką paaiškino prieš tai, tikrai matė. Aukščiai galėjo neatitikti dėl bordiūro, nuo kurio nuvažinėjo toji moteris.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, šalia stovintis automobilis buvo labai arti, todėl reikėjo gerokai išvažiuoti į gatvę. Pamačiusi gatve atvažiuojančią mašiną, ji iš dalies grįžo atgal į stovėjimo vietą ir tada vėl išvažiavo. Išvažiuojant keleivė iš gretimo automobilio jai pyptelėjo, ji pamatė, kad tarp automobilių buvo atstumas, suprato, kad viskas gerai, todėl ir išvažiavo. Yra įsitikinusi, kad šalia stovėjusios transporto priemonės nekliudė, o ir tikslo pasišalinti tikrai neturėjo. Analogiškus paaiškinimus D. G. davė netrukus po įvykio, teigdama, jog jos vairuojamą automobilį nuo šalia stovėjusio automobilio skyrė 10-20 cm tarpas, o taip pat metalinis stulpelis, todėl, pasak D. G., ji, išvažiuodama, negalėjo kliudyti kito automobilio, jokio kontakto nejuto (b. l. 14). Vis tik, šiuos D. G. parodymus iš dalies paneigia kitų byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos sisteminė analizė. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S., tiesiogiai stebėjusi įvykį, aiškiai parodė, jog sėdėdama neužvestame automobilyje matė ir juto, kaip šalia stovėjusio automobilio vairuotoja, išvažiuodama lietė automobilį, kuriame ji sėdėjo. Ji išgirdo slydimo, trynimo garsą, pojūtis buvo toks, lyg kažkas sugirgždėjo, automobilis truputį sujudėjo. Apžiūrėjus įvykio pasekmes, matėsi nubraukti dažai ant automobilio sparno. Šie liudytojos parodymai nuoseklūs, iš esmės analogiškas aplinkybes ji išdėstė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose, nurodydama, jog šalia automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistačiusi moteris, išvažinėdama iš aikštelės palietė ir perbraukė automobilio „Opel Astra“, kuriame ji sėdėjo, kairį priekinį sparną ir bamperį savo automobilio dešinės pusės priekinės dalies šonu. Kontakto metu pasigirdo cypimas, automobilis, kuriame ji sėdėjo, sujudėjo. Ji vairuotojai signalizavo, mojavo rankomis. Vairuotoja atsisuko, linktelėjo galva ar mostelėjo ranka ir išvažiavo (b. l. 7, 16). Liudytojos R. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. N. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ji pastarajam išsamiai ir nedviprasmiškai nupasakojo tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir duodama parodymus teisme bei rašytinius paaiškinimus tyrimo metu. Kartu ir iš nukentėjusiojo rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.30 val. automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė aikštelėje Vokiečių g., prie 13 namo ir išėjo su drauge pasivaikščioti. Grįžo maždaug po 20 min. Draugė liko mašinoje, o jis pats nuėjo į „Iki“ parduotuvę. Grįžus, maždaug po 10 minučių, draugė jam pasakė, kad šalia stovėjęs automobilis „Audi“, išvažiuodamas perbraukė jo automobilio kairį priekinį sparną ir bamperį bei iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 8). Nukentėjusysis posėdžio metu be kita ko patvirtino, jog nors šiuo metu apgadinimo jau beveik nesimato, iškart po įvykio buvo matyti, jog automobilis nubrauktas, todėl ir kvietė policijos pareigūnus. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. Š., surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, apklausiama teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jo rėmėsi būtent nuosekliais įvykio vietoje buvusios liudytojos R. S. parodymais, be to, analogiškos aplinkybės išdėstytos ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. vyriausiojo patrulio D. Š. tarnybiniame pranešime. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta pirmiau, teismas neturi pagrindo abejoti ar nesiremti tokiais liudytojos R. S. parodymais. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. byloje ginčijo, jog sugretinus abi transporto priemones, nenustatyta, jog atitiko automobilių apgadinimų aukštis, priešingai – jis skyrėsi 6-8 cm. Tai, jog transporto priemonių apgadinimų aukštis šiek tiek skiriasi, matyti ir iš nuotraukų, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 11-13). Liudytoja A. Š. paaiškino, jog aukščiai galėjo neatitikti dėl stovėjimo vietoje, iš kurios išvažinėjo D. G., buvusio mažo bortelio. Pastarosios teigimu, neatitikimas buvo nedidelis. Iš byloje esančios įvykio vietos nuotraukos (b. l. 17) matyti, jog stovėjimo aikštelėje yra nedidelis bortelis, kuris, teismo vertinimu, išties galėjo nulemti nedidelį apgadinimų aukščio neatitikimą. Kita vertus, bylos duomenimis šių apgadinimų pobūdis atitinka (b. l. 13), šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. Š., kuri apžiūrėjo abi transporto priemones. Teismo nuomone, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, vien nedidelis transporto priemonių apgadinimų aukščių neatitikimas, tikėtina sąlygotas objektyvios priežasties, nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtų automobilių kontakto apskritai nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. be kita ko, ginčijo automobilių susilietimą ir tuo pagrindu, jog automobilius skyrė metalinis stulpelis, todėl išvažiuodama, ji kitos transporto priemonės tiesiog negalėjo kliudyti. Šiuo klausimu, visų pirma pažymėtina tai, jog liudytoja R. S. paaiškino neprisimenanti, kad automobilius įvykio vietoje būtų skyręs metalinis stulpelis (b. l .16). Tai, kad tarp automobilių parkavimosi vietų, metalinio stulpelio nėra, patvirtina ir įvykio vietos nuotrauka, iš kurios matyti, jog, stulpeliai yra tolėliau priekyje ir žymi leistiną įvažiavimo į stovėjimo vietą ribą (b. l. 17). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog automobilių kontaktas toje vietoje yra objektyviai įmanomas ir jis išties buvo. D. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas ir pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines įvykio aplinkybes detalizuoja ir kita bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 9). Pastebėtina, jog byloje yra ir L. G. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog automobilio „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, ant priekinio sparno esantis apgadinimas atsirado minėtą automobilį vairuojant jam, o tiksliau, važiuojant miško keliuku į žvejybą prie Asvejos ežero. Vis tik, tokius L. G. teiginius paneigia pirmiau išdėstytų, byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad D. G., vairuodama transporto priemonę, išvažiuodama atbula iš stovėjimo vietos, pažeisdama KET 132 punkto reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jos veika teisingai kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

D. G. atstovas teismo posėdžio tvirtino, kad byloje nėra duomenų, jog buvo padaryta nukentėjusiam automobiliui turtinė žala, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vis dėlto teismas tokius argumentus atmeta. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog žala nėra apskaičiuota, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos L. S. bei A. Š. patvirtino, jog automobilio apgadinimas vizualiai matėsi. Pats nukentėjusysis tvirtino, kad pradžioje jam atrodė, kad automobilis apgadintas stipriai, todėl kvietė policiją. Ir nors šiuo metu apgadinimas mažiau matomas, tačiau jis vis vien liko. Remiantis minėtų asmenų parodymais konstatuotina, kad D. G. veika atitinka LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte įtvirtintą eismo įvykio sąvoką, atitinkamai ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia advokatas, institucija padarė pagrįstą išvadą, jog D. G. pažeidimas pasireiškė KET 132 punkto pažeidimu. Vis tik iš protokolo šalintina nuoroda, kad D. G. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nes šiame punkte įtvirtinta bendro pobūdžio norma ir ji negali būti pripažinta pagrindu taikyti ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, fiksuojant įvykio aplinkybes, nurodytas pažeidimo padarymo laikas yra 21. 20 val., tačiau protokolo grafoje, kurioje atskirai fiksuojama pažeidimo padarymo data, laikas ir vieta, nurodyta, jog pažeidimas padarytas 21.26 val. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, galėjo būti padaryta techninė klaida. Byloje esančiame policijos įvykio registro išraše (b. l. 9) užfiksuota, jog pažeidimo padarymo laikas yra 21.26 val., todėl teismas, remdamasis šiais duomenimis atitinkamai tikslina protokole užfiksuotą pažeidimo padarymo laiką, nurodant, jog jis padarytas 21.26 val.

D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad ji 2014 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.26 val. Vilniuje, Vokiečių g. 13, vairuodama automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama atbula iš stovėjimo vietos, nepalikusi tarpo iš šono, kliudžiusi stovintį automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinusi, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi vietos pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

D. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai teigė, jog ji įvykio dieną, atbuline eiga išvažinėdama iš parkavimo vietos aikštelėje, esančioje Vilniuje, Vokiečių gatvėje, pamatė atvažiuojantį automobilį, todėl grįžo į tą pačią stovėjimo vietą. Šalia stovėjusio automobilio keleivė pyptelėjo, atkreipdama dėmesį, jog ji privažiavo labai arti. Jokio kontakto su šiuo automobiliu ji nepajuto, nieko įtartino nepastebėjo, todėl išvažiavo. Jos automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ji tikrai neturėjo. Įvykio liudytoja R. S. rašytiniame paaiškinime taip pat patvirtino, jog D. G., iš stovėjimo vietos išvažiavo ne iš pirmo karto, todėl galimai nesuvokė, jog lietė automobilį „Opel Astra“, be to, išvažiuodama linktelėjo galva ar mostelėjo ranka (b. l. 7, 16). Aplinkybę, jog vairuotoja mostelėjo jai ranka bei galėjo nepajusti kontakto, liudytoja patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi, šios aplinkybės įrodo, jog D. G. suprato, kad R. S. ją matė, taip pat įsidėmėjo ir jos automobilį, todėl išvada, kad ji sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti atsakomybės, būtų nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra nežymūs. Be to ir pats nukentėjusysis teigė, jog apie įvykį pranešus įmonei, kuriai priklauso transporto priemonė, pastaroji dėmesio nekreipė, šiuo metu paties apgadinimo beveik nesimato. Tai tik patvirtina, jog vairuotoja galėjo ir nesuprasti, jog padarė eismo įvykį, kurio metu kilo žala. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog D. G., kliudžiusi kitą automobilį, nuvažiavo neturėdama tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o tik dėl to, kad apskritai nesuvokė, jog toks eismo įvykis įvyko. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį D. G. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas D. G. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nežymiai apgadintas kito asmens automobilis, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta tik du kartus, nuobaudos seniai išnykusios. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, D. G. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

D. G. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai vieno šimto litų (100 Lt), t. y. dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

D. G. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.